Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senatvės pensija tampa viena iš opiausių ekonominės politikos sričių, ypač kai pensininkai sudaro penktadalį visų gyventojų. Mažėjant gimstamumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, žemėjant santykiui tarp įnašus mokančių dirbančiųjų ir gaunančiųjų, valstybė tampa nepajėgi užtikrinti aprūpintos senatvės pensinio amžiaus žmonėms.
Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.
Darbo temos aktualumas pagrįstas tuo, kad pensijų kaupimas yra dar naujas dalykas Lietuvoje ir dėl susidariusios pasaulinės krizės palietusios mūsų šalį šiuo metu pensijų sistemą ruošiamasi pertvarkyti. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos pensijų sistemą, jos raidą, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Esminiai Faktai apie Lietuvos Pensijų Fondus
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų.
Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, kuriuos nulėmė kontroversiški JAV ekonominiai sprendimai, situacija stabilizavosi. Per pirmus devynis šių metų mėnesius, nepaisant stiprių rinkų svyravimų pirmąjį ketvirtį, vidutinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža yra teigiama ir siekia +2,58 proc. Nuo 2025 metų pradžios fonduose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų ir sugeneravo +3,2 proc.
Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.
2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44-50 m. amžiaus kaupiantieji. Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo - išaugo +98,5 proc.
Virš +90 proc. siekiantį kapitalo augimą nuo 2019 m. taip pat fiksuoja ir visų vėliau nei 1981 m. Vyresnių nei 50 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai po truputį mažina investavimo riziką ir jau laikosi konservatyvesnės investavimo politikos, tad ir jų bendra investicinė grąža yra šiek tiek mažesnė. Pavyzdžiui, 51-57 m. amžiaus grupės fondai fiksavo +78,4 proc. augimą.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų III pakopos pensijų fondai sėkmingai grįžo į augimo kelią. Bendra III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.
„Trečiojoje pakopoje geriausią rezultatą per visus 2025-uosius metus demonstruoja mišraus investavimo fondai, kurie dalį lėšų nukreipia į bendrovių akcijas, o dalį į skolos vertybinius popierius. Jų investicijų svertinis vidurkis šiais metais siekia +3,03 proc. Bendras III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas pamažu, bet stabiliai auga - nuo šių metų pradžios jis padidėjo 53 mln. eurų, o per pastaruosius 12 mėnesių, nuo 2024 m. spalio 1 d. jau išaugo 92 mln. eurų“, - skaičiuoja T.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie investicinę grąžą ir sukauptą turtą Lietuvos pensijų fonduose:
| Fondas | Investicinė grąža (2025 m. III ketv.) | Kapitalo augimas nuo 2019 m. |
|---|---|---|
| 65-71 m. amžiaus grupė | +3,23 proc. | N/A |
| 44-50 m. amžiaus grupė | N/A | +98,5 proc. |
| 51-57 m. amžiaus grupė | N/A | +78,4 proc. |
| Mišraus investavimo fondai (III pakopa) | +3,03 proc. (svertinis vidurkis) | N/A |
Naujovės ir Pokyčiai Pensijų Sistemoje
Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius. Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo.
Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks sprendimas gali kainuoti tūkstančius eurų ateityje.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
„Investavimo rinkoje labai svarbus veiksnys ne tik investuojama suma, bet ir laikas. Jei metinė investicijų grąža yra 10 proc., tai 100 eurų po metų virs 110 eurų ir toliau augs jau ši suma. Metams sustabdę kaupimą II pensijų pakopoje, jūs prarasite tūkstančius eurų. Net ir uždirbdami dvigubą vidutinį atlyginimą, per metus sutaupysite apie 720 eurų, tačiau ši finansinė nauda neatsveria praradimų: sukauptas turtas augs lėčiau, o būsimą pensijos išmoką gausite mažesnę“, - sako T.
Pavyzdžiui, 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti lėšas 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų. Vos metams sustabdžius šį procesą suma sumažėtų apie 5 tūkst. eurų. Drastiškiau sumą sumažintų sprendimas kaupimą stabdyti iki pat pensijos. Nors sukaupta suma toliau būtų investuojama, sulaukus pensinio amžiaus II pensijų pakopos fonde būtų sukaupta vos 56 tūkst. eurų.
Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ir tam tikrus skirtumus tarp gyventojų grupių. Pavyzdžiui, vyrai (beveik 9 proc.) dvigubai dažniau nei moterys (nepilni 4 proc.) nurodė, kad šeimos ar pažįstamų rekomendacijos jiems turi įtakos. Aplinkinių poveikis labiau pastebimas ir tarp aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, iš kurių beveik 8,5 proc. pripažino, jog atkreipia dėmesį į aplinkinių rekomendacijas. Aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės tokius sprendimus priima savarankiškiau, dažniau remdamiesi savo finansinėmis žiniomis ir profesionalų patarimais - iš jų aplinkinių įtaką pripažino 4,3 proc.
Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą.
Atsivėrus 2026-2027 m. pensijų reformos „langui“, kai kurie gyventojai skuba atsiimti savo sukauptas lėšas. Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų.
„2019 m. daliai žmonių atrodė, kad stabdyti kaupimą yra racionalu. Šiandien jau yra duomenų, leidžiančių įvertinti, kiek tokie sprendimai kainavo“, - teigia L. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, 2019 m. sausį kaupimą nutraukę gyventojai prarado ne tik laiko, kai pinigai galėjo dirbti už juos.
„1975 m. gimęs žmogus, kuris kaupė pagal 3+1,5 proc. sistemą (anksčiau galiojusį 2+2+2 principą), o jo atlyginimas „ant popieriaus“ šiandien siekia apie 4 tūkst. eurų (apie 2,42 tūkst. Eur „į rankas“), nusprendė nutraukti kaupimą 2019 m. sausį. Jei jis būtų kaupęs toliau, iki 2025 m. gruodžio, nepriklausomai nuo pasirinkto pensijų fondo, jo pensijos sąskaitoje greičiausiai būtų apie 6 tūkst. Eur daugiau“, - aiškina L. Panaši situacija ir jaunesnių gyventojų atveju. 2000 m. gimęs žmogus, kaupęs pagal tą pačią sistemą ir dabar gaunantis apie 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“ (apie 1,27 tūkst. Eur „į rankas“), iki 2025 m. pabaigos galėjo sukaupti apie 3,4 tūkst.
„Pensijų fondai yra plačiai diversifikuotas investicinis portfelis, sukurtas generuoti galimą grąžą ir valdomas profesionalų. 2026-2027 m. „lango“ metu L. Načajienė ragina į galimybę atsiimti pensijos lėšas žiūrėti atsargiai. II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7-9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja, todėl tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau.
„Pasitraukus per „langą“ dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, valstybės paskata grįš taškais į I pakopą, o ateityje pensija bus mažesnė. Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas.
L. Načajienė priduria, kad norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70-80 proc. „Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50-60 proc. buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 7,8 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 22,9 proc.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.
Ekspertų Nuomonės ir Rekomendacijos
„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T.
„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa - dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai. Kokia dalis konkrečiu atveju - reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, - dėmesį atkreipia T.
„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. Pasak jo, nors praėjusiais metais II pakopos pensijų fondai išgyveno 13,8 proc. krytį, pastarųjų ketverių metų rezultatas - beveik 33 proc. siekianti grąža. Todėl, T. Gudaičio teigimu, gyventojams reikėtų nesiblaškyti ir tęsti kaupimą gyvenimo ciklo fonduose.
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų. „Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų. Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“, - spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.
Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Pensijų Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas
Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m.
Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti. Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc.1 to, ką uždirbate šiandien.
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“. Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Nuo 2026 m. Peržiūrėkite pateiktas įvairių kaupimo scenarijų prognozes - pagal jas bus lengviau įsivertinti savo kaupimo situaciją ir nuspręsti, kaip kaupti ateityje.
Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos:
- I pensijų pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo pensija. Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja.
- II pensijų pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai. „Sodros“ į pensijų fondą pervedamą pensijų įmoką sudaro dvi dalys: įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Tikėtina, kad kaupdami I ir II pakopoje gautumėte apie 45 proc.
- III pensijų pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai. Atidėdami periodiškai ir kaupdami III pakopos fonduose, iki pensijos galite sukaupti pakankamai, kad gyventumėte patogiau. Visą ar dalį įmokos gali mokėti Jūsų darbdavys. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc. Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. Pasiskaičiuokite, ar suma, kurią kaupiate III pensijų pakopoje, Jus tenkina.
„Ekonomika šiandien“: Nauji metai su Lietuvos banku: pensijų reforma, sukčiavimai ir skaitmeninis €
Goindex - naujas žaidėjas pensijų rinkoje
Lietuvoje III pakopą gali kaupti tik per 5 tiekėjus, o keturi iš jų labai aiškūs - SEB, Swedbank, Artea (ex-Šiaulių bankas) ir Luminor. Visi bankai, natūralu, kad turi ir 3 pakopos kaupimą.
O tas penktasis yra Goindex, kuris nėra nei bankas, nei fondas. Tai pensijų fondų valdytojas, kuris yra lyg Lidl’as ar Revolut’as, atėjo sudrumsti seniai nusistovėjusių ir oligopolinį prieskonį turinčių lietuviškų pensijų fondų vandenų.
Goindex - tai Lietuvoje veikiantis investavimo platformos tiekėjas, kuris leidžia gyventojams paprastai investuoti į ETF portfelius naudojantis III pakopos pensijų kaupimu. Deklaruojamas tikslas - pasiūlyti paprastesnį, pigesnį ir labiau pasyvų investavimo modelį, paremtą plačiai diversifikuotais indeksais (ETF). Toks Vanguard’as iš Aliexpress’o, nes Goindex investavimo filosofija artima tiek Bogleheads, tiek Vanguard’o principams: plati diversifikacija, mažos sąnaudos, ilgas laikotarpis, minimalus aktyvus valdymas.
Goindex turi du 3 pakopos fondus (100% akcijos ir 60/40 akcijos/obligacijos), kurių rezultatai kol kas atrodo labai gerai:
Kaip skaičiavau jau vasaros gale, III pakopa manęs pagrinde nedžiugina dėl mokesčių. Valdymas siekia iki 1% ir Goindex čia manęs nenudžiugino, nustatęs savo 0.90% suminį valdymo mokestį.
Lietuvos bankas nuolat skelbia visų pakopų fondų rezultatus bei mokesčius - LB ataskaitos. Jose matosi, kad Goindex nelabai ir išsiskiria su 0.78% metiniu BIK vs. 0.79% mano turimais Artea pasyvaus fondo.
O kaip mane asmeniškai informavo Goindex valdytojas, investuotojams pinigus jie taupo ne tik per mažus mokesčius, bet ir per daug geresnę grąžą pasyviai sekdami rinkas su ETF’ais:
Vėl einame į LB ataskaitas ir ten randame tokią lentelę (kurią papildžiau ir BIK %), žiūriu į paskutinius 3 metus, nes daugmaž tiek veikia mano vertinamas Goindex:
Goindex, bent kol kas, varo akivaizdžiai geriau nei bet kuris konkurentas. Per 3 metus surinkti nuo 2% iki 16% skirtumo yra labai labai daug. Juk visi veikė vienodomis rinkos sąlygomis.
Goindex blogiau nei tiesiog VWCE, bet tikrai nėra blogai ir atsilikimas menkas.
III pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje yra savanoriškas ir griežtai reguliuojamas valstybės. Ją prižiūri Lietuvos bankas, kuris:
- licencijuoja valdytojus
- tikrina veiklą
- nustato kapitalo ir rizikos reikalavimus
- gali taikyti sankcijas ar net atimti licenciją
Suprantu, kad pasitikėti ką tik įkurtu pensijų startuoliu sunkoka, todėl III pakopos struktūroje dalyvauja trys atskiros šalys: