Jaunimo neformalaus ugdymo procesas yra grindžiamas patyrimu, kuris įgauną prasmę tik tada, kai yra suvoktas ir įsisąmonintas. Jaunimo neformaliame ugdyme dalyvaujantys jauni asmenys rezultatų pasiekia pirmiausia savo aktyvumo dėka. Aktyvumo siekiama skiriant laiko asmeninio patyrimo įvardijimui ir suvokimui.
Specifinė aplinka ir jos ypatumai
Atviras ir neformalus bendravimas. Nekonkurencinės aplinkos kūrimas. Jaunimo neformalus ugdymo veikla yra erdvė, kurioje vengiama dirbtinės konkurencinės įtampos. Visumos principas. Šis principas reiškia visuminį požiūrį į jauną asmenį, ugdymo tikslus ir darbo metodus; neignoruojami nei jausmai, nei protas, nei fiziologija; kreipiamas dėmesys tiek į asmenį, tiek į grupę, tiek į temą.
Ugdymo metu įgytą patirtį siekiama susieti su tikrove. Grupė jaunimo neformaliame ugdyme tarnauja kaip priemonė, kaip savotiškas visuomenės modelis. Grupėje mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintis darbais ir atsakomybėmis.
Mokymasis iš patirties ir patyriminė pedagogika
Jaunimo neformalaus ugdymo procesas yra grindžiamas patyrimu, kuris įgauną prasmę tik tada, kai yra suvoktas ir įsisąmonintas. Tai leidžia patirtį susieti su kasdienio gyvenimo realijomis ir taip užtikrinti, kad įgytos žinios ir įgūdžiai būtų pritaikomi tikrovėje. Patyriminė praktika duoda žinojimą ir patyrimą, tapusį asmenybės savastimi.
Aktyvus dalyvavimas ir mokymosi metodai
Aktyvumo siekiama skiriant laiko asmeninio patyrimo įvardijimui ir suvokimui. Jaunimo neformaliame ugdyme dalyvaujantys jauni asmenys rezultatų pasiekia pirmiausia savo aktyvumo dėka. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai ugdomi per žaidimus, grupinius užsiėmimus ir kasdienes situacijas.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Grupinis darbas ir įtraukimas
Į grupės procesą orientuotas ugdymas(is). Grupė jaunimo neformaliame ugdyme tarnauja kaip priemonė, kaip savotiškas visuomenės modelis. Grupėje mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintis darbais ir atsakomybėmis.
Socialinių įgūdžių svarba vaikystėje ir jaunystėje
Vaikystė - tai laikas, kai formuojasi pirmieji socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas užmegzti ryšius su kitais. Vaiko pasaulis dažnai yra vertybiškai ir emocionaliai spalvotas, jo suvokimas apie pasaulį turi ir dvasinį aspektą. Kelias nuo vaikystės pasaulio suvokimo iki sudėtingos suaugusiųjų pasaulėžiūros yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, apimantis kultūrinės raidos aspektus, psichologinius pokyčius ir socialines patirtis.
Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais, tai socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius sudaro socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas), socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas), emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis).
Socialinių įgūdžių įtaka akademiniams pasiekimams ir gerovei
Vaikai, pasižymintys stipresniais socialiniais-emociniais įgūdžiais geba kurti draugiškus tarpusavio santykius, tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų gretose. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias.
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Kaip ugdyti emocinį intelektą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.
Emocijų įvardijimas ir supratimas: Mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas. Emocijų valdymas: Padėti vaikams išmokti valdyti savo emocijas, ypač pyktį ir liūdesį. Empatijos ugdymas: Skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus. Socialinių įgūdžių lavinimas: Mokyti vaikus bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Žaidimai ir kūrybinė veikla: Naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad pyktis yra natūrali žmogaus reakcija ir kad nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris nebūtų bent kartą supykęs ar nuliūdęs.
Šeimos, pedagogų ir ugdymo įstaigų vaidmuo
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai gali išmokti ir patys panašiai elgtis analogiškose situacijoje.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Būtina sąlyga socialiniam - emociniam ugdymui yra visus įtraukiantis ugdymas. Vaikų darželiuose plačiau paplitusios ir labiau žinomos yra „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ programos, kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas. Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje.
Pedagogų kompetencijos ir gerosios praktikos bruožai
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama.
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas: nulemia pokyčius, skleidžia pozityvią energiją, geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius, dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu, geba organizuotai dirbti, neturi išankstinio nusistatymo, kelia reikalavimus, ieško įkvėpimo ir nevengia pokyčių, reflektuoja.
Programos ir metodiniai leidiniai
Šiuo metu yra sukurta nemažai programų, skirtų socialiniam ir emociniam ugdymui. Štai keletas pavyzdžių: „Kimochis“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, padedanti vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas. „Siautukai“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. „Zipio draugai“: 5 - 7 metų vaikams skirta programa, kurios tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. „Peppy Pals“: Edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. „Think Equal“: Pasaulinė iniciatyva, siekianti transformuoti ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo praktikas per socialinį ir emocinį ugdymą.
Metodiniai leidiniai ir gairės, tokios kaip „Mobilus darbas su jaunimu: Kodėl, kam ir kaip?“, „Atvirojo darbo su jaunimu gidas: kokybės link“, „Darbo su jaunimu grupėmis vadovas“ ir kiti, suteikia praktines nuorodas jaunimo darbuotojams ir pedagogams.
Programų palyginimo lentelė
| Programa | Amžius | Tikslas |
|---|---|---|
| Kimochis | Ikimokyklinis | Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas. |
| Siautukai | 3-6 metai | Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją. |
| Zipio draugai | 5-7 metai | Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos. |
Integravimas į mokymo(si) procesą ir NAKA principas
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: 1 lygmuo. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. 2 lygmuo. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. 3 lygmuo. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.
Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Sukurkite aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, padrąsinkite jį, būkite pavyzdžiu.
- Suteikite galimybių susitikti su bendraamžiais: organizuokite susitikimus, pakvieskite kitus vaikus į namus ar į bendruomenės renginius.
- Palaikykite vaiko pasitikėjimą savimi: girkite už pastangas, išklausykite ir padrąsinkite bendrauti.
- Mokykite paprastų bendravimo įgūdžių: kaip mandagiai pasisveikinti, kaip paprašyti prisijungti prie žaidimo ar užduoti klausimą.
- Skatinkite empatiją ir rūpestingumą: mokykite dalintis, padėti draugui ir išklausyti.
Teisinis ir metodinis pagrindas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas, Atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos aprašas, darbo su jaunimu gatvėje ir kiti tvarkų aprašai reguliuoja jaunimo ugdymo ir darbuotojų veiklą. Rekomendacijos atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui, jaunimo darbuotojų veiklos aprašas, jaunimui teikiamų paslaugų aprašas ir kiti dokumentai sudaro metodinį ir teisinį pagrindą veiklai.
Metodiniai leidiniai, tokie kaip T-kit serija, „Kompasas. Žmogaus teisių švietimo jauniems žmonėms vadovas“, „Aš ir tu“ ir kiti praktiniai gidai, suteikia konkrečias priemones jaunimo darbuotojams ir pedagogams.
Socialinio ugdymo nauda visuomenei
Išugdytas emocinis intelektas padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Ugdant vaikų emocinį intelektą, prisidedama prie sveikesnės ir darnesnės visuomenės kūrimo.
Socialinių įgūdžių pavyzdžiai ir nauda
| Socialiniai įgūdžiai | Pavyzdžiai | Nauda |
|---|---|---|
| Bendradarbiavimas | Žaidimas kartu, pagalba draugui | Geresni santykiai, komandinis darbas |
| Empatija | Supratimas kitų jausmų, atjauta | Stipresnės draugystės, mažiau konfliktų |
| Komunikacija | Aiškus kalbėjimas, klausymasis | Efektyvus bendravimas, problemų sprendimas |
| Konfliktų sprendimas | Derybos, kompromisai | Santarvė, taika |
Apibendrinimas (be pabaigos)
Socialinio ugdymo tikslas - ugdyti gebėjimus užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti kitus ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų. Socialinių įgūdžių galima mokytis ir juos tobulinti visą gyvenimą. Šiame leidinyje sudėta ne vienerių metų žinios ir patirtis ugdant mokinių socialinius įgūdžius. Leidinuke pateiktais metodais gali naudotis įvairių sričių pedagogai.
tags: #jaunimo #socialinis #ugdymas