Liepos 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, arba penktadalis visų Užimtumo tarnybos klientų. Jaunimo vidutinė nedarbo trukmė per metus sutrumpėjo 2 dienomis iki 137, kai bendra - 245 dienos. Tarp ilgalaikių bedarbių jaunimo yra mažiausiai - 8,7 proc. Pasak tarnybos, kas antras joje registruotas jaunuolis - neįgijęs profesinio ar aukštojo išsilavinimo. Pastaraisiais metais ši tendencija tik sustiprėjo - jų skaičius išaugo 1,7 proc. Tuo metu išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika per metus beveik nepasikeitė - liepos pradžioje jie sudarė 25,6 proc., prieš metus - 25,9 proc.
„Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą - be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant - patirties įgyti neįmanoma. Visgi aukštasis išsilavinimas taip pat negarantuoja greito įsidarbinimo.“ Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.) ir tik kas ketvirtas (23,4 proc.) - pirmą.
„Tokios tendencijos“ rodo, kad išsilavinimas nėra vienintelė garantija sėkmingai įsidarbinti. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones per pusmetį įsitraukė 2,1 tūkst. jaunų žmonių - dviem trečdaliams (66,2 proc.) mažiau nei prieš metus. Nedirbančio jaunimo mažiausiai yra Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai - Kaune (10,6 proc.). Per metus jaunimo nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo - Pakruojo (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc.).
- Patikimos statistinės medžiagos šaltiniai: nuolatiniai sociologiniai tyrimai bei Jaunimo situacijos tyrimas, vykdomas Departamentu bei partnerių.
- Jaunimo situacijos tyrimai atliekami kasmet; jų tikslas - analizuoti jaunimo padėtį, vertybes bei problemas.
- Didžiausios problemos: žalingų įpročių plitimas, nedarbas, mokamas mokslas, bei jauno žmogaus migracijos motyvai.
Patikimos statistinės medžiagos bei duomenų analizei JRD pasitelkia nuolatos atliekamus sociologinius tyrimus. Daug tyrimų JRD vykdo kartu su partneriais - jaunimo organizacijomis ir akademine bendruomene. Išsamiausios informacijos apie Lietuvos jaunimą suteikia Departamento reguliariai atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Tyrimai rodo, jog 2021-2020-2019 m. laikotarpiu jaunimo nedarbo lygiai įgijo daugiau ar mažiau atspindžių, o augančios tendencijos rodo būtinybę plėtoti veiksmingesnes jaunimo politikos priemones.
Jaunimo situacijos įvairovė pagal išsilavinimą
Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Tuo tarpu didžioji dalis - kitose kategorijose - vis dar neišsilavinę arba įgiję tik pagrindinį išsilavinimą. Per pastaruosius metus išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika beveik nepasikeitė - liepos pradžioje jie sudarė 25,6 proc., prieš metus - 25,9 proc.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Jaunimo situacija išlieka įtempta dėl struktūrinio neatitikimo tarp darbo rinkos poreikių ir jaunimo kompetencijų. Tai kartojasi kaip ciklas: trūksta patirties - sunku įsidarbinti - be patirties sunku ją įgyti. Tačiau aukštasis išsilavinimas ne visada užtikrina greitą įsidarbinimą.
Geografiniai skirtumai ir dinamikos
Nedirbančio jaunuolio mažiausiai yra Neringoje, o daugiausiai - Kaune. Per metus jaunimo nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje, o labiausiai sumažėjo Pakruojo bei Birštono rajonuose. Tokie regioniniai pokyčiai rodo, kad reikia regioninei jaunimo politikai skirti daugiau dėmesio, skatinant įsidarbinimą ir galimybes įgyti patirtį bei išsilavinimą šiose vietovėse.
Youth Unemployment is Highest in Decades
Jaunimo politika: ką siūlo ir ką dar reikia tobulinti
Patikimos statistikos ir tyrimų duomenys teigia, jog būtina pereiti prie plataus spekto priemonių: nuo skatinimo įsidarbinti per įvairias profesinio tobulinimo programas iki sujungimo su studijomis, praktika ir pirmąja darbo patirtimi. Jaunimo politikos tikslas - ne tik aktyvinti nedirbančius jaunuolius, bet ir užtikrinti ilgesnį laikotarpį įsiliejant į darbo rinką su įgyta patirtimi ir įgūdžiais. Tyrimai parodo, kad ėjimas į priekį reikalauja daugiau dėmesio į struktūrinius rinkos poreikius, regioninį iššūlį ir aukštojo išsilavinimo naudą, kartu su darbo patirties įgijimo galimybėmis.
Jaunimo situacijos tyrimai atliekami kasmet; Vyriausybė akcentuoja būtinybę plėsti intervencijas visose srityse - nuo švietimo iki darbo rinkos įrankių. Išsamiausia informacija apie Lietuvos jaunimą teikiama Jaunimo situacijos tyrimu. Vykdydama tyrimus, Jungčių ir partnerių tinklai kuria duomenimis grįstas rekomendacijas jaunimo politikai.
Statistiniai duomenys ir jų interpretavimas
Per pastaruosius metus nedarbas jaunimui sumažėjo, tačiau struktūriniai iššūkiai išlieka: trūksta patirties ir atitinkančių įgūdžių rinkos poreikiams. Nedarbo trukmė jaunimui išlieka trumpesnė nei bendra pusiauvotra, bet vis tiek reikalingas nuoseklus darbų įgijimas ir švietimo tęstinumas. Svarbu, kad politikos priemonės būtų pritaikytos regionams ir skirtingoms jaunimo grupėms, įtraukiant ir universalius, ir specializuotus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
tags: #jaunimo #nedarbingumas #lietuvoje