Jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų įdarbinimo ypatumai ir teisinės garantijos

Šiame tekste aptariami jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų įdarbinimo ypatumai Lietuvoje, bei teisinės ir praktinės garantijos, užtikrinančios jų lygiavertį dalyvavimą darbo rinkoje. Remiamės pranešimais ir diskusijomis apie šeimos politikos formavimą, kolektyvinių sutarčių vaidmenį ir paslaugų teikimą šeimai bei darbo rinkos dalyviams.

Jaunimo įsidarbinimo kontekstas ir su tuo susijusios problemos

Krizės metu, gimstamumas Lietuvoje mažėja. Jauni žmonės nesituokia, gyvena su tėvais, nes labai opi būsto problema. Nėra palankių sąlygų gimdyti ir auginti vaikus. Niekas nenori gyventi iš pašalpų, nori gyventi iš pajamų ir jaustis oriai, todėl reikalingos pajamų apmokestinimo lengvatos, šeimai ir vaikų auginimui palanki aplinka.

Jaunimo įdarbinimo ypatumai tiesiogiai susiję su šeimos politika ir gyvenimo sąlygomis: be prieinamo būsto, vaikų priežiūros paslaugų ir ekonominių paskatų jaunimas atidėlioja šeimos kūrimą, o tai mažina ilgalaikį jaunimo įsipareigojimą darbo rinkai ir sumažina motyvacijos stabiliai dirbti bei kurti šeimą perspektyvą.

Moterų įdarbinimo ypatumai ir garantijos

Pranešėja supažindino su visais LR darbo kodekso punktais, kuriuose kalbama apie šeimos, motinos, vaiko priežiūros garantijas. Dauguma šių punktų - žinomi, bet pabrėžta, kad saugiau juos įrašyti į kolektyvinę sutartį. Tokiu būdu informacija pasieks daugiau darbuotojų.

Siekiant suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, svarbu rasti realiai pritaikomus būdus padėti šeimoms. Mums labai svarbu rasti realiai pritaikomus būdus padėti šeimoms suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Paslaugų kiekio didinimas tėvams, tėvystės įgūdžių formavimas, konsultacijos ir informacijos prieinamumas yra būtini elementai, kad moterys galėtų išlaikyti darbo ryšį ir šeimos įsipareigojimus.

Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija

Riboto darbingumo asmenų įdarbinimo ypatumai

Apginti socialiai pažeidžiamiausių darbuotojų grupių interesus. Tai ypač aktualu riboto darbingumo asmenims, kuriems reikalingos darbo sąlygų pritaikymo priemonės, specialiosios apsaugos garantijos ir papildoma parama įsidarbinant. Siekis įtraukti riboto darbingumo asmenis į darbo rinką turi būti paremtas tiek teisinėmis priemonėmis, tiek realių darbo sąlygų pakeitimais darbdavio lygmenyje.

Šeimos politikos vaidmuo ir ilgalaikės strategijos

Kaip teigė pranešėja, vienas iš institucijos tikslų, įgyvendinant šeimos politiką - „Šeimos politikos pagrindų įstatymas“. Anot jos, tai leis įtvirtinti ilgalaikiškumą, nuoseklumą, konceptualumą, veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą. Šeimų įgalinimas - netrukdyti šeimai ir įsiklausyti, kas jai galėtų būti geriau.

Būtinas šeimos instituto stiprinimas. Labai svarbus paslaugų kiekio tėvams didinimas, tėvystės įgūdžių formavimas, konsultacijos, informacijų įvairiais klausimais prieinamumas. Tokios priemonės tiesiogiai veikia moterų galimybes sugrįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų ir jaunimo apsisprendimus pildyti darbo sutartis bei įsipareigojimus.

Kolektyvinės sutartys kaip papildoma garantija

LPSK moterų centro pirmininkės pavaduotoja Daiva Atmanavičienė pristatė rekomendacijas profesinių sąjungų atstovams dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo. Ji pabrėžė, kad saugiau darbo garantijas įrašyti į kolektyvinę sutartį, kadangi tokiu būdu informacija pasieks daugiau darbuotojų.

Kolektyvinės sutartys leidžia konkrečiai reglamentuoti darbo ir šeimos derinimo priemones, papildomas motinystės ir tėvystės garantijas, darbo sąlygų pritaikymą riboto darbingumo asmenims bei kitas socialines garantijas, viršijančias minimalius LR darbo kodekso reikalavimus.

Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas

Praktinis veikimas: diskusijos ir dalyvių įsitraukimas

Po pranešimo vyko karšta diskusija. Dalyvės turėjo daug klausimų pranešėjai. Džiugu, kai toks gausus moterų centro dalyvių būrys aktyviai dalyvauja diskusijose, išsako savo nuomonę. Vadinasi, yra realus pagrindas pasidžiaugti, kad renginys pavyko.

Diskusijos rodo, kad yra poreikis tolesniam teisiniam ir praktiniam darbo su šeimomis ir jautriomis grupėmis stiprinimui, dialogui tarp institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių bei gerosios praktikos sklaidai tarp įmonių.

Siūlomi žingsniai gerinant įdarbinimo sąlygas

  1. Pritaikyti ir įtvirtinti šeimai palankias priemones kolektyvinėse sutartyse, kad informacija pasiektų didesnį darbuotojų skaičių.
  2. Diegti pajamų apmokestinimo lengvatas ir ekonomines paskatas šeimoms, kad sumažėtų ekonominis spaudimas ir būtų skatinamas šeimos kūrimas.
  3. Didinti tėvams skirtų paslaugų prieinamumą: vaikų darželių tinklą, dienos priežiūros paslaugas, konsultacijas tėvystės klausimais.
  4. Užtikrinti riboto darbingumo asmenų darbo sąlygų pritaikymą ir papildomas įdarbinimo skatinimo priemones darbdaviams.
  5. Skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą, rengiant darbuotojams pritaikytas darbo laiko ir socialines garantijas.

Lentelė: pagrindinės priemonės ir jų poveikis

Priemonė Poveikis jaunimui Poveikis moterims Poveikis riboto darbingumo asmenims
Pajamų apmokestinimo lengvatos Skatina savarankiškumą, sumažina ekonominį spaudimą Padidina galimybes derinti šeimą ir darbą Mažina finansinį barjerą įsidarbinant
Paslaugų tėvams didinimas Leidžia greičiau įsitraukti į darbo rinką Palengvina grįžimą į darbą po motinystės Pagerina priežiūros ir palaikymo galimybes
Kolektyvinės sutartys Užtikrina darbo sąlygas jaunimui Stiprina motinystės ir tėvystės garantijas Įtvirtina pritaikymo reikalavimus ir papildomas garantijas

Rekomendacijos politikos formuotojams ir profesinėms sąjungoms

  • Institucionalizuoti ilgalaikes šeimos politikos priemones: „Šeimos politikos pagrindų įstatymas“ siekia įtvirtinti ilgalaikiškumą, nuoseklumą ir koordinavimą.
  • Skatinti įmones įtraukti papildomas šeimai palankias nuostatas į kolektyvines sutartis, siekiant realios darbo ir šeimos derinimo paramos.
  • Profesinėms sąjungoms siūloma aktyviai dalyvauti rengiant rekomendacijas ir reikalavimus, kurie būtų praktiškai pritaikomi darbdaviams.
  • Organizuoti informacines kampanijas ir konsultacijas, kad darbuotojai žinotų apie savo teises pagal LR darbo kodeksą ir kolektyvines sutartis.

Veiksmai darbdaviams

  • Peržiūrėti įmonės personalo politiką ir įtraukti lankstumo mechanizmus, pvz., lanksčias darbo valandas, dalinį nuotolinį darbą, papildomas atostogas tėvams.
  • Rengti ir skatinti mokymus apie tėvystės įgūdžius bei įtrauktį darbo vietoje.
  • Bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, įtraukiant darbuotojus į kolektyvinių sutarčių rengimą.

Viešųjų institucijų vaidmuo

Viešosios institucijos turi užtikrinti, kad politika būtų nuosekli ir ilgalaikė, koordinuoti priemones tarp ministerijų ir kitų institucijų bei užtikrinti, kad gyventojai turėtų prieigą prie informacijos ir paslaugų. Vienas iš institucijos tikslų, įgyvendinant šeimos politiką - „Šeimos politikos pagrindų įstatymas“.

Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos

tags: #jaunimo #moteru #ir #riboto #darbingumo #asmenu