Sužinojus, kad vaikas yra pabėgęs iš namų, dažnai žmonėms kyla tokios mintys: tur būt, jaunuolis naudojo narkotikus, buvo tinginys, nežinojo, ko nori iš gyvenimo ir t.t. Deja, be reikalo visuomenė pabėgėlius taip smerkia.
Jeigu vaikas pabėga iš namų, tai savaime aišku, kad namuose jam kas nors nemiela. Viena nepasitenkinimo priežastis gali būti namų atmosfera ir šeimos narių ryšiai su vaiku. Labai svarbu, kad tėvai domėtųsi vaikų užsiėmimais.
Vaikas, grįžęs iš mokyklos, norėtų pasidalinti dienos įspūdžiais su tėvais, bet tėvai grįžta iš darbo pavargę ir nenori su vaiku užsiimti. Vaikas pasijunta vienišas, tėvams neįdomus ir nesvarbus. Nusprendžia, kad jis namie nebereikalingas, todėl išeina.
Juk vaikui reikia kažko daugiau, negu tik materialinių gėrybių. Tėvai turi būti vaikui draugai, su kuriais jis galėtų pasidžiaugti, pasikalbėti ir jais pasitikėti, ištikus net ir didžiausiam rūpesčiui.
Žinoma, yra svarbu, kad tėvai vaikams turėtų autoritetą, bet tėvų liepimai ir draudimai turėtų būti protingi. Neužtenka pasakyti ne, reikia paaiškinti, kodėl ne. Kai vaikas supras kokio nors draudimo priežastį, jis nesukils prieš tėvus, bet juos pagerbs.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Dažniausios pabėgimo priežastys
- Dažniausiai vaikai pabėga dėl nesantaikų šeimoje.
- Viena pagrindinių priežasčių - kartų atotrūkis (generation gap).
- Vaikai bėga iš namų, kai namais yra nepatenkinti.
- Dažnai vaikus tokiems žingsniams paskatina patiriami sunkumai namuose, mokykloje ar bendraamžių rate.
- Dažnai prie pabėgimo prisideda smurtas namuose (fizinis, psichologinis, seksualinis ar nepriežiūra).
- Vaikai bėga, kai jiems trūksta tėvų meilės, dėmesio ar jaustis nevertinamiems šeimoje.
Kur dažniausiai eina vaikai, nusprendę pabėgti
Dažniausiai pabėgimai vyksta paauglystėje, kai vaikas laikinai atitolsta nuo savo tėvų, taip bandydamas pažinti save, atsakyti į klausimą “Kas aš?”. Tuo metu bendraamžių daroma įtaka sustiprėja ir pirmenybę paaugliai pradeda teikti tai grupei, kurioje jie jaučiasi geriausiai.
Rodoma pagarba, pripažinimas, reikalingumo jausmas, galų gale meilė pavergia paauglio protą ir įtraukia į panašaus likimo jaunuolių grupę. Tokių bendraminčių galima rasti sporto, teatro būrelyje, bet gali būti ir apleistuose pastatuose, kitaip vadinamose landynėse, sodo nameliuose, apleistuose pastatuose, vasarą tėvų paliktuose butuose, kur pagrindinis tarpusavio bendravimas dažnai vyksta vartojant alkoholį, narkotikus ar užsiimant atsitiktiniais ir nesaugiais lytiniais santykiais.
Ypatingai populiaru būriuotis didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose vaikai gauna nemokamą internetą (kas jiems yra labai svarbu) ir šiltai gali praleisti ištisas dienas. Taigi, paauglys eina ten, kur jo draugai ir bendraminčiai.
Pirmieji veiksmai sužinojus, kad vaikas dingęs
- Patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas.
- Pabandykite susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis.
- Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo.
- Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi).
- Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją - be nurodytos aukščiau - kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan. Jei vaikas bėga ne pirmą kartą - pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.
Kaip vyksta paieška ir kokios dažnumo tendencijos
Vaiko paieškos paskelbimas vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į dingimo aplinkybes, paieška gali būti pavedama vykdyti kriminalinės policijos specializuotam padaliniui. Taip pat gali būti vykdomas papildomų pajėgų (tarnybų) pasitelkimas. Informuojama Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Vertinant pastarųjų metų tendencijas, apibendrintai pasakysiu, kad nepilnamečių paieškos sudaro apie 70 proc. visų paskelbtų dingusių be žinios asmenų paieškų. Apie 90 proc. visų dingusių nepilnamečių yra vaikai, pabėgę iš globos įstaigų. Į didžiausią rizikos grupę patenka vaikai nuo 14 iki 17 m. amžiaus.
Iš vienos pusės atrodo, jog vaikui suteiktas prieglobstis pas draugus gali užtikrinti jam saugumą, tačiau svetimoje aplinkoje esančiam vaikui vis vien išlieka grėsmė patirti įvairių formų smurtą ar kitaip nukentėti. Tad labai svarbu akcentuoti, jog aplinkinių žmonių pagalba, suteikiant iš namų išėjusiam vaikui galimybę pernakvoti, nėra pati geriausia pagalbos forma, jeigu apie tokią situaciją vengiama informuoti pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojus bei vaiko laukiančius ir nerimaujančius artimuosius.
Kada kreiptis į policiją ir kokia informacija reikalinga
„Jei dingus vaikui ar paaugliui tėvai mano, kad jam gali grėsti pavojus - būtina nedelsiant kreiptis į policiją. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą - pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai“, - sako specialistė.
Pagal vaikų, dėl kurių buvo paskelbta paieška skaičių, nestebime dingusių vaikų augimo: 2020 m. - 720 (mergaitės - 377, berniukai - 343), 2019 m. - 939 (mergaitės - 502, berniukai - 437). Policija, vykdydama dingusio be žinios asmens paiešką neatlieka socialinės aplinkos, emocinės būsenos vertinimo ir nekaupia duomenų apie vaikų pabėgimo priežastis, tyrimas nukreipiamas į objektyvių faktinių duomenų, siekiant nustatyti ar vaikas galėjo tapti nusikalstamos veikos auka, rinkimą.
Elgesys, jeigu vaikas rastas ir grįžta namo
Grįžus pabėgusiam vaikui į namus, su juo reikėtų nuoširdžiai, ramiai pasikalbėti, jį išklausyti ir IŠGIRSTI bei bandyti rasti bendrą sutarimą, kuris būtų tinkamas visiems šeimos nariams. Svarbu išsiaiškinti kartu su vaiku jo bėgimo priežastis ir ieškoti tinkamų sprendimų.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Šakių globos namai
Pirmiausia reikėtų pasidžiaugti, kad jis grįžo gyvas ir sveikas, ir tuo pasidalinti su vaiku. Vaikui reikia parodyti, kad jis yra laukiamas ir mylimas, nesvarbu, kokią kvailystę iškrėtė. Dažnai belaukdami vaikų, tėvai nerimauja, pyksta ir, vaikui grįžus namo, išlieja visas susikaupusias emocijas, baudžia arba visiškai nesikalba. To nereikėtų daryti, nes vaikas, bėgdamas iš namų, tėvams pasiunčia žinutę, kad kažkas namuose ir jų santykiuose yra negerai.
Grįžus namo ir sulaukęs iš tėvų vien priekaištų ir bausmių, vaikas tik dar kartą įsitikina, kad čia jo niekas nelaukia.
Prevencija: ką daryti, kad išvengti pabėgimų
- Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, nevenkite pokalbių apie saugumą.
- Periodiškai aptarkite saugumo temą.
- Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur vaikai gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kažkas kelia nerimą.
- Susitarkite susitikimų vietą. Turėkite aiškiai nustatytą vietą, kur susitikti, jei esate viešoje vietoje (prekybos centre, parke) ir netyčia atsiskirsite.
- Naudokitės technologijomis. Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėles, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą, gautumėte pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą, ir nedelsdami susisiekite su vaiku.
- Įmokykite vaikus pagrindinės saugumo informacijos. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamą vietą, kad galėtų ją pranešti, jei pasiklystų. Išmokykite vaikus, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, kai prireikia pagalbos.
- Stebėkite aplinką. Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja bei kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų.
- Stebėkite vaikų veiklą internete.
- Sukurkite „kas, jeigu“ scenarijus. Paaiškinkite vaikams, kad jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugos darbuotoją ar parduotuvės darbuotoją.
Psichologo rekomendacijos tėvams
Kad vaikas augtų psichologiškai sveikas ir laimingas, jis turi jaustis saugiai, palaikyti artimus ryšius su kitais, galimybę realizuoti save, būti priimtas ir mylimas. Pirmiausia nuo mažų dienų namuose turi būti aiškios taisyklės, ribos ir visiems žinomos pasekmės už taisyklių nesilaikymą.
Tėvai turėtų atsakingai ir sąžiningai laikytis duoto žodžio, pažadų, leisti vaikams pasirinkti sprendimo galimybes ir už savo pasirinkimą pajusti pasekmes. Vaiką reikia drąsinti už jo pastangas, gebėjimus, rodomą savarankiškumą. Drąsinimas yra dovana už pastangas ir tobulėjimą. Jis moko vertinti save tokį, koks esi, įgalina imtis veiklos, pasitikėti savimi.
Labai svarbu su vaiku kalbėtis ir ypač jo klausytis. Pokalbis su vaiku turėtų būti tarsi su draugu - pagarbus. Sudarykite vaikui sąlygas parodyti, ką jis gali ir sugeba, leiskite būti savarankiškam, atliekant mažus dalykus, kurie vėliau didėja. Nuo pat mažų dienų mokydami vaikus prisiimti atsakomybę, atsakyti už savo veiksmus, ilgainiui pamatysite, kad tai taps norma.
Turiningas laisvalaikio leidimas kartu, vaiko įtraukimas į šeimos veiklą, didina jausmą, kad jis reikalingas, suprastas, vertinamas. Tuomet būti su tėvais smagu ir gera.
Saugumo ir pasitikėjimo vaiku suteikia jo draugų pažinojimas. Tėvai turėtų bendrauti su jais, sudaryti sąlygas draugams svečiuotis namuose, kartais leisti laisvalaikį kartu. Taip tėvai žinos, kokioje aplinkoje būna vaikas, kuo domisi ir kuo gyvena jo amžiaus vaikai.
Ką daryti, jei žinote, kur yra pabėgęs vaikas arba jį sutinkate viešoje vietoje
Vaiko teisių gynėjai kviečia žmones, pastebėjusius autostopu keliaujantį vaiką, būti empatiškiems ir pilietiškiems - visuomet sustoti, paklausti vaiko, kur jis važiuoja, kur yra jo tėvai ar globėjai, pasidomėti, ar artimieji žino apie vaiko kelionės planus bei jo buvimo vietą. Jeigu kyla abejonių dėl vaiko saugumo, sustojusiųjų prašoma nelikti abejingiems ir pranešti apie tokią situaciją policijos pareigūnams arba vaiko teisių gynėjams bei, kol laukiama atvykstančios pagalbos, nepalikti vaiko vieno.
Kaip atpažinti itin jautrius vaikus (IJV)? Su psichologe Jūrate Bortkevičiene
Pastaba tėvams
Jeigu vaikas renkasi keliauti vienas arba vis dažniau išeina iš namų nepranešęs tėvams, kada grįš, su kuo susitiks, ir kur bus, tai gali signalizuoti, jog vaikui stinga artimųjų dėmesio ir rūpesčio. Tad tėvams svarbu kurti ir išlaikyti artimą ryšį su savo vaiku, laiku pastebėti besikeičiantį jo elgesį, aktyviai domėtis, kuo vaikas gyvena ir užsiima. Suaugusiųjų įsitraukimas į vaiko kasdienę rutiną leidžia laiku pastebėti galimus sunkumus, su kuriais vaikas susiduria ir kurie dažnai paskatina juos spręsti vienumoje arba draugų kompanijoje bei vengiant savo šeimos narių dėmesio.