Europiečiai gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau - vidutinė jų gyvenimo trukmė siekia 81 metus. Tačiau vidurkiai slepia didelę nelygybę. Sveikata - pagrindinis rodiklis, atspindintis socialinius visuomenės pokyčius.
Remiantis naujausiais palyginamais duomenimis iš visos Europos, ši ataskaita patvirtina tiek sveikatos nelygybės mastą, tiek ją lemiančias socialines ir ekonomines jėgas. Jas sukelia sveikatos kliūtys, tokios kaip skurdas, diskriminacija, galios stoka ir nevienoda prieiga prie išteklių, kurie padeda žmonėms išlikti sveikiems.
Socialiniai ir ekonominiai sveikatos determinantai
Daugelis sveikatą įtakojančių veiksnių nepriklauso nuo pačios sveikatos priežiūros sistemos. Sveikatos priežiūra paaiškina tik apie 10 % sveikatos skirtumų. Tai atspindi gilesnę galios ir galimybių nelygybę. Politinės ir ekonominės sistemos daro įtaką šiems struktūriniams veiksniams ir lemia, kaip ištekliai paskirstomi sąžiningai.
Tai apima sąžiningą darbą, saugią aplinką, kokybišką išsilavinimą, būstą, sveikatos priežiūrą ir socialinę paramą. Štai kodėl sveikatos nelygybės mažinimui reikia daugiau nei vien sveikatos politikos. Investicijos į lygybę stiprina visuomenę, daro ją įtraukesnę, inovatyvesnę, produktyvesnę ir gebančią įveikti dabartinius ir būsimus iššūkius.
Geografiniai skirtumai ir socialinis gradientas
Šiandien Ispanijoje gimęs vaikas gali tikėtis gyventi iki 81.4 metų - daugiau nei aštuoneriais metais ilgiau nei Bulgarijoje gimęs vaikas, kur gyvenimo trukmė tesiekia 75.8 metų. Net ir tose pačiose šalyse žemesnių socialinių ir ekonominių grupių žmonės dvigubai dažniau praneša apie prastą sveikatą, palyginti su aukštesnių socialinių ir ekonominių grupių žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Andrasiūnienės įžvalgos apie rizikos šeimas
Gyventojų sveikatos skirtumai pastebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp įvairių teritorinių, socialiniu ir ekonominių grupių šalyje. Sveikatą vertinti galima įvairiais rodikliais, tačiau mirtingumo statistika yra viena patikimiausiai ir objektyviausiai atspindinčių realią situaciją.
COVID-19 pandemijos poveikis sveikatos netolygumams
Prognozuojama, kad COVID-19 pandemija sukels ekonomikos nuosmukį visoje Europoje, o tai padidins sveikatos nelygybę. COVID-19 pandemija bus pabloginti jau egzistuojančią sveikatos nelygybęir daro didžiausią poveikį nepriteklių gyvenančių žmonių gyvenimams.
Vis akivaizdžiau pastebima, kad žmonės, priklausantys mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, ir žemos kvalifikacijos darbuotojai dažniausiai pasigauna ir miršta nuo šios ligos. The jau yra riboti duomenys (iš JK) teigia, kad žemos kvalifikacijos vyrų mirtingumas yra didžiausias tarp darbingo amžiaus suaugusiųjų. Tolesnis tyrimas rodo, kad juodaodžiai vyrai ir moterys atitinkamai 4.2 ir 4.3 karto dažniau miršta nuo su COVID-19 susijusios mirties, nei baltos tautybės vyrai ir moterys.
Vyrų ir moterų rizikos skirtumai pandemijos metu glaudžiai siejasi su socialiniu gradientu ir struktūrinėmis kliūtimis. Kuo labiau socialiai ir ekonomiškai nuskriaustas asmuo, tuo didesnė tikimybė, kad jie serga šiomis ligomis. Ligos, kurių iš esmės galima išvengti.
Perpildytos gyvenamosios erdvės ir pažeidžiamos grupės
Viruso plitimas turi išryškino poreikius migrantų, prieglobsčio prašytojų ir romų, kurie jau patiria diskriminaciją ir nelygybę sveikatos srityje. Jie sudaro tik dalį 26% žmonių Europoje, gyvenančių perpildytose erdvėse.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos poreikis vaikų globos namuose
2018 m. 26.2% Europos gyventojų, kurių pajamos nesiekė 60% ekvivalentinių pajamų medianos, gyveno perpildytuose būstuose. Pernelyg didelis gyventojų skaičius pagal amžių, lytį ir skurdo būklę - bendras gyventojų skaičius - 2018 m.
Pandemijos psichikos sveikatos aspektai
Šis socialinis gradientas taip pat taikomas psichinės sveikatos sutrikimų rizikai, kuri bus sustiprina izoliacija, baimė ir nesaugumas. Nyderlandų nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto apklausa išsiaiškino, kad daugiau nei trečdalis žmonių sako, kad pandemijos metu jautėsi daug nerimastingesni, nusivylę, patyrę stresą ir vieniši. Maždaug 20% turi daugiau problemų nei anksčiau.
Prancūzijoje, visuomenės sveikatos instituto apklausa nustatė, kad 27% tyrimo respondentų pranešė apie nerimo būseną; veiksniai, lemiantys šį jausmą, yra nestabili finansinė padėtis, blogas viruso perdavimo supratimas, nepakankamo pasirengimo imtis rekomenduojamų priemonių jausmas ir menkas pasitikėjimas valdžios institucijomis. Žmonės nepasiturinčiose vietovėse rečiau gydosi psichinę ligą.
Lietuvos kontekstas: socialinė nelygybė ir sveikatos skirtumai
Lietuvoje, pasikeitus socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, tam tikros žmonių grupės jaučiasi nesaugios, joms sunku prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo tempo bei socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių [2]. Neigiamą poveikį siekiamiems Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos tikslams - vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, sveikatos santykių teisumui ir gyvenimo kokybės pagerinimui - turi gilėjanti gyventojų socialinė nelygybė.
Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurių didžiausi pajamų nelygybės rodikliai ir jų didėjimo tendencijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas, kas antras bedarbis, kas trečias kaimo gyventojas ar daugiavaikė šeima ir kas ketvirtas 65 metų ar vyresnis asmuo patiria skurdo riziką. Tokie žmonės neturi galimybės skirti pakankamai pajamų kokybiškoms gyvenimo sąlygoms sudaryti ir sveikatai gerinti [4].
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos šeimų apibrėžimas
| Rodiklis | Situacija Lietuvoje |
|---|---|
| Skurdo rizika | Kas penktas gyventojas; kas antras bedarbis; kas trečias kaimo gyventojas; kas ketvirtas 65+ m. asmuo |
| Pajamų nelygybė | Viena didžiausių ES ir didėjanti |
| Strateginiai tikslai | Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. strategija: sveikesni gyventojai, ilgesnė gyvenimo trukmė, mažesni netolygumai |
Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos pagrindinis tikslas - pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Vienas svarbiausių sveikatinimo veiklos tikslų- mažinti skirtumus tarp įvairių gyventojų grupių ir siekti socialinio sveikatos santykių teisingumo. Sveikatos sistemų gerinimas ir socialinė sanglauda užtikrintų veiksmingus sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo mechanizmus bei sąžiningas ir vienodas galimybes visiems [3].
Empiriniai tyrimai ir mirtingumo analizė
Habilitacinis darbas atliktas 1992-1999 metais Kauno medicinos universiteto Socialinės medicinos katedroje. Habil. darbas (biomed. m.) - Kauno medicinos universitetas, 1999. Dr. disert. santrauka: Demographic, social and territorial inequalities in health of Lithuanian population. Kaunas : Kauno medicinos univ.
One of the most important objectives of health strengthening activity is reduction of inequalities among various resident groups and aspiration for fairness of social health relations. Health inequalities have been noticed not only among countries, but also among various territorial, social, and economic groups within the country. Health can be measured by various indicators, although mortality statistics is one of the most reliable and objectively reflects the real situation. The aim of this paper-on the basis of mortality statistics, to assess demographic, territorial, and social health inequalities of Lithuanian residents and their possible causes that allow anticipating the methods for resolving health problems on the national, regional, and local levels. The research has covered the period of 1970-1977.
Tyrimas apėmė 1970-1977 metus. Tyrimo metu darbe išanalizuota įvairaus amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumo ir vidutinės būsimo gyvenimo trukmės netolygumai ir jų pokyčiai; įvertintas amžiaus, periodo ir kohortos efektas vyrų ir moterų mirtingumo pokyčiams bei prognozuotas Lietuvos gyventojų mirtingumo pokyčių kryptis; išnagrinėtos galimos Lietuvos gyventojų mirtingumo ir vidutinės būsimo gyvenimo trukmės teritorinių netolygumų priežastys ir t.t.
Teminės studijos apie socialinius skirtumus
- Epidemic of suicide by hanging in Lithuania: does socio-demographic status matter?. Public health 2006, 120, 8, 769-775.
- Health condition of children in Klaipėda city and priorities of health promotion. Spring University. Changing education in a changing society 2005, 1, 55-61.
- Social dimensions of mortality from external causes in Lithuania: do education and place of residence matter?. Sozial- und Präventivmedizin 2006, 51, 4, 232-239.
- Sociocultural mortality differentials in Lithuania: results obtained by matching vital records with the 2001 census data.. Population 2007, 62, 4, 597-646.
- Tackling social inequality through the development of health policy in Lithuania. Scandinavian journal of public health 2002, 30, suppl. 59, 12-19.
Europos iššūkiai ir kryptys
Remiantis naujausiais palyginamais duomenimis iš visos Europos, ši ataskaita patvirtina tiek sveikatos nelygybės mastą, tiek ją lemiančias socialines ir ekonomines jėgas. Šioje ataskaitoje išdėstomi aiškūs, įrodymais pagrįsti veiksmai, skirti šiems atotrūkiams panaikinti, stiprinti Europos sanglaudą ir užtikrinti, kad gera sveikata taptų realybe visiems, o ne tik kelių privilegija.
Sveikata yra pagrindinė teisė. Štai kodėl sveikatos nelygybės mažinimui reikia daugiau nei vien sveikatos politikos. Investicijos į lygybę stiprina visuomenę, daro ją įtraukesnę, inovatyvesnę, produktyvesnę ir gebančią įveikti dabartinius ir būsimus iššūkius.
Socialinės politikos ir tarpsektorinių veiksmų svarba
Daugelis sveikatą įtakojančių veiksnių nepriklauso nuo pačios sveikatos priežiūros sistemos. Tai apima sąžiningą darbą, saugią aplinką, kokybišką išsilavinimą, būstą, sveikatos priežiūrą ir socialinę paramą. Politinės ir ekonominės sistemos daro įtaką šiems struktūriniams veiksniams ir lemia, kaip ištekliai paskirstomi sąžiningai.
Štai kodėl sveikatos nelygybės mažinimui reikia daugiau nei vien sveikatos politikos. Sveikatos priežiūra paaiškina tik apie 10 % sveikatos skirtumų. Sveikata yra pagrindinė teisė.
Santraukos duomenys ir COVID-19 publikacijų nuorodos
2020 m. Balandis; 111 (4): 198-201. 2020 m. Balandžio 8 d .; 12 (7): 6049-6057. doi: 10.18632 / senėjimas.103000.
tags: #ivairiu #socialiniu #grupiu #asmenims #hn