Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiais pagal kilmę. Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Amžius: Pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Šeimyninė padėtis: Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Sveikata: Asmuo neturi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir neturi sirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96. Teistumas: Apie teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
Gyvenamojo būsto reikalavimai
Gyvenimo sąlygos yra vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį atsižvelgia Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programos (GIMK) darbuotojai. Svarbu, kad būsimi įtėviai turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą). Svarbiausia, kad būstas būtų pritaikytas vaikui gyventi, vaikui skirtas atskiras kambarys ar atskira erdvė. Taigi, būstas neturi būti prabangus, bet turi būti saugus, tvarkingas ir tinkamas vaiko poreikiams.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Finansiniai aspektai
Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Tačiau pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. Gaunamos pajamos yra svarbios, tačiau ne vienintelis lemiamas faktorius. Svarbiausia, kad šeima būtų finansiškai stabili ir gebėtų patenkinti vaiko poreikius.
Procesas ir dokumentai
Norint pradėti įvaikinimo procesą, reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti šiuos dokumentus: Prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė padėtis, kartu su norinčiu įvaikinti asmeniu gyvenančių asmenų vardai ir pavardės, gimimo datos, giminystės ryšiai, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, įvaikinimo motyvai. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a).
Nors pradinis dokumentų vertinimas trunka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikimo, toliau vyksta išsamus pasirengimo įvaikinti procesas. Tarnybos teritorinis skyrius iš registrų ir valstybės informacinių sistemų surenka reikalingus dokumentus: santuokos ar ištuokos įrodymus, duomenis apie teismo paskelbtą nesantuokybę ar pažeidimus, informacinius duomenis apie teistumą ir administracinius teisės pažeidimus.
Mokymai būsimiems įtėviams
Jeigu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių asmuo negalėtų būti įtėviu, Tarnybos teritorinis skyrius kreipiasi į asmens gyvenamosios vietos globos centrą dėl mokymų organizavimo. Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai būsimųjų įtėvių namuose. Tarnybos atestuoti asmenys vertina šeimos ar asmenines motyvus ir padeda atskleisti šeimos galimybes ir pasirengimą įvaikinti vaiką.
Išvada apie pasirengimą įvaikinti
Išvados dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo įtėviams skirtų mokymų pabaigos. Su parengta išvada yra supažindinami įvaikintojai. Teigiama išvada galioja 24 mėnesius nuo parengimo dienos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas
Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, įvertinusi vaiko interesus ir įvaikintojų lūkesčius, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančias įtėvių šeimas. Jei sąraše yra keli variantai, prioritetas teikiamas tiems, kurie pirmiau įrašyti į sąrašą. Informuojama per gyvenamosios teritorijos skyrių arba Globos centrą. Sužinoję apie galimą vaiko įvaikinimą, įtėviai turi teisę susipažinti su Tarnybos informaciniame rašte nurodytu vaiku. Sutikimą ar atsisakymą įvaikinti pasiūlytą vaiką teikiate Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto gavimo.
Teisminis procesas dėl įvaikinimo
Esant sutikimui įvaikinti pasiūlytą vaiką, reikia kreiptis į vaiko ar savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl įvaikinimo patvirtinimo. Teisinis įvaikinimo procesas susideda iš kelių etapų ir užtrunka, dažnai, ne mažiau kaip metus. Jei norite įsivaikinti, privalote laikytis Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų. Svarbi sąlyga - vaiko biologinių tėvų ar globėjo sutikimas; vaikas, jei jam yra 10 metų, taip pat turi duoti sutikimą įvaikinti. Prieš įvaikinimo užbaigimą teismas gali perkelti vaiką į šeimą laikotarpiui nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Valstybės institucija įvertins ir pateiks nuomonę apie vaiko interesus, o teismas priims sprendimą leisti įvaikinti.
Laikas ir antspaudai
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir pageidaujamo vaikų skaičiaus. Jei kreipiasi Lietuvos Respublikos piliečių šeima įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, procedūra vidutiniškai trunka apie 1 metus; vaikui iki trejų metų ar keliems vaikams - iki 6 mėnesių. Įvaikinimo procedūros Lietuvoje yra nemokamos. Šeima pati padengia tik išlaidas susijusias su dokumentų rengimu, kelione, vertėjo paslaugomis, atstovo ar advokato paslaugomis bei žyminiais mokesčiais.
Socialinės garantijos įvaikinus vaiką
Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jei jis turi teisę į tėvystės atostogas ir atitinka stažo reikalavimus. Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įtėviui prižiūrinčiam vaiką arba jo seneliams, jei atitinka stažo kriterijus.
| Etapas | Aprašymas | Trukmė |
|---|---|---|
| 1. Kreipimasis | Kreipimasis į savivaldybės administraciją arba Tarnybos skyrių. | - |
| 2. Dokumentų pateikimas | Prašymas įvaikinti ir sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 046/a). | - |
| 3. Pasirengimo patikrinimas | Tarnybos patikrina atitiktį reikalavimams. | iki 20 darbo dienų |
| 4. Mokymai įtėviams | Mokymai globos centre (7 grupiniai, 2+ individualūs susitikimai). | iki 3 mėnesių |
| 5. Išvados parengimas | Parengiama išvada apie pasirengimą įvaikinti. | iki 20 darbo dienų |
| 6. Įrašymas į sąrašą | Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąrašą. | - |
| 7. Vaiko pasiūlymas | Įtėviams pateikiamas vaiko pasiūlymas. | priklauso nuo vaiko amžiaus |
| 8. Teisinis procesas | Teismas dėl įvaikinimo patvirtinimo. | dažnai >1 metų |
Socialinės garantijos ir mokesčiai
Įvaikinimo procedūros Lietuvoje yra nemokamos. Šeima pati padengia tik papildomas išlaidas, tokias kaip dokumentų vertimas, legalizacija, kelionės, vertėjo paslaugos, teismo posėdžiai ir žyminiai mokesčiai (pvz., 41 Eur specialiosios teisenos byloje, o 31 Eur per e.teismą).
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žmogaus teises globos namuose
Gerovė ir pasitikėjimo kriterijai įtėviams
Pagal reglamentą svarbiausi pasitikėjimo kriterijai apima:
- Įtėvių gebėjimą užtikrinti vaiko saugumą - stabilias gyvenimo sąlygas, reguliarų buvimą, tinkamą erdvę vaikui;
- Finansinį stabilumą ir gebėjimą patenkinti vaiko poreikius;
- Sveikatos būklės tinkamumą ir nenutrūkstamą nemokėjimą būti įtėviu dėl teistumų ar rimtų teisės pažeidimų;
- Parengimą - dalyvavimą mokymuose ir būtiną pasirengimą bei teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti;
- Privatumo ir teisėtumo laikymąsi - konfidencialumas ir teisė į informacijos apsaugą.
Vaiko vaiko sutikimas
Jei vaikas yra 10 metų ir vyresnis, jis turi duoti sutikimą įvaikinti, o teismas įvertins visus vaiko interesus ir poreikius. Sutikimo ar atsisakymo termino laikymąsi tikrina Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žinotina: praktiniai patarimai įtėviams
Prieš pradedant įvaikinimo procesą, svarbu konsultuotis su Tarnybos specialistais, dalyvauti mokymuose ir įvertinti savo gebėjimus. Klostantys klausimai gali būti susiję su vaiko sveikata, ugdymu, emocine parama ir pritaikymu namuose.