Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių etapų ir užtruks ne mažiau kaip metus. Jei norite įsivaikinti, privalote laikytis tam tikrų Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai nustato tam tikrus apribojimus galimiems įtėviams, kurie yra skirti apsaugoti vaiko interesus. Įvaikinimo procedūra prasideda pateikus prašymą bendrosios kompetencijos teismui. Jei Teismas yra patenkintas per tyrimą gauta informacija, jis gali nuspręsti suteikti pareiškėjui įvaikintojo statusą.
Svarbi sąlyga norint rasti ir pasirinkti tam tikrą vaiką įvaikinimui yra vaiko biologinių tėvų ar jo globėjo sutikimas. If vaikas sulaukęs 10 metų, jis taip pat turi duoti sutikimą įvaikinti. Prieš įvaikinimo užbaigimą teismas savo nuožiūra ar suinteresuotos šalies prašymu gali perkelti vaiką į šeimą nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Valstybės institucija įvertins ir pateikia savo nuomonę, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus. Remdamasi šiuo įvertinimu, teismas nuspręs ar leisti įvaikinti.
Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiais pagal kilmę. Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikinant galima tam pačiam vaikui suteikti įtėvių pavardę, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa gali būti panaikinta dėl pasikeitus aplinkybėms.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktinių nesugeba įvaikinti dėl vaiko interesų.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, pvz., kai įvaikinantys sutuoktiniai vienas viršija amžių bet yra tinkamos fizinės ir psichinės būklės, arba kai norima įvaikinti vyresnį vaiką ar įvaikinti vaiką, kurį šeimoje augo ilgą laiką. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų, išimtimi gali būti sutuoktinių atveju, kai amžiaus skirtumas sumažinamas iki 15 metų.
Sveikata - asmuo turi būti sveikas nepasižymintis pavojingais susirgimais; svarbu nurodyti, kad egzistuoja konfidencialumo apribojimai ir medicininiai kontraindikacijų sąrašai. Teisė įvaikinti laikoma tik tuo atveju, jei asmuo neesantys teisti už tam tikrus nusikaltimus gali užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.
Teistumas - teistumas ar administraciniai teisės pažeidimai yra tikrinami per Tarnybos teritorinį skyrių. GIMK darbuotojai vertins surinktus duomenis ir patikrins, ar asmuo ir kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už nusikaltimus, kurie ribotų įvaikinimą. Vaikai, augantys šeimoje, turi būti išklausyti ir jų nuomonė atsižvelgiama.
Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins ar turite tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinančias vaiko saugumą. Nuomojamas būstas yra tinkamas, jei suteikia tinkamas sąlygas. Pajamos neturi būti nustatytos įstatymu; turi būti užtikrintas visavertis gyvenimas tiek šeimai, tiek vaikui. Taip pat draudžiama įvaikinti biologinių vaikų ar artimųjų ar asmenų, kuriems buvo ribota tėvų valdžia ar globos teises.
Vaiko kilmė - vienas iš GIMK programos mokymų: atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Vaikas turi teisę į identitetą ir kilmės žinojimą. Svarbu, kad vaikas sužinotų informaciją iš tėvų globėjų/giminių santykių, o ne iš svetimų žmonių.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė
Proceso etapai ir trukmė
- Kur kreiptis? Jei norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į Tarnybos teritorinį skyrių.
- Kokių dokumentų pateikti? Pagrindinis prašymo įvaikinti dokumentas, įskaitant asmens duomenis, šeiminę padėtį, pageidaujamų vaikų skaičių, amžių ir kt., bei sveikatos pažymėjimo kopija.
- Pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Patikrinama, ar esate tinkami įtėviais: teistumai, globa, ligos, gyvenimo sąlygos, finansai. Procesas trunka apie 20 darbo dienų.
- Mokymai būsimiems įtėviams. Trukmė iki 3 mėnesių, galima grupiniai ir individualūs susitikimai. Suteikiamos žinios apie šeimos įvaikinimą, įtėvių gebėjimus ir vaikų poreikius.
- Išvados apie pasirengimą įvaikinti. Teigiama išvada galioja 24 mėnesius; neigiama - gali būti pakartota po priežasčių šalinimo. Išvados pateikiamos Tarnybai.
- Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąrašą. Sprendimas įrašyti arba neįrašyti priimamas per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos.
- Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Komisija iš Sąrašo atrenka vaiko poreikius labiausiai atitinkančias šeimas. Informacinis raštas vaikus globojančiam asmeniui su informaciją apie vaiką.
- Teisminis procesas dėl įvaikinimo. Jei sutikimas gautas, reikia kreiptis į teismą dėl įvaikinimo.
Teisybės dėl mitų: įvaikinimas vaikui sulaukusius 10 metų reikalauja vaiko rašytinio sutikimo teisme. Vaikas turi teisę būti išklausytas ir turi būti įtrauktas į procesus. Dėl užsieniečių įvaikinimo prioritetas yra įvaikinimas Lietuvos Respublikoje arba teisės tvarka, ir tik tuo atveju, kai vaiko interesai yra užtikrinami.
Teisiniai ir finansiniai aspektai
Įvaikinimo procedūros Lietuvoje yra nemokamos. Šeima turi padengti tik išlaidas, susijusias su dokumentų paruošimu, kelione, vertėjų paslaugomis, atstovo/adkoatų paslaugomis ir žyminiais mokesčiais bei kitomis paslaugomis, pvz., papildomais vaiko sveikatos tyrimais. Žyminiai mokesčiai skaičiuojami pagal CPK straipsnius ir teismo elektroninius portalo mokesčius.
Moksliniai duomenys rodo, kad užsienio piliečiai dažnai atvyksta į Lietuvą susipažinti su kultūra, pradėti lietuvių kalbos mokymąsi ir laikyti vaikų kilmės bei identiteto klausimus. Tarptautinis įvaikinimas vyksta tik tuo atveju, kai nėra galimybių Lietuvoje įvaikinti tam tikro vaiko ar šeimos narių galimybių. Akredituotos tarptautinės organizacijos teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus ir jų integraciją, per tam tikrą laikotarpį po įvaikinimo, už kurią atsakingos organizacijos teikia ataskaitas.
Praktiniai patarimai įvaikinimo keliui
- Pasiruošimas - svarbu atvirai kalbėti apie vaiko kilmę ir praeitį; vaikui reikia žinoti savo šaknis pagal jo amžių ir brandą.
- Gyvenamosios sąlygos - net ir nuomojamas būstas gali būti tinkamas, svarbiausia - užtikrinti saugų ir stabilų aplinką vaikui.
- Sutarčių laikymasis - laikytis teismo sprendimų ir procesų, kuriais formuojamos tėvų teisės ir pareigos.
- Vaiko nuomonė - vaiko balsas turi būti išklausytas ir įvertintas teisingai, atsižvelgiant į jo interesus.
Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko mažiau; Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, dauguma pageidauja įvaikinti sveiką vaiką iki 2 metų arba iki trejų metų. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialiųjų poreikių vaikus, kuriems netrūsta galimybių rasti tinkamą globą Lietuvoje, o tarptautinis įvaikinimas vyksta tik esant konkrečiai situacijai ir teisinėms sąlygoms.
Galutinis tikslas - suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje, užtikrinti jo saugumą, teises ir geriausius interesus. Kai vaikas turės tėvų globą arba įvaikinimą Lietuvoje arba užsienyje, jis galės gyventi pilnavertį gyvenimą su mylinčia šeima.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnybos veikla
Reikšmingi niuansai įvaikinimo praktikoje
- Vaiko kilmė ir identiteto svarba - kiekvienas vaikas turi teisę į žinojimą apie savo šaknis.
- Konfidencialumas - informacija apie įvaikintą vaiką gali būti viešinama tik su teismo leidimu ar įtėvių sutikimu.
- Specialūs poreikiai - užsienio piliečių įvaikinimas vyksta tik vaikams su specialiaisiais poreikiais, kai nėra galimybių Lietuvoje įvaikinti.
tags: #ivaikinimo #trukdziai #lietuvos #respublikoje