Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima.
Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Nemažai porų susimąsto apie įvaikinimą. Šis žingsnis yra be galo rimtas ir atsakingas. Apsisprendimo bei pasiruošimo procesas yra labai individualus. Tačiau žmonės, norintys įsivertinti savo motyvus, gebėjimus bei galimybes, tai gali padaryti globėjų ir įtėvių rengimo programos metu.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir konkrečias bylos aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. Sveikata - negalite būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu bei negalite sirgti ligomis, kurių sąrašas nustatytas teisės aktais. Teistumas - teistumą ir administracinius teisės pažeidimus tikrina Tarnybos teritorinis skyrius, naudojantis duomenis iš kitų institucijų.
Gyvenimo sąlygos ir finansiniai reikalavimai
Gyvenamosios sąlygos - vienas iš svarbiausių aspektų. Būsimi įtėviai turi užtikrinti saugius namus, todėl gyvenamasis būstas gali būti nuomojamas ar nuosavas, svarbu, kad butas ar namas būtų tinkamas vaikui, būtų atskira erdvė ir saugi aplinka. Svarbiausia - kad vaikas jaustųsi saugus.
Gaunamos pajamos - nėra nustatytas konkretus minimumas, tačiau pajamos turi užtikrinti visavertį gyvenimą. Finansinė stabilumas nėra vienintelis lemiamas faktorius, tačiau būtina įrodyti gebėjimą pasirūpinti vaiko poreikiais.
Negalima įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, arba kuriems jau buvo apribota tėvų valdžia.
Vaiko kilmė - svarbu atvirai kalbėti su įvaikintu vaiku apie kilmę, suteikti vaikui identitetą ir žinoti jo šaknis. GIMK programas sudaro mokymai apie vaiko kilmę ir atvirą komunikaciją su vaiku.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė
Įvaikinimo procedūros etapai Lietuvoje
Procedūra suskirstyta į du etapus: pasirengimą ir galimo įvaikinti vaiko pasiūlymą. Pirmasis etapas apima pasirengimą, kuris trunka iki 5 mėnesių. Po prašymo įvaikinti pateikimo per 20 darbo dienų atliekamas pirminis vertinimas. Jei vertinimo metu nėra kliūčių įtėviams būti, jus nukreips į globos centrą, kur vyks globėjų ir įtėvių rengimo kursai (Mokymų trukmė - iki 3 mėnesių). Mokymų pabaigoje per 10 dienų pateikiama išvada apie pasirengimą įvaikinti.
Antrasis etapas - galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Laikotarpis priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Kuo lankstesni būsimi įtėviai, tuo greičiau sulauks pasiūlymo.
Žingsniai norint įvaikinti vaiką Lietuvoje
- Kreipimasis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba Tarnybos teritorinį skyrių.
- Dokumentų pateikimas (prašymas įvaikinti su būtina informacija, sveikatos pažymėjimas).
- Pasirengimo įvaikinti patikrinimas (patikrina teisinį ir sveikatos statusą).
- Mokymai būsimiems įtėviams (7 grupinės sesijos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai).
- Išvados apie pasirengimą įvaikinti parengimas (galioja 24 mėnesius).
- Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą.
- Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.
- Teisminis procesas dėl įvaikinimo patvirtinimo.
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba Tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti prašymą įvaikinti bei Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a). Tarnybos skyrius surenka dokumentus iš įvairių registrų, įskaitant santuokos ar jos pripažinimo negaliojančia įrodymus, teigia teisių duomenis ir kt.
Mokymai būsimiems įtėviams vyksta globos centruose ir apima įvertinimą pagal GIMK programą. Išvados dėl pasirengimo įvaikinti parengimas trunka iki 20 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, o teigiamą išvadą galioja 24 mėnesius. Jei išvada neigiama, kopija pateikiama pareiškėjams.
Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas vyksta per Tarnybos direktoriaus įsakymu sudarytą komisiją, kuri atsižvelgia į vaiko interesus ir įvaikintojų lūkesčius. Su informaciniu raštu apie vaiką pareiškėjai turi susipažinti ir per 30 kalendorinių dienų pateikti sutikimą ar atsisakymą.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnybos veikla
Teisminis procesas dėl įvaikinimo prasideda gavus sutikimą ir kreiptis į apylinkės teismą dėl įvaikinimo patvirtinimo. Procedūros trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus; vis dėlto Lietuvoje įvaikinimo procedūros yra nemokamos, o susijusios išlaidos gali būti susijusios su dokumentais, kelione, vertimo paslaugomis, teisiniais tarnais ir kt.
Socialinės garantijos įtėviams
Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis turi reikiamą stažą. Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įvaikį prižiūrinčiam įtėviui ar atitinkančioms senelių grupėms, jeigu nuolatinis įtėvis turi atitinkamą stažą. Išmokų trukmė gali būti iki 18 ar 24 mėnesių, priklausomai nuo teisės aktų ir situacijos.
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Papildomi patarimai ir vertingos rekomendacijos
- Vaiko kilmė turi būti atvirai pristatoma, nes kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą ir savo šaknų pažinimą. Vietoje ignoravimo ar slepiamos informacijos siūloma pasakoti pagal vaiko amžių ir brandą.
- Svarbu įvertinti savo aplinkos nuomonę apie įvaikinimą ir pasiruošimą priimti vaiką su galimomis sveikatos problemomis ar negalia, bei pasirengimą bendradarbiauti su specialistais.
- Gyvenamosios vietos ir finansinių galimybių užtikrinimas - būtina sąlyga sėkmingam įvaikinimui.
- Prieš pradedant procesą, svarbu aptarti su partneriu/partneriais, kaip užtikrinsite vaikui saugią ir stabilų gyvenimą bei kaip bendrausite su vaikų globos institucijomis.
tags: #ivaikinimo #tarnyba #ypatingi #atvejai