Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras pristato skaitmeninę priemonę, skirtą mokyti(s) Lietuvos istorijos 5-6 klasių mokiniams. Nauja SMP suteikia galimybę papildyti ugdymo ir ugdymosi procesą. Penktokams yra skirtos 16 temų, šeštokams - 11 temų. Jose pateikiamos kūrybinės užduotys, nuorodos į televizijos laidas, pateikiamas užduočių rinkinys, sudaryta galimybė mokiniams įsivertinti savo žinias. SMP veikia interneto naršyklės pagrindu („Mozilla FireFox“, „Google Chrome“, „Safari“ ir kt.) kompiuteriuose bei įvairiuose mobiliuosiuose įrenginiuose (planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose ir pan.), kurių operacinės sistemos yra „Windows“, „MacOS“, „iOS“ ir „Android“.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas Lietuvoje remiasi Lietuvos švietimo įstatymais, daugiau dėmesio skiriant individualizacijai ir diferencijavimui. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei tėvai su specialistais nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje gali būti iki 12 mokinių, o akliesiems, silpnaregiams, kurtiesiems ir kt. - iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas įstojant į profesinę mokyklą. Ugdymo planai pritaikomi atsižvelgiant į poreikius: nuo pradinio iki viduriniojo ugdymo lygmenų. Ugdymo programų kartojimas, įgyvendinimas ir vertinimas nustatomi vadovaujantis nuosekliu mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu. Namų ugdymo atvejais - 6 valandos per savaitę skiriamos tam tikroms veikloms priklausomai nuo poreikių.
Logikos ir istorijos turinys mūsų kontekste dažnai susijęs su daugiakultūriškumo reiškiniais ir įvairo poveikiu. Svarbu, kad ugdymo procesas skatintų mokinių domėjimąsi istorija, jų emocinį ir kognityvinį įsitraukimą. Mokant 6 klasei, svarbu daugiau dėmesio skirti vaizdinėms priemonėms, tarpusavio dialogui, praktiniams užduotims ir kūrybiniam rašymui.
Metodų įvairovė yra pagrindinis principas, pasirinkimo procesą lydinti diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Pavyzdžiai metodų: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdinti ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai šaltiniai, žaidimai. Mokiniai ugdomi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, formuoti asmeninį požiūrį į žmones, daiktus ir aplinką.
Taip pat skaitykite: Priežiūros raida Lietuvoje
Specialiųjų poreikių mokiniams svarbių metodų taikymas leidžia plėtoti kalbos įgūdžius, vizualinius gebėjimus, komunikaciją gestais ar pirštų kalba, o kai kuriais atvejais - daug dėmesio skiriama regimajam informacijos perteikimui. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodine arba dvikalbe (bilingvide) metodo. Engažmentui ir įsitraukimui - meninis ugdymas ir dailės pažinimas yra ypač svarbūs.
Projektiniai darbai, kūrybiniai rašymo užsiėmimai ir praktiniai darbai gali būti integruojami į istorijos pamokas: pavyzdžiui, rašinio kūrimas su aprašymo elementais, skaitomi ar analizuojami kūriniai, tokie kaip Juozo Erlicko eilėraščiai ar Mariaus Kai kou pavyzdžiai. Tokios užduotys skatina mokinius išreikšti asmeninę nuomonę ir analizės įgūdžius.
Mokinių pasiekimų vertinimas derinamas: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. Dėmesys skiriamas individualizuotam ugdymo planui ir tinkamam užduočių įforminimui. Pasiekimų pažymėjimai išduodami pagal įgytas programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo). Taip pat nagrinėjama galimybė įtraukti papildomus privalomo ugdymo metus parengiamajai klasei tiems, kurie turi sudėtingesnius poreikius.
Pabaigoje svarbu pabrėžti, kad mokytojai turėtų atsižvelgti į kiekvieno vaiko gebėjimus ir nustatyti, kokie metodai geriausiai palaiko jų mokymosi pažangą, siekiant užtikrinti įtrauktį ir kokybišką istorijos mokymą.
- Individualus ugdymas ir diferencijavimas kaip pagrindiniai principai.
- Vizualinės ir garso priemonės; gestų kalba ir dviskalbiškumas.
- Kūrybinės užduotys ir praktinės veiklos integravimas į istorijos mokymą.
- Vertinimo modeliai: formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis.
Temos ir struktūra
Penktokams skiriamos 16 temų, šeštokams - 11 temų, kuriose pateikiamos kūrybinės užduotys, nuorodos į televizijos laidas, užduočių rinkiniai ir galimybė įsivertinti savo žinias. SMP veikia įvairiose platformose ir pritaikyta skirtingoms skiriamąsias gebas.
Taip pat skaitykite: Istorinė sveikatos apsaugos apžvalga
Specialiojo ugdymo poreikių įtvarai ir klasės organizavimas
Specialiosios poreikių mokinių ugdymas užtikrina, kad kiekvienas mokinys gautų tinkamas paslaugas ir galėtų mokytis pagal atitinkamą programą. Klasės yra sudaromos laikantis reglamentų dėl grupių dydžio ir reikalavimų.
Vertinimas ir pažymėjimai
Vertinimo procesas apima pradines, pagrindines ir vidurines žinias, atsižvelgiant į individualias mokinių aplinkybes. Daugiau informacijos apie pažymėjimus - įrašų į pagrindinio ugdymo programos dalykų pavadinimus, kodus ir įvertinimus.
Šalia mokyklos įrengimo ir ugdymo planų, svarbu užtikrinti, kad tėvai ir globėjai aktyviai dalyvautų procese, o mokykla teiktų nuoseklų bendradarbiavimą su PshT ir kitomis institucijomis.
Rekomendacijos mokytojams
- Individualizuotas planavimas pagal kiekvieno vaiko poreikius.
- Glaudus tėvų ir specialistų bendradarbiavimas.
- Įvairūs mokymo metodai (pasakojimas, stebėjimas, praktiniai darbai, žaidimai).
- Regimųjų priemonių ir assistive technologijų integravimas.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ prisijungimo instrukcija
tags: #istorija #6 #klasei #specialiuju #poreikiu #mokiniams