Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys: bazinė pensijos dalis (fiksuota) ir individualioji pensijos dalis (kintama). Senatvės pensijos dalis iš pirmos ir antros pakopos paskaičiuota remiantis „Būsimos senatvės pensijos skaičiuokle“, kuri parengta LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, „Sodros“, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos parengta skaičiuokle.
Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio. ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą. ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).
Individualioji pensijos dalis
Ši dalis priklauso nuo: kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote; kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“; sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus. Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
Taip pat skaitykite: Kontaktinė informacija: Kretingos Globos ir Rūpybos Skyrius
Kiekvienais kalendoriniais metais asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau - vidutinis darbo užmokestis).
Kiti veiksniai, darantys įtaką pensijos dydžiui
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
- Laikinieji pensijos apskaitos vienetai - pensijos apskaitos vienetai, laikinai naudojami apskaičiuojant individualiąją socialinio draudimo pensijos dalį, siekiant nepaveikti šios pensijos dalies dydžio, kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą.
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Ar pasikeis pensija, jei dirbčiau dar 5 metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Kada galiu išeiti į pensiją?
Vyrų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Taip pat skaitykite: Globos institucijos Lietuvoje
Moterų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Socialinio draudimo pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus asmens papildomai įgytą stažą ir papildomai įgytus apskaitos vienetus. Socialinio draudimo pensijų indeksavimas - naujo socialinio draudimo pensijų dydžio nustatymas, taikant šio įstatymo nustatytą indeksą.
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
Taip pat skaitykite: Socialinė rūpyba neįgaliesiems
Pensijų kaupimas ir anuitetai
Išeinama į pensiją sulaukus pensinio amžiaus (neatidedama ir neankstinama); naudotas įstatymuose numatytas senatvės pensijos amžius, kuris 2026 m. tampa 65 m. Išėjus į pensiją už visą sukauptą pensijų fonde sumą asmuo įsigyja pensijų anuitetą; Pensijų anuitetas - tai dalyviui iki mirties mokama periodinė pensinė išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui - gyvybės draudimo įmonei.
Pensijų anuitetas yra privalomas, kai pensijų fondo dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuiteto dydis skaičiuoklėje apskaičiuojamas remiantis Europos Komisijos prognozuojama Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukme. Naudojama anuiteto palūkanų norma priklauso nuo pasirinkto pensijų fondo ir jo grąžos: Pensija 1: 0.5 %, Pensija 2-5: 1%.
Vienkartinio atskaitymo, skirto padengti anuiteto įsigijimo ir administravimo išlaidas dydis lygus 5 % nuo pensijų fonde sukauptų lėšų vertės.
Investicinio gyvybės draudimo ir „Saugus pensijos fondas“ ypatumai
„Saugus pensijos fondas“ tai investicinio gyvybės draudimo paslauga, kai investavimo rizika tenka draudėjui. Draudikas negarantuoja investicijų pajamingumo ir sukauptos investicinės vertės. Sutartyje draudimo išmokai sutarties galiojimo termino pabaigoje suteikiama garantija. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, jeigu investicinė grąža būtų neigiama, jūs atgautumėte ne mažiau nei sumokėjote draudimo įmokų iš jų, atėmus sutarties mokesčius. Nutraukus sutartį anksčiau termino ar kitaip jai pasibaigus (mirties atveju), garantija sukauptai sumai nėra taikoma.
Papildomai pensijai pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį „Saugus pensijos fondas“ sukaupta suma perskaičiuojama šios dienos verte naudojant 4 % diskonto normą (t. y. Klientas už investiciniame gyvybės draudime sukauptą sumą įsigyja pensijų anuitetą). Pensijų anuiteto dydis skaičiuoklėje apskaičiuojamas remiantis tais pačiai principais, kaip ir pensijų anuitetas sumai sukauptai Swedbank pensijų fonde tik investicinio gyvybės draudimo atveju yra naudojama 1% palūkanų norma.
„Saugus pensijos fondas“ skaičiavimuose naudojami tokie nominalūs metiniai investicijų pajamingumai: pasaulio akcijų investavimo krypčiai 7%, vidutinio laikotarpio obligacijų investavimo krypčiai 4%, trumpo laikotarpio obligacijų investavimo krypčiai 2%. Šioje paslaugoje kaupiamų lėšų paskirstymas tarp akcijų ir obligacijų atliekamas palaipsniui, priklausomai nuo kaupimo laikotarpio. Sutarties laikotarpio pradžioje daugiau investuojama į akcijas, siekiant uždirbti didesnę grąžą, o sutarties pabaigoje didinama obligacijų dalis, siekiant užtikrinti stabilią grąžą ir išsaugoti sukauptą sumą.
Teisinis reglamentavimas ir pagrindinės sąvokos
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. 2 straipsnis: bendroji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.
Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - minimalusis stažas) - šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją. Pensijų socialinio draudimo stažas - laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
7 straipsnis. Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. 8 straipsnis. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK).
Praktiniai patarimai planuojant pensiją
- Pasinaudokite „Sodros“ senatvės pensijos skaičiuokle, leidžiančia kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį.
- Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją.
- Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
- Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Prognozės ir pavyzdiniai dydžiai
2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
Skaičiuoklėje pateikiamą būsimos pensijos dydį reikėtų suprasti, kaip pensiją, kurią galėtumėte gauti šiandien ir prekes įsigytumėte šios dienos kainomis, kadangi rezultatai pateikiami realiomis vertėmis.
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas atnaujinta 2025 02 24
Į ką atkreipti dėmesį renkantis kaupimo būdus
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
- Investicinio gyvybės draudimo sutartis sudaroma iki pensinio amžiaus (neatidedama ir neankstinama).
- Investuodami atkreipkite dėmesį į palūkanų normas ir administracinius mokesčius, kurie įtakoja galutinį sukauptos sumos dydį.
| Elementas | Įtaka pensijai |
|---|---|
| Bazinė dalis | Fiksuota, priklauso nuo būtinio stažo |
| Individualioji dalis | Priklauso nuo sumokėtų įmokų ir PAV |
| Priedai | Už papildomą stažą, neįgalumą, vaikų priežiūrą |
| II pakopa / IVD | Papildoma pensija arba anuitetas, priklauso nuo sukauptos sumos ir pasirinkto fondo |
D. U. Taip, tačiau tokiais atvejais rezultatas bus orientacinis, nes faktinis pensijos dydis priklauso nuo tarptautinių susitarimų.