Lietuvoje, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, netekus tėvų globos, plėtojamos įvairios alternatyvios vaiko globos formos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines iš jų: šeimynas, globos centrus (GC) ir budinčius globotojus.
Reikia prisiminti, jog vaiko institucinės globos pertvarka buvo pradėta su labai ambicingais tikslais - jog Lietuvoje neliktų institucinės globos ir visi vaikai likę be tėvų globos, gyventų šeimose. Nors vaikų globos namų (VGN) pertvarka pradėta dar 2014 metais, tačiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, VGN 2020 metų pabaigoje gyveno beveik tūkstantis vaikų. Vaikų skaičius didelėse institucijose buvo sumažintas keturis kartus, tačiau sukurtos alternatyvios priemonės (daugiausia - masinis bendruomeninių vaikų globos namų (BVGN) steigimas) kelia daug diskusijų dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Kiekvienas vaikas turi teisę augti šeimos aplinkoje, meilės ir supratingumo atmosferoje. Tikslai pertvarkyti vaikų socialinės globos politiką kyla dėl skirtingų institucinės globos pertvarkos, kuri tarptautiniame diskurse plačiau vadinama deinstitucionalizacija, sąvokos vartojimo prasmių.
Šeimynos
Svajonė, jog greitai pavyks suformuoti budinčių globotojų ir laikinųjų globėjų korpusą, subliuško. Motyvuoti šeimas būti globėjai ne taip jau ir paprasta, tai padaryti nepadeda ir dosnios išmokos. Ypač didelį smūgį tam padarė prasidėjusi pandemija, nes uždarius mokyklas ir globojamiems vaikams pradėjus mokyti nuotoliu, neveikiant vaiko dienos centrams, popamokinėms grupėms, globėjai pajuto visą globojamų vaikų priežiūros svorį.
Todėl ne atsitiktinumas, jog keičiant Šeimynų įstatymą yra numatoma jame reglamentuoti ne tik nuolatinę vaiko globą šeimynoje, bet ir vaiko laikiną apgyvendinimą šeimynoje, kai jis pagal VTAPĮ yra paimamas iš nesaugios aplinkos. Taigi, pradėta ieškoti alternatyvų ir prisimintas Šeimynų įstatymas.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Naujame projekte numatoma sudaryti galimybę šeimynoje turėti iki trijų dalyvių globojant daugiau kaip šešis vaikus, leisti šeimynos dalyviu būti kartu gyvenantį asmenį nuo 21 metų, jei jis atitinka globėjui keliamus reikalavimus, palaipsniui didinti iš savivaldybių lėšų mokamas šeimynų dalyvių pajamas.
Savivaldybėms šis žingsnis naudingas: joms lengviau kurti šeimynas, surasti darbuotojus ir ten padėti vaikus, negu ieškoti naujų šeimų, galinčių globoti vaikus. Galiausiai, globa šeimynoje valstybei kainuoja mažiau, negu institucijoje.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė audito metu pagal savivaldybių pateiktus duomenis nustatė, kad vieno vaiko globa vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose 2021 m. kainavo 18,6 tūkst. Eur, o šeimoje ar šeimynose - apie 3 tūkst. Eur, t.y. 6 kartus mažiau.
Šeimyna - viena iš alternatyvių vaiko globos formų
Globos centrai
Lietuvoje profesionalios globos institutą atitinka nuo 2018 metų Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami globos centrai (GC). Globos centrai, kaip apibrėžiama Socialinių paslaugų įstatyme, - socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie ilgalaikę globą
Tačiau nors GC ir yra labiausiai alternatyvi vaiko globos šeimoje forma, tačiau vaiko globos nustatymas GC sulaukia gerokai mažesnio populiarumo nei, pavyzdžiui, BVGN. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, 2020 m. pabaigoje vaiko globos (rūpybos) vieta buvo nustatyta 263 vaikams GC ir 691 vaikui BVGN.
Globos centrų institutas atitinka profesionalių globėjų sistemos bruožus. Šioje organizacijoje rengiami ne tik nuolatiniai globėjai (rūpintojai), bet ir budintys globotojai, kurie suteikia vaikui paramą savo šeimose, kai šis patiria socialinę riziką savo šeimoje.
Globos centrai Lietuvoje pradėti kurti nuo 2018 metų, siekiant pritraukti asmenis, norinčius tapti vaikų globėjais (rūpintojais) ir įtėviais, pastiprinti žmones, jau dabar auginančius likusius be tėvų globos vaikus, naikinti esamus mitus apie globą (rūpybą) ir įvaikinimą, keisti požiūrį į šią veiklą.
2019 metų pradžioje GC dirbo apie 100 darbuotojų, o 2020 metų pabaigoje arti 400 (SADM duomenys). Globos centrų veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“, kuris yra įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę.
Pagrindinis projekto tikslas - įveiklinti GC savivaldybėse, padidinti jų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Projekto vykdytojas yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (VVTAĮT). Projekto vertė yra 18,6 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Ilgalaikė socialinė globa Lietuvoje: ką svarbu žinoti?
Projekto laikotarpiu numatyta visų savivaldybių GC sukurti papildomas specialistų darbo vietas - psichologų, globos koordinatorių ir socialinių darbuotojų bei įrengti jiems darbo vietas, parengti vaikams, globėjams (rūpintojams) skirtų ir jų individualius poreikius atitinkančių naujų formų paslaugų metodinį pagrindą - metodinę programą, darbo priemonę, kuria vadovaudamiesi globos centrų darbuotojai galėtų teikti kokybiškas ir užsienio gerąja patirtimi pagrįstas, šalies gyventojams pritaikytas socialines paslaugas, tobulinti GC dirbančiųjų kompetenciją, suteikti jiems reikalingų žinių ir galimybę įgyti įgūdžių, teikiant socialines paslaugas GC klientams.
Nors globos centrų veikla yra itin nauja, tačiau nuo 2018 m. sausio 19 d. buvo reglamentuota įstatyminiu lygmeniu, todėl, lyginant, pavyzdžiui, su žmonių, turinčių negalią, globos institucijų deinstitucionalizacija, kuri prasidėjo kartu su vaikų namų pertvarka, ši paslauga sulaukė politinės valios ir pripažinimo. Reglamentavimas įstatyminiu lygmeniu yra didelis postūmis, leidžia užtikrinti paslaugos tęstinumą pasibaigus projektui.
Socialinių paslaugų įstatyme GC apibrėžiami kaip socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Remiantis SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 66 globos centrai. Teisės aktai įpareigoja kiekvieną savivaldybę turėti bent vieną globos centrą. Tinkamai veikiantys GC ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką, labai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.
Globos centrų vadovų forumas
Budintys globotojai
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, budintis globotojas - fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Budintys globotojai yra išskirtinė vaiko priežiūros forma. Kadangi asmuo netampa vaiko atstovu pagal įstatymą, juo išlieka GC, su kuriuo asmuo yra pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Taip pat svarbu paminėti, kad budintis globotojas už vaiko priežiūrą gauna atlygį.
Pagrindinė priežastis, paskatinusi plėtoti profesionalių globėjų, kurie Lietuvoje vadinami budinčiais globotojais, veiklą, yra siekis įgyvendinti vaiko institucinės globos prevenciją, t. y. tai, kad vaikas, paimtas iš šeimos, nepatektų į globos namus. Dažnai tokiose situacijose anksčiau vaikas patekdavo į globos instituciją, kuri neginčijamai ir negrįžtamai žaloja vaiko raidą.
Budintys globotojai turi savo teisės ir pareigas. Pagrindinė jų pareiga - užtikrinti saugius ir stabilius vaikui namus, jo sveikatos priežiūrą, maisto šaltinį ir aprūpinimą drabužiais.
Teismo posėdis, kuriame sprendžiami vaiko globos klausimai
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (bylos Nr. e3K-3-182-916/2020) nutarė atsisakyti tenkinti Tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Tarnybos atlikto veiksmo - vaiko paėmimo - patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. Pirmiausia Tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.
Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek Tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir, kiek įmanoma, tarpusavyje suderinti. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką.
Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad laikinieji globėjai, teikdami paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, turi leisti Tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą. Tais atvejais, kai vaiko laikinasis globėjas negali užtikrinti geriausių vaiko interesų šeimoje, Tarnyba turi arba paimti vaiką iš laikinojo globėjo šeimos skubiai, jei vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje esamuoju momentu, arba spręsti dėl vaiko globėjo pakeitimo ar nušalinimo nuo pareigų.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų yra trauminė patirtis vaikui, todėl Tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami Tarnybos specialistų, neatvykdami į Tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, Tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko globa nėra alternatyvi tėvystės forma, tai - paslauga vaikui, už kurios tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę.Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius.
Lietuvos vaikų fondas
Lietuvos vaikų fondas - vienas seniausiai gyvuojantis ir jau daugiau negu 30 metų dirbantis labdaros fondas. Jo sėkmę lemia tai, kad jis dirba su Lietuvos vaikais ir šeimomis, kuriems teikia įvairias socialines paslaugas bei adaptuoja Lietuvoje įtvirtinamas įvairias naujas, moksliniais tyrimais, paremtas metodikas ir metodus.
Nuo pat įsteigimo 1988 m. Fondas bendradarbiavo su Krikščioniškuoju vaikų fondu (Ričmondas, JAV) - dabar ChildFund International. Pagal jų turimą patirtį pradėtos individualių vaikų rėmimo programos - „Šeimynos“, „Šeimos Lietuvos vaikams“ ir „Viltis“.
Nuo pat įsteigimo, Fondas intensyviai dirbo su tautinių mažumų vaikais. Ypač daug dėmesio skyrė romų bendruomenės integracijai į valstybės gyvenimą. Fondas kartu su 7 Lietuvos ir 5 tarptautiniais partneriais 2004- 2008 m. įgyvendino inovatyvų EQUAL projektą.
Lietuvos vaikų fondas kartu su partnerių organizacija AFLATOUN INTERNATIONAL bei 18 kitų šalių organizacijomis plėtoja ,,Aflatoun’’ taikymą Europoje (,,ES Erasmus +” programos lėšomis). Šiuo metu ,,Aflatoun” plėtrą vykdo dvi programos regioninės trenerės.
Lietuvos vaikų fondas įvaldė novatoriškų socialinės inžinerijos sprendimų sklaidą valstybės lygiu, geba inicijuoti institucinius pokyčius, taip pat teikti kitoms organizacijoms metodinę pagalbą.
Lietuvos vaikų fondo steigėja ir direktorė su komanda fonde dirba nuo pat jo įsteigimo. Tai pagrindinė kūrybinė, organizacinė ir vykdomoji komanda, kuriai paklūsta ES projektai, tarptautiniai ryšiai, naujausios programos, skirtos vaikų aplinkos puoselėjimui, šeimų gerovės kūrimui ir tautinių mažumų integracijai.
| Globos forma | Pagrindinis tikslas | Atsakingos institucijos | Finansavimas |
|---|---|---|---|
| Šeimynos | Užtikrinti šeimos aplinką vaikams, netekusiems tėvų globos | Savivaldybės | Savivaldybės biudžetas |
| Globos centrai | Teikti socialines paslaugas ir pagalbą vaikams, globėjams ir šeimynoms | Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM | Valstybės biudžetas ir ES fondai |
| Budintys globotojai | Laikinai prižiūrėti vaikus, patiriančius socialinę riziką | Globos centrai | Globos centrų biudžetas |
tags: #institucinei #globai #alternatyviu #vaiko #globos #rupybos