Siekiant užtikrinti geriausią naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus.
Viena po kitos Lietuvą purto baisaus ir protu nesuvokiamo elgesio su vaikais istorijos. Po jų seka ilgi tyrimai, skambūs pažadai ir postų atėmimo grasinimai. Kasdienės naujienos, atrodo, neįsivaizduojamos be kriminalų.
Vertinant oficialią statistiką, šios nusikalstamumo srities mastą reikia vertinti labai kritiškai. Reikia turėti omenyje, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pasižymi iš tikrųjų labai dideliu latentiškumu“, - tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.
Policijos atstovai nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamais duomenimis dėl užregistruotų nusikalstamų veikų, vaikų iki 18 metų nukentėjo:
- 2017 m. per 4 mėn. - 1197 (lyginamoji dalis 8,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų)
- 2016 m. per 12 mėn. - 2788 (lyginamoji dalis 5,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų).
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų).
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. nuo įvairių nusikalstamų veikų nukentėjo 1720 nepilnamečių (2019 m. - 2522): net 499 iš jų nukentėjo nuo tėvų (2019 m. - 720).
„O kiek vaikų stebi smurto protrūkius savo namuose? Kiek skaičių lieka už oficialios statistikos ribų? - retoriškai klausė diskusijos dalyvius sveikindama Nacionalinės teismų administracijos direktorė dr. Natalija Kaminskienė.
Vaikų išnaudojimo požymiai su Dr. Fike'u
Smurto prieš vaikus tendencijos
Vertinant visų prieš vaikus vykdomų nusikalstamų veikų tendencijas, jos yra gerėjančios. Dar 2018 metais tokių veikų buvo fiksuota 3337, 2019 metais - 2522, 2020 metais - 1720, 2021 metais - 1614, 2022 metais - 1552.
„Kalbant konkrečiai apie nusikaltimus, registruotus vaikų atžvilgiu - seksualinio pobūdžio nusikaltimus - kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išnaudojimas pornografijai, galime matyti, kad ilgalaikiu laikotarpiu mes turime mažėjančią tendenciją.
Vyraujantys nusikaltimai yra tokie, kaip jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išžaginimas ir seksualinis prievartavimas. Praėjusiais metais vien tokių nusikaltimų buvo registruota 256“, - skaičiavo E.Maziliauskienė. Anot jos, tokių nusikaltimų ištyrimo rodiklis svyruoja nuo 74 iki 86 proc.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius ryšius ir vaikus
„Nepaisant to, kad kasmet registruojamas panašus seksualinio pobūdžio prieš vaikus padaromų nusikalstomų veikų skaičius, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vis daugiau yra nutraukiama tokių tyrimų, nesant nusikaltimo sudėties. Ką tai reiškia? Iš vienos pusės, skamba nelabai pozityviai, bet iš kitos pusės, tai indikuoja, kad teisėsauga taiko minimalius standartus gautai informacijai apie galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaikus ir pradeda ikiteisminius tyrimus tam, jog būtų išsamiai nustatytos aplinkybės, ištirtas galimas nusikaltimas ir nustatyta tiesa“, - aiškino policijos atstovė.
Tiesa, yra ir nerimą keliančių tendencijų. Kai kurių seksualinio pobūdžio prieš vaikus nusikaltimų mastai šiemet šoktelėjo aukštyn. „Kalbant apie šių metų tendencijas, matome, kad, palyginus šių metų ir praėjusių metų tą patį laikotarpį, registruojama daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu. Tikrai padaugėjo ir išžaginimo atvejų, ypatingai matome didėjimą jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų“, - perspėjo E.Maziliauskienė.
2022 metais sausio-balandžio mėnesiais buvo registruota 16 vaikų išžaginimo atvejų, 2023 metais tuo pačiu metu - 20 atvejų. Šiuo laikotarpiu seksualinę prievartą 2022 metais patyrė 11 vaikų, 2023-aisiais - jau 23 vaikai. Jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų 2022 metų sausio-balandžio mėnesiais registruota 46 atvejai, 2023-aisiais tuo pačiu laiku - 67 atvejai. Tiesa, sumažėjo lytinės aistros tenkinimo registruotų atveju - nuo 22 iki 14 tokių registruotų atvejų.
Smurto prieš vaikus statistika 2022-2023 metais (sausio-balandžio mėn.)
| Nusikalstama veika | 2022 m. | 2023 m. |
|---|---|---|
| Vaikų išžaginimas | 16 | 20 |
| Seksualinė prievarta | 11 | 23 |
| Jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimas | 46 | 67 |
| Lytinės aistros tenkinimas | 22 | 14 |
Kalbėdama apie šiais metais pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų, policijos atstovė pasidžiaugė, kad beveik apie 70 proc. atvejų jau yra nustatyti kaltininkai ir jiems pareikšti įtarimai. „Tai reiškia, kad teisėsauga pakankamai operatyviai identifikuoja tokius asmenis ir izoliuoja juos nuo visuomenės“, - nurodė ji.
„Buvo pateikti siūlymai papildyti Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą, nustatant papildomą kvalifikuoto nusikaltimo pobūdžius nustatančią dalį ir numatyti griežesnę atsakomybę asmeniui, kuris tvirkinamuosius veiksmus atliko dviem ar daugiau asmenų, tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką arba juos padarė pakartotinai.
Taip pat skaitykite: Socialinių ryšių funkcijos
Noriu pažymėti, kad įvertinimo metu mes identifikavome, jog eigoje esančiuose ikiteisminiuose tyrimuose daugiau nei 40 proc. identifikavome būtent šiuos požymius, kurie jau galėtų būti vertinami kaip kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis ir galėtų buti taikoma atsakomybė pagal naują siūlomą kodekso dalį“, - dėstė E.Maziliauskienė.
Smurto prieš vaikus formos ir aplinkybės
Policijos duomenimis, 73 proc. atvejų prieš vaikus naudojamas fizinis smurtas, 11 proc. atvejų - seksualinis smurtas, 7 proc. - įvykdoma turtinė žala, 5 proc. atvejų - psichologinė prievarta, 4 proc. - nepriežiūra.
Remiantis policijos pateiktais duomenimis, išskirtos ir aplinkos, kuriose vaikai dažniausiai patiria seksualinį smurtą: 42 proc. seksualinio smurto atvejų vaikas nukenčia nuo pažįstamos aplinkos, 24 proc. - nepažįstamos, 11 proc. atvejų fiksuotas tėvo, 9 proc. atvejų - patėvio vykdytas seksualinis smurtas prieš vaiką.
Policija sudarė ir seksualinio smurto aukos profilį. Dažniausiai tai būna mokykloje besimokanti 13-15 metų amžiaus mergaitė. Daugiau nei 60 proc. atvejų ji nukenčia nuo pažįstamo asmens, seksualinis smurtas dažniausiai vykdomas vaiko artimoje aplinkoje. Dažniausiai ji gyvena su vienu iš tėvų arba yra globojama juridinio asmens.
Kalbant apie paties smurtautojo profilį, net 95 proc. atvejų tai yra vyrai, dažniausiai - vidurinio ar profesinio išsilavinimo, dažnu atveju - apsvaigę nuo alkoholio, didžiųjų miestų gyventojai. Neretai ne artimos aplinkos seksualinio smurto atvejams jie naudojasi elektorine erdve tam, kad galėtų įgyti galimos aukos pasitikėjimą ir tuo pasinaudoti.
Be kita ko, specialistai išskiria, kad yra didesnė tikimybė, jog seksualinį smurtą patiriantis vaikas ateityje ir pats gali tapti smurtautoju.
Vaiko teisių apsauga ir nepriežiūra
Nepriežiūra - viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto.
Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą - įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos.
Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių.
Emocinį vaiko apleistumą iš šalies greitai pastebėti nėra lengva. Labai svarbu, kad tėvai patys suvoktų, jog žaloja vaiką ir kuo skubiau liautųsi tai darę.
„Emociniu apleistumu galima vadinti tokią vaiko būseną, kai yra neatliepiama jo emociniams poreikiams. Vaikai gali būti viskuo aprūpinti materialiai, lankyti kelis būrelius, bet patirti emocinę nepriežiūrą. Tėvai, siekdami karjeros ar vystydami verslą, mažai skiria dėmesio vaikui. Kartais jie labiau domisi pažymiais, bet ne vaiko išgyvenimais. Vaiko pasiekimai jiems neretai būna svarbesni, nei jo emocinė gerovė. Vaikų pasiekimai tėvams padeda patenkinti savo pačių poreikį jaustis svarbiu. Vaikų nesėkmės juos nuvilia. Vietoj paguodos ir padrąsinimo, vaikas gauna žinią - „tu mane nuvylei“, - sako psichologė R. Stasionienė.
Pasak specialistės, emociškai apleistų vaikų problemas tėvai nuvertina, ignoruoja, savo rūpesčius laiko svarbesniais. Augdamas vaikas negauna pakankamai emocinio palaikymo, padrąsinimo ir tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių.
„Emocinis apleistumas vaikystėje gali turėti skaudžių pasekmių visam žmogaus gyvenimui. Šią smurto formą patiriantis vaikas tiek vaikystėje, tiek vėliau suaugęs gali išgyventi vidinę tuštumą, socialinį nerimą, savęs nuvertinimą. Jis gali nuolat siekti įtikti kitiems, turėti polinkį į saviagresiją, priklausomybes“, - sako vaiko teisių gynėja.
Nepriežiūra - nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Išskiriamos trys nepriežiūros formos - fizinė, emocinė ir ugdymosi.
Pasak vaiko teisių specialistų, dažnai problemų turinčioje šeimoje vaikai greta nepriežiūros patiria ir kitų smurto formų - fizinį, psichologinį, seksualinį, todėl pasekmės būna kompleksinės.
- Fizinė nepriežiūra - tai vaiko fizinių poreikių netenkinimas: nuolatinis vaiko palikimas be priežiūros, išvarymas iš namų, nenuosekli priežiūra, nuolat besikeičiantys vaiką prižiūrintys žmonės (gal net nepažįstami vaikui), vaikas paliekamas asmenims negebantiems užtikrinti priežiūrą - per jauniems, neįgaliems, apsvaigusiems ir panašiai.
- Pasak R. Stasionienės, sveikai vaiko raidai svarbi ir emocinė jo būsena. Jei tėvai ar kiti juo besirūpinantys suaugusieji nepadeda vaikui susidoroti su sudėtingais jausmais, neatliepia jo emocinių poreikių, tai vadinama - emocine nepriežiūra.
- Dar viena nepriežiūros forma - ugdymosi nepriežiūra. Ši smurto forma paprastai pastebima tuomet, kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą.
„Ugdymosi nepriežiūrai priskirtume leidimą vaikui neiti į mokyklą ar netgi skatinimą neiti. Tam priežasčių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys neleidžia jam eiti į mokyklą, kad vaikas prižiūrėtų mažesnius brolius ar seseris, atliktų kitas suaugusiųjų pareigas. Kartais vaikas skatinamas neiti į mokyklą ir tuo pačiu jį prižiūrinčių asmenų yra įtraukiamas į nusikalstamą veiklą, skatinamas elgetauti, vagiliauti“, - sako R. Stasionienė.
R. Stasionienė ramina tėvelius, kad skurdas ar nepriteklius dėl objektyvių priežasčių tikrai nėra laikomas nepriežiūra. „Kartais tėvai nuogąstauja, kad gali būti apkaltinti nepriežiūra dėl to, kad neišgali nupirkti vaikui norimo daikto, padaryti namie remonto ar kad neturi erdvesnio būsto. Sunkesnė materialinė padėtis tikrai nereiškia, kad vaikas patirs nepriežiūrą“, - pabrėžė R. Stasionienė.
Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria nepriežiūrą?
Pasak R. Stasionienės, galimos nepriežiūros požymiai didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas. Nepriežiūrą galima įtarti jei:
- Kūdikis ar mažas vaikas yra apatiškas, neverkia, nesišypso, nežaidžia, neatliepia į kitų žmonių kalbinimą, stokoja smalsumo, linguoja, daužo galvą, įvairiai perdėtai save ramina, perdėtai save stimuliuoja, nesikreipia pagalbos į tėvus, prastai vystosi, nors jo raida vėluoja, o tėvai to nepastebi.
- Mokyklinio amžiaus vaikas dažnai apsiverkia, yra depresiškas, ateina į mokyklą nepusryčiavęs, užmiega pamokų metu, sunkiai susikaupia. Ateina į mokyklą per anksti arba po pamokų neina namo, dažnai vėluoja ar nelanko mokyklos, dažnai atrodo atsiribojęs, neatlieka namų darbų, nesistengia, sistemingai gadina mokyklos daiktus, mokymosi priemones. Yra padidintai aktyvus ar per mažai aktyvus, meluoja, vagia iš draugų, elgiasi žiauriai.
- Vaiko dantys neprižiūrėti, netaisyti, jis neturi akinių, nors vaikui jų reikia, nesilaiko higienos, nuo vaiko sklinda blogas kvapas.
„Dažniausiai sutrikęs elgesys liudija ilgalaikę nepriežiūrą, yra jos pasekmė. Tokie vaikai gali turėti sunkumų santykiuose su bendraamžiais, dažnai bendrauja su vyresniais, taip siekdami bet kokia kaina sulaukti to, ko negavo iš savo tėvų.
Kokia pagalba teikiama, jei vaikas patiria nepriežiūrą?
Kadangi vaiko nepriežiūra yra viena iš smurto rūšių, į pranešimą apie galimą nepriežiūros atvejį vaiko teisių gynėjai reaguoja kaip į pranešimą apie smurtą - vykstama į vaiko gyvenamąją vietą.
„Įvertiname vaiko gyvenimo sąlygas. Pirmiausia pasikalbame su vaiku, išklausome jo nuomonę, tada kalbamės su tėvais. Jei matome, kad šiuo metu aplinka namuose tikrai nėra tinkama vaikui gyventi, kad vaikui reikalinga kita gyvenamoji vieta, jei tikrai matome rizikos veiksnių - rūpinamės vaiko perkėlimu į saugią aplinką“, - sako S. Pasak specialistės, apgyvendinant vaiką saugioje aplinkoje, prioritetas visada teikiamas biologinei šeimai - ieškoma vaiko giminaičių, artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, pas kuriuos vaikas galėtų jaustis saugiai ir kurį laiką pagyventi, kol bus teikiama pagalba tėvams. Jei minėtų asmenų rasti nepavyksta, vaikai laikinai apgyvendinami pas globotojus ar krizių centruose.
„Kai vaikui randame saugią aplinką, vertiname šeimoje esamą situaciją, nustatome pagalbos poreikį ir kreipiamės į savivaldybę, inicijuodami atvejo vadybą. Priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, šeimai teikiama pagalba“, - sakė vaiko teisių gynėja.
Pasak jos, jei nustatoma, kad tėvams trūksta socialinių įgūdžių auginti ir tinkamai prižiūrėti vaiką - siūloma lankyti tėvystės įgūdžių mokymus. Susidūrus su vaiko nepriežiūra, dažnai išaiškėja, kad tėvai turi žalingų įpročių, yra priklausomi nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų. Tokiais atvejais jiems siūloma kreiptis į priklausomybės ligų centrus, lankyti gydymo programas.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, per pastaruosius trejus metus iš viso net 957 Lietuvos vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. Ministrė atkreipė dėmesį, kad su vaikais dirbančios įstaigos gali pasinaudoti sistema, kurioje galima pasitikrinti, ar į darbą norimas priimti asmuo yra baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Tačiau, pažymėjo A.Bilotaitė, reikia daugiau įrankių, padėsiančių apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto.
„Kiek tvirkinamų ar prievartaujamų vaikų vis dėlto išdrįso prabilti? 524 - tiek per pastaruosius dvejus metus užregistruota seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nepilnamečių atžvilgiu. 957 Lietuvos vaikai per paskutiniuosius trejus metus pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. 42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus - tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo. Taigi akivaizdu, kad tai nėra tik pavieniai žiniasklaidoje nuskambėję atvejai“, - teigė ministrė.
Anot A.Bilotaitės, šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra 2643 asmenys, pirmosios instancijos teismų nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Ji pabrėžė, kad įstaigoms, kurios dirba su vaikais, yra numatyta prievolė priimant naują darbuotoją į darbą pasitikrinti, ar jis nėra įtariamas ar baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
„Tokią informaciją švietimo įstaigoms, gydymo ir kitoms įstaigoms, kurių darbas susijęs su vaikais, teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. Bėda ta, kad dauguma įstaigų nepasivargina tokios užklausos pateikti.
tags: #informatikos #ir #rysiu #departamentas #vaiku #smurtas