Vienas iš naujovių, skatinančių priimti sprendimą kaupti toliau - gyvenimo ciklo fondai (GCF). Kuo jie skirsis nuo veikusių iki šiol, skaitykite čia. O šį kartą su Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene ir bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovu Vaidotu Rūku aptarsime, ar saugūs fonde bus mūsų pinigai ir nuo ko priklauso, kokio dydžio pensijų išmoką gausime.
Pagal ką užtikrinamas fondų saugumas?
Fondai bankrutuoti negali - Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų supranta, kad norėdami senatvėje gyventi oriai ir neturėti rūpesčių dėl vaistų, turi papildomai kaupti patys. Tačiau dalis jų riboja pasitikėjimą finansų sektoriumi ir pensijų fondais.
Pensijų fondai yra tik dalis visos finansų sistemos, o šiuo metu galiojantys įstatymai griežtai reglamentuoja II-os pakopos pensijų fondų veiklą. Gyventojų sukauptos lėšos yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomos depozitoriume, t. y. banke. Turto atskyrimas - viena iš svarbiausių garantijų fondo dalyviams, kad jų kaupiamos lėšos yra saugios: net ir tuo atveju, jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą dėl bankroto, dalyviai savo sukauptų lėšų neprarastų.
Jei pensijų kaupimo bendrovei būtų iškelta bankroto byla, įmokų mokėjimas į jos valdomus fondus būtų sustabdytas. Kol mokėjimas į fondą sustabdytas, pensijų įmokas „Sodra“ laikys banke patikėjimo teisės pagrindais, bet atskirai nuo kitų jos lėšų. Įmokų mokėjimas atnaujinamas tik po to, kai fondų valdymas bus perduotas kitai bendrovei. Fondų turtas ir toliau laikomas depozitoriume. Taigi pats fondas bankrutuoti negali, o į jo dalyvių lėšas negali būti nukreipti kreditorių reikalavimai.
Tai, kad lėšos fonduose yra fiziškai atskirtos nuo fondų valdytojų turto ir nepatenka į jų sąskaitas, apsaugo jas nuo valdytojo nesėkmės. Depozitoriumas prižiūrimas LB, o sandorių pagrįstumas tikrinamas banko saugotojo.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kaip fonduose veikia investavimas ir rizikos valdymas?
Fondus valdančios bendrovės privalo veikti klientui geriausiomis sąlygomis, o įstatymai aiškiai reglamentuoja, į ką pensijų fondai gali investuoti. Egzistuoja investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai ir kt. Nustatyta, kad investicijų rizikos išskaidymas užtikrina, jog trumpalaikiai svyravimai rinkoje nepaverstų viso fondo nuostoliu. Ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža dažnai viršija obligacijų grąžą. Vyresni dalyviai pereina prie mažiau rizikingų įsipareigojimų, pavyzdžiui, vyriausybės vertybinių popierių, siekiant apsaugoti nuo nuostolių.
Investavimo svyravimai yra natūralūs, o ilgas laikotarpis leidžia panaudoti sudėtinių palūkanų efektą. Pavyzdžiui, 2008 m. fondų vertė krito, bet 2009 m. išsidarbėjo teigiamai; 2011 m. nuostoliai buvo atstatyti su kaupu. 2018 m. kai kurie indeksai patyrė nuostolių, tačiau iki 2019-2020 m. pradžios fondo grąža išaugo.
Kiek fondai gali uždirbti ir kaip skaičiuojama grąža?
Kaupimas II-oje pakopoje pradedamas pagal sutartį arba automatiškai įtraukiant gyventoją. Automatiškai įtraukiami dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie anksčiau nekaupė. Darbdaviai perveda lėšas į „Sodrą“, o ji perveda į dalyvių fondus, pridedama dalis iš valstybės biudžeto. Šiemet valstybė suteikia 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaip papildomą paskatą (šiuo metu tai 16,4 euro per mėnesį). Į fondo vienetus įsigijama jų vertė priklauso nuo fondo grynųjų aktyvų vertės. Investavimo riziką valdo fondų valdytojai, o LB Priežiūros tarnyba prižiūri laikymąsi.
Kiekvienas fondas turi savo valdymo strategiją ir keliamos rizikos bei turto paskirstymo duomenys yra viešai skelbiami. Metinės ataskaitos ir kas ketvirtį skelbiami visų šalies fondų veiklos rezultatai leidžia palyginti įvairių fondų rezultatą. Rekomenduojama aktyviai domėtis fondų rezultatais, o ne būti tik pasyviam dalyviu.
Kokia grąža laikoma gera? Grąža turi viršyti infliaciją ilguoju laikotarpiu ir priklauso nuo investavimo rizikos profilio. Pavyzdžiui, INVL investuoja daugiau į akcijas kol dalyviai nėra 48 metų, po to didina obligacijų dalį. Lietuvos investicijų indeksas rodo, kad 1995-2018 m. investicijų grąža Lietuvoje vidutiniškai siekė apie 6,3-9,8 proc., ir ilgos, išskaidytos investicijos yra naudingos.
Taip pat skaitykite: Senelių teisės į vaiko priežiūros išmoką
Kiek gali uždirbti pensijų fondas visam taupymo laikotarpiui?
Grąža priklauso nuo fondo investavimo strategijos ir laikotarpio. Ilgas kaupimo laikotarpis leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu. Kaupiant II-oje pakopoje, išmokos dydis priklauso nuo įmokų dydžio, apskaičiuojamo pagal valstybės paskatas ir galimai papildomų įmokų. Yra skaičiuoklių, kurios padeda įvertinti galimą išmokų dydį. Pavyzdžiui, asmens, gaunančio vidutines pajamas, 36 metų amžiaus vyro atveju, sukaupus 5 000 eurų II-oje pakopoje ir tęsiant maksimaliai 3% įmokas, gali būti apie 415 eurų išmoka per mėnesį išeinant į pensiją, o bendra suma - apie 88 tūkst. eurų. Tai tik orientaciniai skaičiai.
Kuo skiriasi II-oji ir III-oji pakopa?
III-os pakopos - papildomas savanoriškas pensijos kaupimas. Po pertvarkos 2-osios pakopos sistema leido mokėti į II-ąją pakopą tiek dalyviui, tiek darbdaviui, o III-os pakopos visada siūlė galimybę įmokas mokėti ir išorinei šaliai ar darbdaviui. Dabar III-os pakopos fondai gali būti įmokojami įvairiais šaltiniais, nors šiandien galimybės skiriasi dėl mokesčių ir teisinių reikalavimų. II-os pakopos fondams taikoma maksimali mokesčių riba, o III-os pakopos fondų mokesčiai nustatomi pačių fondų įmonių. LB interneto svetainėje galima palyginti skirtingų fondų mokesčius. Trečioji pakopa suteikia daugiau lankstumo investavimo rizikos pasirinkimui, tačiau gali būti brangesnė.
2018 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 26 II-os pakopos pensijų fondai, 2019 m. pradžioje - 60, daugiausia dėl GCF (gyvenimo ciklo fondų) ir išsaugojimo fondų. Iki 2019 m. birželio 30 d. jų liks 40, perkelus dalyvius iš senųjų fondų į GCF. Iki 2020 m. pradžios bus likviduoti senieji fondai, o dalyviai persikelia į GCF.
Atsakydamas į klausimą, ar kaupti papildomai II- ir III-ios pakopos fondus, specialistas nurodo, kad derinant abiejų pakopų fondus galima pasiekti apie 80 proc. priešpensinio pajamų poreikį. Taip pat galima pasinaudoti GPM lengvata (iki per metus 300 eurų), o iš SODROS gaunama pensija papildys likusias lėšas. Taigi racionaliausia - naudoti visas valstybės paskatas.
Ar pensijų fondai gali bankrutuoti?
Pensijų fondų veikimą prižiūri Lietuvos bankas. Ligos atveju lėšos laikomos depozitoriume. Lėšos laikomos dalyvių turtu, o fondų valdytojai turi laikytis įstatymų reikalavimų. Bankroto atveju lėšos bus pervestos kitai pensijų kaupimo bendrovei. Tokiu būdu fondai bankrutuoti negali, o dalyvių lėšos išlieka saugios.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojamas pensijos priedas
Ką svarbu žinoti prieš pradėjus kaupti?
Pradėti kaupti rekomenduojama kuo anksčiau ir skirti bent 10 proc. savo pajamų. Efektyviausia - derinti antros ir trečios pakopų kaupimą, išnaudojant valstybės paskatas. Skaičiuojama, kad dėl mokesčių reformos įmokos liks panašios į ankstesnį laikotarpį, nes atlyginimas popieriuje augs, bet įmokos suma pamažu išlieka panaši. Pavyzdžiui, ankstesniais metais skirtingų pajamų atvejais įmokos gali svyruoti, tačiau dėl reformų skirtumai kompensuojami mokesčių lengvatomis.
Įdomūs faktai apie įmokų svyravimus
Mitas Nr. 1: pensijų fondų turtas nebus paveldimas. Iš tiesų lėšos paveldimos tiek, kiek lieka pensijų fondo sąskaitoje. Kai dalyviui išeina į pensiją, dalis lėšų skiriama anuitetui, o likusi dalis gali būti paveldima pasirinkus atidėtojo ar kito tipo išmokas. Nuo 2020 m. įsigaliojo išmokų tvarka, kurioje didesnė dalis paveldima, o dalis nebus paveldima.
Mitas Nr. 2: reikia rinktis tik antros ar tik trečios pakopos fondą. Tiesa yra ta, kad derinant abi pakopas galima pasiekti tikslingą tikslą - užsitikrinti apie 80 proc. priešpensinių pajamų, o valstybės paskatos ir mokesčių lengvatos gali būti taikomos abiem paketams.
Mitas Nr. 3: pensijų fondai gali bankrutuoti. Nors fondų veiksmus prižiūri LB ir jie laikomi depozitoriume, dalyvių lėšos išlieka saugios net ir tuo atveju, jei fondų valdytojas bankrutuoja. Fondų turtas yra atskirtas ir perduodamas kitai bendrovei.
Mitas Nr. 4: kaupimas pensijai sumažės nuo 6 iki 4,5 proc. Nors išmokos gali keistis, mokesčių reforma išlaiko įmokų lygiavertę sumą, kai atlyginimai didėja popieriuje; įmokos laikui bėgant lieka panašios dėl „lubų“ ir kitų reguliavimų.
Mitas Nr. 5: fondų valdymo mokesčiai gali būti didinami be ribų. Dėl įstatymo ribų valdymo mokesčiai II-os pakopos fonduose nuosekliai mažėja iki 0,5 proc. (2021 m.), o turto išsaugojimo fonduose - iki 0,2 proc.
Mitas Nr. 6: Sodra neperves įmokų, todėl žmogus turi tai daryti pats. Iš tiesų įmokas perveda Darbdaviai per „Sodra“, o papildomus įmokas galima daryti savanoriškai, bet tai nėra sankcionuojama.
Mitas Nr. 7: kaupimas pensijai sumažės dėl mokesčių reformos. Dėl atlyginimo „popieriaus“ augimo ir mokesčių reformos įmokos išlieka beveik tokios pačios, nes atlyginimai didėja, o paskatos gali būti taikomos tiek II-, tiek III-os pakopose.
INVL Asset Management valdo pensijų fondus nuo 2004 metų. Įmonė valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiau kaip 190 tūkstančių klientų, o valdomo turto svoris viršija 650 mln. eurų.