Socialiniai tinklai yra itin populiarūs ir suteikia fantastišką platformą laisvalaikiui, bendravimui ir mokymuisi. Daugelis jaunų žmonių jais naudojasi moderniai, skirtingoms programėlėms ir auditorijoms konstruodami skirtingas žinutes ir bendraudami įvairiausių prietaisų - išmaniųjų telefonų, planšečių, žaidimo konsolių - pagalba. Tačiau socialiniai tinklai, kaip ir kitos viešosios komunikacijos formos, kelia ir tam tikrų rizikų.
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje informacijos perteklius ir technologijų tobulėjimas yra nuolatiniai, neišvengiamai vystosi ir skaitmeninės rizikos. Analizuojama socialinių tinklų naudojimo rizikų ir jų valdymo būdų tema yra neatsiejama šiuolaikinio visuomenės gyvenimo dalis. Su socialiniais tinklais susijusios problemos daro didelę įtaką informacijos sklaidai, galimos privatumo, vartotojų elgsenos, psichologinės problemos. Šie aspektai turi tiesioginį poveikį įvairioms visuomenės grupėms ir duomenų saugumui, kuris yra nepaprastai svarbus šioje skaitmeninėje amžiaus eroje, kurioje vyrauja informacijos perteklius.
Keliama darbo problema - šiuolaikinėje visuomenėje socialinių tinklų naudojimas ne tik palengvina komunikacijos ir informacijos sklaidą, bet ir gali tapti rizikų ir problemų šaltiniu. Dėl šios priežasties kyla klausimas, kokios rizikos kyla dėl socialinių tinklų naudojimo ir kokie būdai galėtų padėti jas sumažinti?
Pagrindinės rizikos socialiniuose tinkluose
Atlikus tyrimą, išanalizavus rezultatus pavyko pasiekti iškeltus uždavinius. Rezultatai parodė, kad socialiniuose tinkluose kyla įvairios rizikos:
- Dezinformacija
- Patyčios/neapykantos kalba
- Priklausomybė
- Per didelis įsitraukimas
- Traumuojantis poveikis paaugliams/vaikams
- Iškreipto/tobulo pasaulio vaizdavimas
- Nuomonės formuotojų pateikiama klaidinga reklama
- Duomenų saugos pažeidimai
Rizika vaikams
Socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti su žmonėmis pasaulyje be ribų. Šaunu, kad jauni žmonės gali susirasti panašių į save ar patiriančių panašius dalykus draugų, kurių kitų atveju nebūtų pažinę. Tačiau netinkamų ar žalingų kontaktų rizika išlieka.
Taip pat skaitykite: Informacinės visuomenės įtaka Lietuvai
Patarimas: Priminkite vaikui, kad ir koks malonus būtų internetinis draugas (ar draugė), jis gali būti visai ne tas, kuo dedasi. Jeigu internetinis draugas prašo kokios nors asmeninės informacijos, kviečia susitikti, atsiunčia netinkamo ar trikdančio turinio nuotrauką, vaikas išsyk privalo pasakyti apie tai jums ar kitam patikimam suaugusiajam.
Kiekvienas internete turi bendrauti pagarbiai ir maloniai.
Patarimas: Leiskite vaikui žinoti, kad jis visuomet gali kreiptis į jus, jeigu jam kas nors nutiktų internete. Padrąsinkite vaiką niekada nekeršyti, jei kas nors pradėjo, pasakė ar padarė negerus dalykus internete. Tuomet svarbiausia pasinaudoti blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį galimybėmis, tiesiog užkertant tam kelią. Ekrano vaizdą, kaip įrodymą, visuomet rekomenduojama išsaugoti.
Didžioji dauguma socialinių tinklų platformų nėra skirtos vaikams, neturintiems 13 metų. Visgi labai svarbu gerbti vartotojo taisykles ir registruotis tik tada, kai tai daryti leidžiama, nes jaunesniems vartotojams būtinos didesnės apsaugos. Aptikę, jog vartotojas iš tiesų nėra leistino amžiaus, platformos administratoriai paskyrą ištrins.
Jeigu jūsų vaikas neturi 13-kos metų ir domisi socialiniais tinklais (arba jais jau naudojasi), peržvelkite šiuos patarimus.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
- Paklauskite, kokios programėlės labiausiai patinka jūsų vaikui ir sužinokite, kokios yra jų amžiaus rekomendacijos.
- Pakalbėkite, kodėl svarbus yra amžiaus apribojimas - tarkime, kad tomis programėlėmis / puslapiais naudojasi ir suaugusieji, nes vartotojai gali vienas su kitu kontaktuoti, dėl turinio, kuriuo gali būti pasidalinta ir t. t.
- Kad galėtumėte modeliuoti atsakingą naudojimąsi socialine platforma, kol jūsų vaikas pasieks reikiamą leistiną amžių, galite sukurti šeimos paskyrą.
- Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, kokia asmenine informacija internete dalintis (ne)galima. Pvz.: rekomenduojama naudoti slapyvardį (angl. nickname).
Savo lūkesčius, kaip naudositės internetu, kaip elgsitės jame, išsakykite kuo anksčiau. Pvz., sutarkite: „mes turėsime bendrą slaptažodį ir atnaujinsime jį nuolat“, „pagelbėsiu tau pridedant naujus draugus ir peržiūrėsiu draugų ratą“ ir t. t.
Drauge susėdę įsitikinkite, kad visi žinote, kaip naudotis platformos saugumo įrankiais. Suraskite platformos siūlomus blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį įrankius ir susipažinkite, kaip jais naudotis.
Kai sukanka 13 metų ir vaikas ima naudotis socialiniais tinklais savarankiškai, labai svarbu, kad jis nurodytų teisingą savo amžių. Socialinių tinklų platformos 13-18 metų vartotojams dažnai taiko papildomas apsaugas, kurios būna susiję su galimybe peržiūrėti vaiko profilį, kviesti draugauti ir t. t. Jeigu vaikas užsiregistravo kaip 20-metis, šios galimybės jam pritaikytos nebus.
Verta pradėti nuo Šeimos susitarimo, jame įvardijant lūkesčius, kaip bus elgiamasi socialiniuose tinkluose.
- Saugokime skaitmeninę reputaciją. Paraginkite vaiką kaskart, prieš bet ką publikuojant, pagalvoti dar kartą ir naudotis platformų siūlomais saugumo nustatymais.
- Vaikas yra tik tiek privatus, kiek privatus jo aktyvus internetinis draugas.
- Pažinokime savo auditoriją. Profilių nustatymai leidžia pasirinkti tik draugams skirtą ar privačią profilio versiją, leidžiančią jūsų turinį matyti tik tiems, kam toks leidimas suteiktas. Viešą profilį gali matyti bet kas.
- Kiekvienos programėlės ar platformos privatumo nustatymai skiriasi, todėl svarbu juos patikrinti, nes nutylėjimo būdu pasirenkami nustatymai dažniausiai suteikia profiliui viešą statusą.
Jeigu jūsų vaikas patiria spaudimą daryti ką nors, ko nenori ar dėl ko abejoja, paraginkite vaiką pasikalbėti su jumis ir užtikrinkite, kad prašydamas pagalbos jis nepatirs jokių blogų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Socialinės integracijos apibrėžimas ir svarba
Nuo pat pradžių užtikrinkite, kad vaikas žino, kas yra asmeninė informacija ir kokia informacija internete dalintis (ne)galima. Asmeninė informacija - tai vardas, pavardė, namų, mokyklos adresas, elektroninis paštas, slaptažodžiai ir t. t. Tai padės vaikui apsaugoti save ir savo draugus internete.
Socialinių tinklų platformos turi turėti aiškius ir lengvai pasiekiamus būdus pranešti apie netinkamą turinį. Platformos kūrėjai turi greitai reaguoti į naudotojų pranešimus - kai kurie iš jų operatyviai praneša, kad jūsų pranešimas gautas ir per kiek laiko į jį bus sureaguota.
Prieš keturis metus pradėtame taikyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente išskirtinis dėmesys skirtas vaikų asmens duomenų tvarkymui. Nustatyta pareiga veiklos subjektams užtikrinti, kad informacinės visuomenės paslaugos (įvairūs socialiniai tinklai, elektroninio paštas, elektroninės parduotuvės ir pan.) tiesiogiai vaikui bus siūlomos tik jeigu jis yra bent 16 metų amžiaus. Lietuvos nacionalinis teisės aktas - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas - numato žemesnę šio amžiaus ribą - 14 metų.
Įmonės siūlydamos tiesiogiai informacinės visuomenės paslaugas vaikams turi atkreipti dėmesį, ar jos įsitikina jų amžiumi ir kaip įsitikina tėvų sutikimu ar leidimu, kai jos siūlomos jaunesniems nei 14 metų amžiaus vaikams.
Europos duomenų apsaugos valdyba gairėse dėl sutikimo paaiškina, kad jeigu informacinės visuomenės paslaugos teikėjas galimiems vartotojams aiškiai nurodo, kad savo paslaugą siūlo tik asmenims nuo 18 metų, ir nėra kitų tam prieštaraujančių įrodymų (tokių kaip atitinkamos interneto svetainės turinys ar rinkodaros planai), ta paslauga nelaikoma „tiesiogiai siūloma vaikui“ , todėl jam tokia pareiga įsitikinti vartotojų amžiumi nebūtų taikoma.
Jei jūsų paslauga nėra skirta jaunesniems nei tam tikro amžiaus vaikams, turite imtis priemonių užtikrinti, kad jūsų amžiaus patikros mechanizmai būtų veiksmingi ir neleistų jaunesniems nei tam tikro amžiaus vaikams naudotis jūsų paslauga.
Minėta priežiūros institucija atlikusi lyginamąją tyrimą konstatavo, kad esamos arba planuojamos sistemos vaiko amžiaus patikrinimui iš esmės yra nepatenkinamos dviem aspektais. Kai kurios iš jų grindžiamos masiniu asmens duomenų rinkimu (pvz., veido atpažinimas), todėl atrodo, kad sunku laikytis duomenų apsaugos principų. Kitos, ne tokios įkyrios, yra neveiksmingos, nes nepilnamečiai jas pernelyg lengvai apeina (pvz., deklaratyvios sistemos arba patikra el. paštu).
Europos duomenų apsaugos valdyba gairėse dėl sutikimo pabrėžia, kad dėl amžiaus patikrinimo neturėtų būti tvarkoma pernelyg daug duomenų. Pagal pasirinktą duomenų subjekto amžiaus patikrinimo mechanizmą turėtų būti įvertinama ir siūlomo duomenų tvarkymo rizika. Kai kuriomis aplinkybėmis, kai rizika nedidelė, gali būti tikslinga reikalauti, kad naujas paslaugos užsakovas atskleistų savo gimimo metus arba užpildytų formą, kurioje pareikštų, kad yra (arba nėra) nepilnametis. Jei kiltų abejonių, duomenų valdytojas turėtų peržiūrėti konkrečiu atveju savo taikomus amžiaus patikrinimo mechanizmus ir apsvarstyti, ar reikėtų kitokių patikrinimų.
Europos Komisija rekomenduoja taikyti tokias amžiaus patikrinimo priemones kaip, kad, pavyzdžiui, klausimo, į kurį vidutinis vaikas negalėtų atsakyti, pateikimas arba reikalavimas, kad nepilnametis nurodytų kurio nors iš savo tėvų elektroninio pašto adresą, kad šis galėtų pateikti savo rašytinį sutikimą.
Apibendrinant, galima pastebėti, jog kiekvienu atskiru atveju duomenų valdytojams, laikantis pritaikytosios ir standartizuotos duomenų apsaugos principų, tenka pareiga pasirūpinti, kad vaikų teisės ir interesai būtų apsaugoti, pagrįstomis pastangomis įsitikinant, kad informacinės visuomenės paslaugos vaikams bus siūlomos tiesiogiai tik įsitikinus, kad jis yra sulaukęs 14 m. amžiaus, arba, esant jaunesnio amžiaus vaikui, - tik esant vaiko tėvų pareigų turėtojų sutikimui ar leidimui.
Ne ką mažiau svarbu, ir atliekamo asmens duomenų tvarkymo skaidrumas, kuris siejamas su pareiga aiškiai, paprastai, suprantama kalba informuoti asmenį, kas daroma su jo asmens duomenimis ir kodėl. Minėta institucija akcentavo, kad vaikai prasčiau suvokia savo veiksmų pasekmes, įskaitant dalijimosi asmens duomenis socialinėje žiniasklaidoje pasekmes, būtent todėl jiems pagal duomenų apsaugos teisė aktus suteikiama papildoma apsauga. Čia suklusti turi ir Lietuvoje veikiantys, informacinės visuomenės paslaugas siūlantys asmenys, bei pasitikrinti, ar jų pateikiama informacija apie asmens duomenų tvarkymą vaikams gali būti laikoma aiškia, paprasta ir lengvai jiems suprantama.
Dezinformacijos rizika
Lietuvos informacinę erdvę stebintys kariuomenės ekspertai atkreipia dėmesį į vis didėjantį dezinformacijos srautą, susijusį su koronaviruso valdymu. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. leitenanto M. Kunevičiaus teigimu, socialiniuose tinkluose dažnai raginama nesitirti dėl galimos koronaviruso infekcijos, nesilaikyti saviizoliacijos, vengti dezinfekuoti rankas, gąsdinant galimomis sveikatos problemomis. Itin aktyviai skleidžiama dezinformacija, kad koronaviruso krizės iš tikrųjų nėra ir viskas daroma norint kontroliuoti žmones - esą ligoninės iš tikrųjų yra tuščios, o medikai verčiami klastoti informaciją.
Būtent todėl Lietuvos gyventojai raginami kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose randamą informaciją. Norint pasitikrinti naujausią statistiką, žmonės kviečiami rinktis oficialias valstybės institucijų svetaines, nenaudoti vieno šaltinio norimai informacijai gauti, nepasiduoti emocijoms perskaičius skambias antraštes portaluose.
Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Dabartinė žiniasklaidos ir interaktyvių medijų aplinka yra kaip niekad įvairialypė, tačiau nesaugi - tarp skleidžiamos informacijos yra daug propagandos, apeliavimo į emocijas.
Visuomenės susiskaldymą ir sistemišką faktų iškraipymą itin efektyviai išnaudojo verslininkas Donaldas Trumpas, tapęs JAV prezidentu, ir judėjimas „Brexit“, pasiekęs pergalę D. Britanijos referendume dėl išstojimo iš ES. Tokiomis aplinkybėmis nepakankamas dėmesys naujienų raštingumui, negebėjimas atskirti propagandos nuo faktų iš dalies galėjo nulemti D. Trumpo ir „Brexit“ sėkmę.
Projekto vadovė prof. Auksė Balčytienė pažymi, kad vienas esminių pasikeitimų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra vienos masinės medijos dominavimo pabaiga - nebeliko vieno ar kelių didelių informacijos skleidimo centrų, kurie pranoktų visus kitus. Skirtys tarp auditorijų egzistuoja pagal amžių, regioną ir ypač - pagal išsilavinimą.
Prof. A. Balčytienė teigia, jog tyrimu pasitvirtino klasikinė žinojimo skirties (angl. knowledge gap hypothesis) hipotezė: daugėjant medijų kanalų, labiau išsilavinę žmonės gali gauti daugiau naudos, greičiau pasiekti ir geriau suvokti informaciją, nei mažiau išprusę. Tarkim, žemesnio išsilavinimo žmonės medijas vertina labiau kaip pramogą.
Lietuvos mokyklose jau bandyta įvesti medijų raštingumo dalyką - tačiau tai pavienės iniciatyvos, neįtrauktos į privalomą mokyklinę programą. Be to, svarbu, kad ten būtų mokoma ne tik apie turinio, bet ir technologijų veikimo suvokimą.
Sykiu ir su medijų raštingumu Suomijoje susijusios rizikos, kaip ir Švedijoje ar kitose Šiaurės šalyse, tėra vertinamos 3 procentais, o tuo tarpu Lietuvoje - net 81 proc. Taip yra ir dėl to, kad mūsų šalyje švietimo ir visuomenės informavimo politika yra vėluojanti ir per menkai koordinuojama, medijų naudojimas yra per mažai ištirtas, o mokymo procese medijos yra taikomos nepakankamai aktyviai.
Sėkmingos integracijos galimybių, galimų medijų politikos gairių Lietuvoje ieško ir mokslininkai, dirbantys prof. A. Balčytienės vadovaujamame projekte.
Mokslininkų teigimu, medijų vartojimo skirtumai tarp kartų šiandien yra tokie ryškūs todėl, kad pačios žmonėms prieinamos medijos dar niekada nebuvo tokios skirtingos, išgyvename didelę technologinę revoliuciją, kuri koreguoja ir visuomenės struktūrą.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomas projektas „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas?“ siekia Lietuvoje ugdyti medijų raštingumą, išmanų, atsakingą ir kūrybišką informacijos vartojimą viešojoje erdvėje, kuris skatintų teigiamus žurnalistikos pokyčius, aktyvesnį auditorijos bendradarbiavimą su medijomis, ieškant kokybiškų ir novatoriškų demokratinio dalyvavimo sprendimų.
Psichologinės rizikos
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, vis dažniau pasigirsta nerimą keliančių specialistų balsų. Nors socialinės platformos buvo sukurtos tam, kad sujungtų žmones, mažintų atskirtį ir leistų dalintis džiaugsmingomis akimirkomis, realybė pasirodė esanti kur kas sudėtingesnė. Psichologai, neuromokslininkai ir psichiatrai visame pasaulyje stebi tiesioginį ryšį tarp didėjančio laiko, praleidžiamo prie ekranų, ir prastėjančios visuomenės psichinės būklės. Tai nėra tik laikinas nuovargis ar akių įtampa; kalbame apie giluminius emocinius sutrikimus, savivertės krizes ir priklausomybės mechanizmus, kurie savo pobūdžiu prilygsta priklausomybei nuo azartinių lošimų ar cheminių medžiagų.
Vienas iš pagrindinių aspektų, kurį pabrėžia ekspertai, yra biologinis socialinių tinklų veikimo mechanizmas. Jos yra kruopščiai suprojektuotos taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį. Kiekvieną kartą, kai gauname pranešimą, „patiktuką“ ar naują komentarą, mūsų smegenyse išsiskiria nedidelis kiekis dopamino - laimės ir malonumo hormono. Šis procesas evoliuciškai mus skatino ieškoti maisto ar socialinio ryšio, tačiau skaitmeninėje erdvėje jis tampa begaliniu ciklu. Ilgainiui šis nuolatinis stimuliavimas sukelia toleranciją, todėl norint pajusti tą patį pasitenkinimo lygį, reikia vis daugiau laiko praleisti virtualioje erdvėje.
Socialiniai tinklai tapo terpe, kurioje demonstruojama ne realybė, o kruopščiai atrinkta, retušuota ir pagražinta gyvenimo versija. Ekspertai įspėja, kad nuolatinis savęs lyginimas su kitais yra vienas žalingiausių įpročių psichinei sveikatai. Ypač didelį pavojų tai kelia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Matydami nuotraukas, kurios dažnai yra patobulintos naudojant filtrus ar redagavimo programas, žmonės pradeda jausti nepasitenkinimą savo išvaizda ir gyvenimu. Žmogus pasąmoningai lygina savo vidinę būseną (kuri apima nerimą, abejones, nuovargį) su kitų žmonių išoriniu fasadu.
Angliškas terminas FOMO (Fear of Missing Out), arba baimė kažką praleisti, tapo vienu ryškiausių šiuolaikinės psichologijos fenomenų. Tai nuolatinis nerimas, kad kiti žmonės tuo metu patiria kažką įdomaus, dalyvauja svarbiuose įvykiuose ar tiesiog smagiai leidžia laiką be jūsų.
Psichinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinio poilsio, o socialiniai tinklai yra vienas didžiausių kokybiško miego priešų. Mėlynoji ekranų šviesa slopina melatonino gamybą, todėl tampa sunkiau užmigti. Naršymas prieš miegą stimuliuoja smegenis, sukelia emocines reakcijas (pyktį dėl naujienų, pavydą dėl kitų nuotraukų ar susijaudinimą), kurios neleidžia organizmui pereiti į ramybės būseną. Lėtinis miego trūkumas tiesiogiai koreliuoja su padidėjusia depresijos, nerimo sutrikimų rizika ir sumažėjusiu atsparumu stresui.
Interneto erdvė suteikia anonimiškumo jausmą, kuris dažnai išlaisvina agresyvų elgesį. Kibernetinės patyčios yra reali ir labai skausminga problema, galinti turėti tragiškų pasekmių. Net ir nesant tiesioginėms patyčioms, socialinių tinklų aplinka dažnai yra toksiška.
Ekspertai pabrėžia, kad visiškas atsisakymas technologijų šiais laikais nėra realus sprendimas. Svarbiausia yra pakeisti santykį su jomis. Sąmoningas vartojimas gali padėti sumažinti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Patarimai:
- Laiko ribojimas: Naudokite programėles, kurios seka ir riboja laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Pranešimų išjungimas: Išjunkite visus nebūtinus pranešimus („push notifications“).
- Turinio filtravimas: Nustokite sekti paskyras, kurios verčia jus jaustis prastai, kelia pavydą ar nerimą.
Taip, daugybė tyrimų rodo stiprų ryšį tarp intensyvaus socialinių tinklų naudojimo ir depresijos simptomų paūmėjimo. Nėra vieno universalaus skaičiaus, tačiau tyrimai rodo, kad neigiamas poveikis psichinei sveikatai smarkiai išauga, kai naudojimas viršija 2-3 valandas per dieną.
Taip, trumpos pertraukos (savaitgalis ar savaitė be socialinių tinklų) gali padėti „perkrauti“ smegenis, sumažinti nerimo lygį ir pagerinti miegą. Svarbiausia yra ne draudimai, o atviras pokalbis. Padėkite vaikui suprasti, kaip veikia algoritmai. Skatinkite veiklas realiame pasaulyje, kurios teikia džiaugsmą (sportas, menas, gyvas bendravimas).
Atskirą dėmesį ekspertai skiria jauniausiai kartai, kuri auga su planšetėmis rankose. Vaikų smegenys yra ypač plastiškos ir jautrios išoriniams dirgikliams, todėl ankstyvas ir nekontroliuojamas panirimas į socialinius tinklus gali negrįžtamai paveikti jų emocinę raidą ir socialinius įgūdžius. Tėvams tenka sunki užduotis ne tik riboti, bet ir edukuoti. Būtina mokyti vaikus kritinio mąstymo: kad ne viskas internete yra tiesa, kad „patiktukų“ skaičius neapibrėžia žmogaus vertės ir kad virtualus bendravimas niekada pilnai nepakeis gyvo ryšio. Tik ugdydami sąmoningą, o ne pasyvų vartotoją, galime tikėtis, kad ateities kartos išvengs pražūtingų psichinės sveikatos krizių, kurias šiandien prognozuoja ekspertai.
| Rizika | Poveikis | Sprendimai |
|---|---|---|
| Dezinformacija | Klaidingas visuomenės informavimas, panika, nepasitikėjimas institucijomis | Kritinis mąstymas, patikimų šaltinių naudojimas, medijų raštingumo ugdymas |
| Patyčios | Psichologinė trauma, depresija, savižudybės | Blokavimas, pranešimas apie netinkamą turinį, pagalbos kreipimasis |
| Priklausomybė | Sumažėjęs produktyvumas, miego sutrikimai, socialinė izoliacija | Laiko ribojimas, pertraukos nuo socialinių tinklų, veiklos realiame pasaulyje |
| Privatumo pažeidimai | Asmens duomenų vagystė, šantažas, tapatybės klastojimas | Privatumo nustatymų naudojimas, atsargumas dalijantis asmenine informacija |
„Vaikų linija“ - 116 111, kasdien 11-23 val.
tags: #informacine #visuomene #rizika #socialiniuose #tinkluose