Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai. Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas. Tačiau, kaip tai paveiks skolininkus ir kokie apribojimai galioja išieškant skolas iš pensijų išmokų?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo patarėjo R. teigimu, vyksta toks užburtas ratas, kai žmonės iš pensijų [fondo] išsiima pinigus, kad grąžintų atgal „Sodrai“.
Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, antstoliai jau domisi, kiek konkretus žmogus turės pajamų, o savo ruožtu daugelis asmenų aiškinasi, kokiais atvejais antstoliai galės išieškoti skolas ir nuskaičiuoti pinigus, ir kokiais ne.
Išieškojimo Tvarka ir Apribojimai
Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkės S. teigimu, bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi.
Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų. Jei yra lėšų, į kurias negalima kreipti daugiau, tai ta suma, į kurią lėšų negalima kreipti išieškojimui, <...> bus nepajudinama antstolio, bet skolininkas galės ta suma naudotis“, - aiškina S.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
S. teigimu, skaičiuojami apskaitos vienetai, jie verčiami pinigais ir pervedami į asmens sąskaitą. Šią savaitę „Sodroje“ žada paskelbti skaičiuokles, tuomet žmogus maždaug ir žinos, kokią sumą pretenduotų gauti.
Be to, nereikia užmiršti ir to, kad antrosios pakopos sutartis nutrauks ir asmenys, kurie nėra skolingi“, - sako S.
A. Adomavičienės nuomone, problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai. Yra trys sąlygos, reglamentuotos įstatymu, nuo ko nebus galima nuskaityti antstoliams kaip nuo turto: paliatyvioji pagalba, neįgalumas ar sunki liga pagal patvirtintą sąrašą.
Man atrodo, būtų sąžininga žmones proaktyviai informuoti, kad tais atvejais, jei išsiimamos sukauptos antrosios pakopos lėšos, <...> nebus galimos išskaitos“, - pastebi A.
R. akcentuoja, kad tais atvejais išsiimant [pinigus iš pensijų fondo] nei reikės mokėti valstybei 3 proc., nei bus galima antstoliui išieškoti skolas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Vienkartinės ir Periodinės Išmokos
Jei šiuo atveju šnekame apie tuos žmones, kurie šio lango laikotarpiu išsiims dalį kaupiamų lėšų kaip vienkartinę sumą, antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas.
[Kitu atveju] <...> išmoka išieškoma periodiškai. Tada galioja apribojimai pagal Civilinio proceso kodeksą, kiek per mėnesį skolos gali nurašyti būtent iš gaunamos pensijos. Todėl reikia irgi šį tą pasverti, nes tai šiek tiek keičia mūsų finansų planavimą“, - sako R.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Informacijos Prieinamumas ir Skolos
Pasak S., labai didelė dalis žmonių, man atrodo, net nežino, kokios jų skolos.
Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Jei trūksta informacijos, galima kreiptis į antstolį, Antstolių rūmus. Problemų susižinoti tikrai nėra. Vis dėlto S. mano, kad žmogus ir taip neturi pinigų. Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pasak jos, taip žmonės įsisuka į užburtą ratą, kai augant skolai susidaro vis didesnis įsiskolinimas.
Nereikia užmiršti, kad kartais jau sumažinus išskaitos dydį palūkanos nepasidengia viena išskaita ir skola auga. Augant skolai susidaro didesnis įsiskolinimas, kreipiamasi dėl išieškojimo į nekilnojamą turtą, kartais tai ir vienintelis būstas. Tokiu atveju, kai šiandien didesnė riba, nuo kurios galima išieškoti iš nekilnojamo turto, baigiasi tuo, kad nėra pinigų mažesniam, paprastesniam būstui įsigyti, nes iš tos sumos padengiamos visos skolos. Toks užburtas ratas“, - aiškina S.
R. teigimu, atrodo, kad pinigai kaip karštos bulvės mėtosi per skolininkus. Valstybė kaip didžiausia kreditorė irgi gali matyti to naudą. Bet valstybei reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kas bus su šitais žmonėmis, kai pasieks pensinį amžių, nes jei įkris į skurdą ir pensijos bus per mažos, su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais iššūkiais, o tai irgi labai svarbu šnekant apie skolininkus, už tai papildomai turės mokėti valstybė“, - sako R.
Ekspertai pažymi, kad lėšų išsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondo gali sumažinti bendrą skolų naštą ir suteikti galimybę pradėti nuo švaraus lapo, bet gaila tų žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. R. sako, kad reikėtų suprasti, kokį rūpestį jaučia kai kurie skolininkai ateinant šiam laikotarpiui, kai tikrai daugumai jų ši finansinė injekcija galbūt daug reikštų duotuoju momentu. Yra baimės, kad ji nuplauks perniek ir žmogus neturės nei finansinės injekcijos, nei galiausiai didesnės pensijos. Žmogus lieka be nieko. Todėl galima suprasti, kodėl kyla tokių idėjų [organizuoti peticijų pasirašymą].
tags: #i #kiek #metu #isdalijamos #periodines #pensijos