Socialinis verslas - tai verslo forma, kurioje socialinė organizacijos misija vykdoma kartu su ekonomine veikla. Tokia organizacija taiko privataus sektoriaus metodus siekdama viešojo sektoriaus tikslų ir geba visiškai save išsilaikyti vykdydama komercinę veiklą. Socialinis verslas integruoja tradicinio verslo, socialinę ir visuomeninio intereso misijas, o vykdoma veikla siekiama pridėtinės vertės - tiek ekonominės, tiek socialinės. Tai pelno siekianti veikla, vykdoma tiek tradicinio verslo įmonių, tiek ne pelno siekiančių organizacijų, taikančių verslo principus.
Šiame straipsnyje aptarsime socialinio verslo modelius, jų specifiką ir praktinius pavyzdžius, kuriuos galima taikyti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Taip pat pateiksime keletą socialinio verslo idėjų ir projektų, kurie prisideda prie socialinių problemų sprendimo ir kartu suteikia finansiškai tvarias perspektyvas.
Socialinio verslo modeliai Lietuvoje
Ūkio ministerija reglamentavo tris pagrindinius socialinio verslo veikimo modelius, kurie padeda esamiems ir būsimiems socialiniams verslininkams organizuoti savo veiklą ir gauti paramą iš ES fondų.
1. Įterpiamasis socialinis verslas (Embedded model)
Įterpiamasis modelis remiasi socialinio poveikio veikla, tiesiogiai generuojančia verslo pajamas, kur socialinė misija derinama su tradicine verslo veikla. Tokio verslo rizika dažnai mažesnė, nes pradedantieji remiasi turima verslo praktika bei vadybos žiniomis. Pavyzdžiui, įmonėje gali būti įdarbinami pažeidžiami darbo rinkoje asmenys, tokiu būdu mažinant nedarbą. Tokiu būdu socialinės ir komercinės veiklos yra sutelktos į vieną veiklos sritį.
2. Integruotas socialinis verslas (Integrated model)
Šiuo atveju verslas kuriamas specialiai siekiant socialinio tikslo, o socialinės misijos įgyvendinimas yra verslo veiklos pagrindas nuo pat planavimo pradžios. Socialiniai tikslai gali būti įvairūs, o komercinė veikla ir socialinė misija yra neatskiriamos. Tokia veikla gali apimti tradicinį verslą, tačiau pagrindinis dėmesys tenka socialinės naudos kūrimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
3. Išorinis socialinis verslas (External model)
Toks modelis orientuojasi į dvi skirtingas veiklas: atskirą pelną generuojantį verslą ir socialinės misijos vykdymą. Pelno generavimas ir socialinis poveikis vykdomi skirtingose veiklos srityse, o gautas pelnas skiriamas socialinių tikslų finansavimui. Nors šis modelis leidžia apjungti abi sritis, jam būdingas sudėtingumas dėl įvairių įgūdžių poreikio.
Socialinio verslo verslo modelio plėtra: Business Model Canvas pritaikymas
Socialinio verslo kūrėjams svarbu aiškiai apibrėžti savo verslo modelį, kuriame apjungiamas tiek socialinis poveikis, tiek komercinė veikla. Verslo modelio kūrimui galima naudoti Business Model Canvas, pritaikytą socialinio verslo specifikai, apimant šiuos aspektus:
- Vertės pasiūlymas - kokią vertę kuriame tikslinėms auditorijoms, tiek komercinių klientų, tiek naudos gavėjų atžvilgiu.
- Tikslinės auditorijos - identifikuojame, kam kuriame vertę, kam skirta mūsų produktų ar paslaugų nauda.
- Sklaidos kanalai - kaip pasieksime klientus ir naudos gavėjus per įvairius komunikacijos būdus, pvz., socialinius tinklus, konferencijas ar rekomendacijas.
- Ryšiai su klientais - kokį santykį norime užmegzti su naudos gavėjais ir klientais, kokią patirtį jiems suteiksime.
- Pajamų šaltiniai - visų pajamų modelių analizė ir procentinis reikšmingumas verslo finansiniam gyvybingumui.
- Resursai - tiek vidiniai, tiek išoriniai ištekliai, reikalingi verslui įgyvendinti.
- Pagrindinės veiklos - veiklos, kurios būtinos norint sukurti vertę ir įgyvendinti užsibrėžtus socialinius tikslus.
- Partnerystės - svarbūs tiekėjai, bendradarbiai, bendrininkai, kurie padeda veiklai sėkmingai vykti.
- Išlaidos - verslo veiklai tenkančios išlaidos skirtingų sričių procentinis pasiskirstymas.
Socialinio verslo idėjos ir pavyzdžiai
Žemiau pateikiami socialinio verslo idėjų pavyzdžiai, kurie gali būti įgyvendinami įvairiuose regionuose:
- Socialinis prekybos centras, taikantis didžiausias nuolaidas prekėms, leidžiantis sumažinti maisto kainas nepasiturintiems ir paįvairinti jų maisto racioną.
- Naudotų knygų pardavimas - surinkimas švietimo įstaigose ir perpardavimas tiems, kurie negali įsigyti naujų vadovėlių, taip skatinant švietimą ir mažinant išlaidas.
- Internetinė rankų darbo prekių parduotuvė su unikaliais suvenyrais.
- Sutelktinio finansavimo platforma mažoms įmonėms, kurioje veikiama kaip tarpininkas už komisinius.
- Maisto tiekimo įmonė benamiams ir nepasiturintiems, naudojanti savanorių pagalbą.
- Saugių ir nebrangių viryklių gamyba maisto gamybai ant atviros ugnies.
- Kasdienio naudojimo daiktų gamyba, kuriuose pateikiama svarbi informacija marginalizuotoms bendruomenėms, pavyzdžiui, besivystančiose šalyse.
- Energijos gamyba iš alternatyvių šaltinių, pvz., gaminant energiją iš atliekų ar mėšlo.
- Internetinė kosmetikos parduotuvė, kuriai bendradarbiaujama su gamintojais didmeninėmis kainomis, o pelnas nukreipiamas socialinėms problemoms spręsti.
- Prieinama sporto įranga kaip alternatyva brangiems sporto klubų prenumeratams.
- Partnerystės su didelėmis įmonėmis dėl aukų, pavyzdžiui, procento nuo pardavimų skyrimo socialinėms programoms.
- Nereikalingų daiktų surinkimo ir perdirbimo programa, skirta dovanoti ir parduoti daiktus, taip generuojant pajamas tolimesnei veiklai.
- Darbo vietų kūrimas socialiai neapsaugotoms grupėms, tokioms kaip žmonės su negalia ar buvę kaliniai.
Lietuvos socialinio verslo sėkmės pavyzdžiai
- Salotų baras „Mano Guru“ - kavinė Vilniaus centre, kurios personalą sudaro priklausomybių turėję arba iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys. Ši įmonė suteikia profesinės reintegracijos galimybes socialiai atskirtoms grupėms.
- „Socialinis taksi“ - transporto paslauga žmonėms su negalia, veikianti keliuose Lietuvos miestuose. Paslauga teikiama 24/7, klientai gali užsisakyti per interneto sistemą ar telefonu. Tai sprendžia judėjimo neįgaliųjų problemas miestuose.
- „Pirmas blynas“ - socialinis blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia, siūlantis sotų maistą ir draugišką aplinką.
- „Socialinis hostelis Chata“ - teikia apgyvendinimą bei specialistų paramą pažeidžiamoms grupėms, apjungiant įvairius gyvenamuosius būstus skirtingose vietose.
- Antakalniečių sodas - pirmasis miesto bendruomenės daržas Vilniaus Antakalnyje, skatinantis kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą.
- Anominis supynių judėjimas - architektų iniciatyva pakabinti supynės įvairiose miesto erdvėse be formalumų, siekiant kurti malonesnę viešąją aplinką.
- Bibliotekėlės (Little Free Library) - mažos nemokamos bibliotekėlės, kurias gyventojai gali naudotis, skatinančios skaitymą ir bendruomeniškumą.
Socialinio verslo reikšmė ir plėtros situacija Lietuvoje
Socialinis verslas yra sparčiausiai auganti verslo forma Europoje, ypač svarbi smulkiojo ir vidutinio verslo vystymui bei kaimo bendruomenių plėtrai. Europos Sąjungoje socialinis verslas glaudžiai susijęs su socialine sanglauda ir socialinės politikos įgyvendinimu. Vakarų Europoje šio sektoriaus plėtra vyksta jau daugiau nei 26 metus. Pvz., Jungtinėje Karalystėje 2015 metais veikė apie 70 tūkst. socialinių verslų, kurie generavo 24 milijardų svarų ekonominę naudą ir įdarbino apie milijoną darbuotojų.
Lietuvoje socialinio verslo aplinka aktyviau vystosi nuo 2012 metų, kai vyko pirmieji socialinio verslo renginiai ir formavosi bendruomenės tinklai. Nuo tada įvyko svarbūs žingsniai: pirmasis socialinio verslo forumas 2014 m., Lietuvoje patvirtinta socialinio verslo koncepcija, pradėtos socialinių verslų skatinimo programos („Socifaction“, „Reach for Change“) ir įžengė pirmosios investicijos į socialinį verslą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinio verslo iššūkiai ir inovacijos
Socialinė verslo sritis susiduria su specifiniais iššūkiais - būtinybe suderinti pelningumą ir socialinį poveikį, bei įtraukti socialiai neapsaugotas bendruomenes į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą. Socialinių inovacijų tikslas - rasti naujus sprendimus gilioms socialinėms problemoms, įgalinant alternatyvias idėjas ir tinklus, kurie panaudoja įvairius resursus.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje, kaip „Pirmas blynas“ ar „Socialinis taksi“, rodo, kaip galima sėkmingai derinti verslą su socialine misija, įtraukiant pažeidžiamas grupes ir sprendžiant konkrečias problemas visuomenėje.
Kodėl verta rinktis socialinį verslą?
Socialinis verslas suteikia galimybę ne tik generuoti pajamas ir realizuoti savo idėjas, bet ir kurti teigiamą socialinį poveikį, kuris prisideda prie bendruomenių gerovės, mažina nedarbą, skatina socialinę integraciją bei aplinkos apsaugą. Ši verslo forma siūlo inovatyvius sprendimus ir dažnai veikia ten, kur tradicinis verslas ir institucijos yra nepakankamai efektyvūs.
Galimybės vykdyti socialinę misiją kartu su komercine veikla yra puikus būdas daryti įtaką ir užtikrinti ilgalaikį savo idėjos darnumą ir plėtrą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #hibridinis #socialinis #verslas