Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas — pagrindinės nuostatos ir taikymas

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas reglamentuoja gyvūnų apsaugą, priežiūrą, laikymo, gabenimo, gydymo, kontrolių ir atsakomybės už pažeidimus tvarką. Šiame tekste surinktos ir išdėstytos pagrindinės įstatymo nuostatos bei praktiniai taikymai remiantis įstatymo straipsnių nuorodomis ir papildomais teisės aktais.

Gyvūnų nužudymo, nugaišinimo ir skerdimo principai

Šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas.

Ūkiniai gyvūnai gali būti skerdžiami skerdykloje prieš tai jų neapsvaiginus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos nuostatomis. Skerdimas yra apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1099/2009. Lietuvos teisės aktuose nurodoma, kad skerdimas turi būti atliekamas taip, kad gyvūnas kentėtų kuo mažiau.

Gyvūnų paėmimas, laikina globa ir išlaidos

Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.

Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas.

Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa

Gyvūnų gabenimo ir saugumo reikalavimai

Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Šis principas taikomas tiek naminėms rūšims, tiek ūkinėms gyvūnų grupėms.

Tarnybiniai gyvūnai, bandymai ir leidimai

Tarnybiniais tikslais laikančios ir naudojančios gyvūnus įstaigos, įmonės ir organizacijos privalo parengti tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimo pagal laikomų gyvūnų rūšį ir tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų paskirtį programas.

Leidimus atlikti bandymus su gyvūnais išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, sudarytos iš Vyriausybės įgaliotų institucijų ir organizacijų atstovų, teikimu.

Bandymai su gyvūnais – užkulisiuose

Pavojingi ir koviniai šunys - specialios nuostatos

PASTABA: 2012 10 03 įstatymu Nr. XI-2271 nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įsigaliojimo (2013 01 01) laikomiems koviniams šunims, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams, kuriems savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatos netaikomos.

Tokie koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti kastruoti ir negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami. Šių šunų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje vykdo ir jų paėmimą bei laikiną globą organizuoja savivaldybės administracija.

Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams

Iki šio įstatymo įsigaliojimo laikomiems pavojingiems šunims, kuriems savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostatos netaikomos. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalis įsigalioja 2013 m.

Gyvūnų perdavimas ir savininko pareigos

Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Draudžiama laikyti gyvūnus asmenims, įstatymų nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniais šioje srityje.

Teisės aktų nuorodos ir pakeitimai

Tekste minimi įvairūs teisės aktai ir jų pakeitimai: (Žin., 2012, Nr. 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. 1 straipsnis), 2014 09 23 įstatymu Nr., 2015 06 23 įstatymu Nr., 2016 06 23 įstatymu Nr. bei kiti pakeitimai. 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos naudojamas kaip atskiras reglamentas skerdimo ir gyvūnų nužudymo praktikai reglamentuoti.

Tematika Pagrindinė nuostata
Nužudymas/nugaišinimas Gyvūnas turi būti nužudomas taip, kad kuo mažiau kentėtų; veterinario sprendimas nugaišinti sunkiai sergantį gyvūną
Skerdimas Skirta laikytis Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 reikalavimų
Laikina globa Savivaldybės įgalioti asmenys gali paimti gyvūną ir perduoti globėjui; išlaidas atlygina savininkas
Pavojingi šunys Koviniams ir pavojingiems šunims taikomi specialūs reikalavimai: kastravimas, draudimas veisti, savivaldybės kontrolė
Gabenimas Gyvūnai turi būti vežami saugiai, be nereikalingo streso

Pastabos dėl taikymo praktikoje

  • Kol sprendimas dėl konfiskavimo nėra priimtas, gyvūnų gerovei užtikrinti gali būti taikomos skubios priemonės: paėmimas ir laikina globa.
  • Veterinarijos gydytojo sprendimas nugaišinti sunkiai sergantį ar suluošintą gyvūną gali būti priimtas be savininko sutikimo, siekiant nutraukti kančias.
  • Išlaidos už laikiną globą ir gydymą tenka gyvūno savininkui ar laikytojui, kas skatina savininkus vykdyti pareigas laiku.
  • Specialios nuostatos dėl pavojingų ir kovinių šunų užtikrina viešąjį saugumą ir mažina riziką aplinkai bei žmonėms.

Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos

tags: #gyvunu #globos #ir #geroves #istatymas