Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės.
Ką daryti radus paukštį: ar visada jį reikia paimti?
Pavasarį, kaip ir kasmet, daug žmonių ant žemės randa paukščių jauniklius. Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę. Šie paukščiai paprastai turi kai kurių plunksnų per visą kūną, gali skristi trumpais atstumais, bet dar negali visiškai skristi.
Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia - jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu. Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio.
Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), grąžinkite paukštį į lizdą kuo greičiau. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta.
Neperdėtas rūpestis gali pakenkti - lietuviai dėl savo gailestingumo padaro nemažai bėdos gamtai, nes paliekami kiti gyvūnai be maisto. Todėl pamačius net sužeistą paukštį ar gyvūną, reiktų jį palikti, kad ir kaip būtų gaila. Gamtininkai irgi kategoriški: prie gamtos žmogus neturi išvis kišti nagų. Net žiemą ir net tada, kai gerokai spusteli šaltis ar sniego pridrebia, žvėrims jokios pagalbos visiškai nereikia.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Kaip elgtis su sužeistu paukščiu ir kada kreiptis pagalbos
Jeigu paukštis sužeistas arba, pavyzdžiui, po autoįvykio - reikia reaguoti ir ieškoti profesionalios pagalbos. Tai paukštis, atvykęs pas mus po autoįvykio. Jį partrenkė automobilis, ir tie patys žmonės, kurie jį partrenkė, staigiai sustojo, paėmė paukštį, švelniai įvyniojo į rankšluostį ir iš karto skambino mums. Retas atvejis su tokiomis traumomis, bet išvengėme lūžių. Diagnozuotas galvos sutrenkimas. Dabar būklė tikrai yra geresnė, vis dar reikia priverstinai maitinti šį paukštį, bet prognozė pakankamai gera kaip po tokios traumos.
Radus sužeistą gyvūną ir paskambinus 112, skambutis nukreipiamas į Aplinkos apsaugos departamentą, o departamentas jį nukreipia į Laukinių gyvūnų globos centrą. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru. Jei radote tokį jauniklį ant žemės ir esate visiškai įsitikinę, kad jam reikia pagalbos, praneškite apie tai gyvūnų globos organizacijoms ar bent veterinarijos specialistams.
Jei radote sužeistą paukštį ar gyvūną ir nežinote kur kreiptis - skambinti reiktų Bendruoju pagalbos telefonu. Operatoriai pasistengs nukreipti ten, kur bus suteikta informacija ir pagalba gyvūnui. Jei radote sužeistą paukštį ar gyvūną ir nežinote kur kreiptis - skambinti reiktų Bendruoju pagalbos telefonu. Specialistai sako, jei radote sužeistą paukštį ar gyvūną ir nežinote kur kreiptis - skambinti reiktų Bendruoju pagalbos telefonu. Operatoriai pasistengs nukreipti ten, kur bus suteikta informacija ir pagalba gyvūnui.
Laukinių gyvūnų globos centrai Lietuvoje ir jų funkcijos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGS) veikia nuo 2024 m. Kauno rajone, prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pradėjo veikti Laukinių gyvūnų globos centras. Jame dirba 13 žmonių, jie teikia medicininę pagalbą sužeistiems ir nusilpusiems laukiniams gyvūnams, į laikiną globą iš žmonių ir zoologijos sodų paimtiems gyvūnams. Laukinių gyvūnų globos centre dirba 13 darbuotojų, jie pasiryžę per metus priimti 1215 gyvūnų.
Mūsų veiklos kryptys yra dvi: sužeistų gyvūnų gelbėjimas iš gamtos, pagalbos suteikimas, reabilitacija, adaptacija. Kita centro veiklos sritis yra perimtų laukinių gyvūnų laikina globa. Atsakinga tyrimą vykdanti institucija perima gyvūną iš netinkamų laikymo sąlygų ar kuomet yra laikoma be leidimo. Centras suteiks tokiems gyvūnams laikiną globą. O po to, kai įsiteisės sprendimas konfiskuoti gyvūną, tam gyvūnui bus ieškomi nuolatiniai namai.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Veterinarijos specialistai ir gydytojai yra paruošti konsultuoti ir priimti gyvūnus. Jei sužeistas arba sergantis jauniklis reikia skubios pagalbos, veterinarijos chirurgai LSMU Laukinių gyvūnų globos centre budinčiai priima gyvūnus 24 val. per parą. Praneškite telefonu: 112, susisiekite konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Taip pat laukinių gyvūnų pagalba teikiama 24 val. per parą adresu: Jurginų g.
Praktinės rekomendacijos radus sužeistą paukštį
- Jei įmanoma, reikia paukštį ar kitą gyvūnėlį įdėti į dėžutę, jokiu būdu ne į narvelį, kad jis būtų uždaroje erdvėje.
- Paukščiams ir žvėreliams svarbiausias pavojus pajutus tą stresą yra dehidratacija - kada jie netenka drėgmės.
- Jeigu radote paukštį ar kitą gyvūną, kurį galima saugiai paimti, užtikrinkite, kad jūsų augintiniai nepasiektų jauniklio.
- Jei paukštis atrodo sergantis ar rimtai sužeistas (neskrenda, stipriai kraujuoja, negali stovėti), skambinkite 112.
Kas nutinka gyvūnams po konfiskavimo arba paėmimo?
Centras suteiks tokiems gyvūnams laikiną globą. O po to, kai įsiteisės sprendimas konfiskuoti gyvūną, tam gyvūnui bus ieškomi nuolatiniai namai. Terariumuose apgyvendinti du karališkieji pitona, kurie yra valstybės paimti, bet dar nekonfiskuoti, kol nėra teismo sprendimo. J. Morkūnaitė sako neturinti informacijos, iš kur ir dėl kokių priežasčių karališkieji pitonai pateko į centrą, nes tai - tyrimo medžiaga.
Centre buvo apgyvendinta ir konfiskuotina Afrikos savanų laukinė katė - servalas. Tai Raudonosios knygos rūšis. Yra ir hibridinių kačių. Iš viso ekskursijos metu prieglaudoje buvo 90 gyvūnų. Daugumą papūgų ir kitus laukinius gyvūnus - iš viso 72 - centrui perdavė gyvūnų prieglauda „Nuaras“.
Problemos ir iššūkiai: kur keliaus gyvūnai, negalintys grįžti į gamtą?
Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Aplinkos ministeriją. Pasak jų, valstybė daro per mažai, kad laukiniai gyvūnai būtų geriau apsaugoti ir nepatektų į tokį centrą. Taip pat išlieka klausimas, kur keliaus atgal į gamtą negalintys grįžti laukiniai gyvūnai, jei ši vieta - tik laikina stotelė?
„Man didžiausias klausimas, kaip bus su tomis hibridinėmis katėmis ir paukščiais, kurie turės lūžusį sparną, ir negalės grįžti į gamtą. Nes manau, kad visuomenė turi tokią viziją, kad jau dabar visi gyvūnai - ar stirna, ar briedis, ar gandras, nesvarbu, kas jam nutikę, gaus tą pagalbą, kurią jie įsivaizduoja. Aš žinau, kokie visuomenės lūkesčiai. Žmonės tikisi, kad bus išgelbėta kiekvieno gyvūno gyvybė. Bet kur tą išgelbėtą gyvūną dėti, jei jis negali gyventi savo natūralaus gyvenimo?“ - sako „Nuaro“ vadovė J. J. Gustaitienė.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
„Bet šitie centrai nėra guminiai. Pas juos gyvūnai keliauja ne tik iš Lietuvos, problemų yra ir kitur. Jie bendradarbiauja su kitais zoologijos sodais, kuriuose sąlygos atitinka bent minimalią gyvūnų gerovę ir su tais zoologijos sodais, kurie po truputį atsisako veisti, laikyti vadinamuosius genofondinius gyvūnus. Klausimas su mūsų zoologijos sodu - jie neturi jokių sutarčių. Jie neturi sutarties nei su Laukinių gyvūnų globos centru, nei su centrais iš užsienio šalių. Aplinkos ministerija sako, kad zoologijos sodo - ne tokia funkcija. Man atrodo, tai yra valstybės pareiga pirmiausia tvarkytis valstybėje ir tiktai nesant galimybės prašyti užsienio kolegų pagalbos“, - pabrėžia B.
Na, zoologijos sodas irgi nėra guminis, - paklaustas, ar Lietuvos zoologijos sodas planuoja priimti gyvūnus iš Laukinių gyvūnų globos centro, atsako zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis. B. Noreikis sako, jog su centru jie labiausiai bendradarbiaus ieškant, kur užsienyje patalpinti gyvūnus: „Mes prieiname prie tos informacijos. Bet tai nėra jokia garantija, kad tam tikra rūšis, tam tikri individai bus sėkmingai kažkur kitur patalpinti.“
Viešasis suvokimas, savanorystė ir finansavimas
„Finansavimo mes negauname. Tai yra ne pelno siekianti organizacija, taigi veikiame iš žmonių, kurie padeda gyvūnams. Dėl to labai prašome - pagalba yra labai reikalinga. Labai skatiname jaunuosius visuomenės narius prisidėti prie pagalbos gyvūnams, tai yra savanoriauti. Paprastai sulaukiame daug moksleivių dėmesio, bet šiaip skatiname, kad ateitų bent 16 metų sulaukę žmonės. Darbas atsakingas, kartais pavojingas.
Organizacijoje Kaune dirba 20 savanorių, kartais per dieną sulaukiama iki 10 skambučių apie rastus paukščius. „Būna, kad užtrunka kelias dieneles, būna, kad užtrunka savaitę ir kelias savaites. Priklauso nuo to, kaip žmonės sutinka pagloboti.“
Gyvūnų globėjų asociacija Kaune pataria kreiptis, o į Kauno regiono gyvūnų globos namus priimami ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir benamės katės bei šunys. Dažnai šie pasirodo esą tik pasiklydę naminiai augintiniai.
Specialistų nuomonės: kada kištis į gamtą netikslinga
Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius radusiems sužeistą gyvūną pataria, jei įmanoma, juo pasirūpinti patiems. Tačiau pastebėjus tai gamtoje - būtina palikti ir visai neliesti. „Kuo mes daugiau „išgelbėsime“ gyvūnų iš miško, tuo daugiau ateis lapių ir vilkų pasiimti gyvūnų pas mūsų. Gamtos procesus, gamtoje, kiek jos natūralios yra likę, kištis nereikia.“
Praktinis pavyzdys iš gyvenimo
Vilkaviškiečiui Donatui diena prasidėjo kiek neįprastai. Žmonės ant kieme augančių tujų pastebėjo retą svečią - paukštį. Vyras spėja, kad tai - suopio jauniklis. Panašu, kad jis sužeistas ir negali skristi. Nežinodamas, kur kreiptis, Donatas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Skambutis buvo adresuotas gyvūnų globos organizacijai ir dabar beliko laukti, kol atvyks specialistai ir nutars, ką su paukščiu daryti.
Pagalba atskubėjo iš Kauno. Gyvūnų globėjų asociacijos savanoris Martynas neužtruko paukštį pagauti. Patys vilkaviškiečiai nesiryžo gaudyti. Nenorėjo mažylio dar labiau išgąsdinti ar sužeisti. Pirminė diagnozė būtų, kad pagavo kažkoks katinas. Kadangi yra paviršinis pažeidimas. Matosi šiek tiek pakraujavimas. Ir jeigu tik kelios plunksnos iškeliavo iš to sparno, tai manau, kad jis tikrai skraidys, - tvirtina savanoris Martynas.
Ataskaitos ir atsakomybės reikalavimai globėjams
Kiekvienas gyvūno augintinio globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje, kurios adresą teritorinei VMVT nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, arba visuomenės informavimo priemonėje, kurios pavadinimą nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, skelbia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios (jei veiklos pradžios data nesutampa su metų pradžia). Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą nurodomas gyvūnų, per ataskaitinį laikotarpį laikytų, priimtų, nugaišintų (nugaišusių), perduotų kitiems gyvūnų savininkams ir grąžintų gyvūnų savininkams, skaičius.