Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti ligos išmokų ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką - sudaryti galimybę darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Šias dvi dienas, darbdaviui sutikus, būtų galima pateisinti paties darbdavio sprendimu, kuris apie tai informuotų „Sodrą“.
Siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Tai ypač aktualu peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų atvejais.
Kaip atrodytų nauja nedarbingumo išdavimo tvarka?
Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis - savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas. Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys apie suteiktas nedarbingumo dienas praneštų „Sodrai“.
Jei darbdavys nesutiktų suteikti tokių dienų arba darbuotojo liga užsitęstų ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo - dabartinė tvarka tokiu atveju nesikeistų.
Kam taikoma naujoji tvarka?
„Vienas esminių pokyčių, lyginant su pirmine idėja, - naujoji tvarka bus taikoma tik tiems darbuotojams, kurie turi vieną darbdavį (apie 92 proc. visų dirbančiųjų)“, - komentavo ministerija. Tokia nuostata pasirinkta todėl, kad priešingu atveju būtų techniškai sudėtinga nustatyti, kuris darbdavys reikalavo nedarbingumo pažymėjimo, o kuris - ne.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Motyvai ir nauda sveikatos sistemai
Ministerija pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai taip pat atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu. Tai ypač aktualu, nes vien per 2024 m. dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai sudaro daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, kurios galėtų būti skiriamos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas, gydymas ar ilgalaikė priežiūra.
Įstatymo pakeitimais siekiama didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles pas šeimos gydytojus ir gerinti medikų darbo sąlygas, kartu sudarant daugiau galimybių gyventojams sveikti namuose, o ne gydymo įstaigų laukiamuosiuose.
Gydytojų ir medicinos praktikos požiūris
Pasak gydytojų, ypač kvėpavimo takų infekcijų sezono metu išauga tokių pacientų, kurie atėjo tik dėl nedarbingumo pažymėjimo, o ne gydymo, srautas. „Tie, kurie yra dirbantys, susirgę visi realiai ateina „biuletenio“. Patarimo, kaip gydytis, retai kuriam reikia. O sloga, kosuliai - kiekvienos dienos darbas. Turime uždėti varnelę, viską supildyti sistemoje - „Sodros“ taisyklės yra gana griežtos, turi viską aprašyti. Taigi „užsisuka“ daug darbo, kuris yra gryna biurokratija“, - komentavo šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Pasak jos, dažnu atveju suaugusiam žmogui tų poros dienų, juo labiau, jei dar prisideda savaitgalis, ir pakanka pasveikti. „Tad dabar dirbame vien dėl to, kad yra tokie įstatymai, bet ne todėl, kad tai yra racionalu. Klausimas, ar tada racionaliai išnaudojami žmogiškieji resursai ir šeimos gydytojų darbas, kai sėdime ir „štampuojame“ nedarbingumo pažymėjimus“, - sakė gydytoja.
Rizika piktnaudžiavimu ir kaip jos vengti
Nors ministrei viešai prabilus apie tokius siūlymus spėta sulaukti darbdavių nuogąstavimų, esą tokie pakeitimai atvertų kelią darbuotojų piktnaudžiavimui, SAM manymu, rizikos yra nedidelės. „Vertiname, kad ši tvarka padidins piktnaudžiavimo tikimybę, tačiau greičiausiai - nedaug“, - teigė ministerija. Pasak jos, greičiausiai piktnaudžiauti pavyktų konkrečiam asmeniui tik kartą, kadangi anksčiau ar vėliau darbdavys tai pastebės ir pradės reikalauti nedarbingumo pažymėjimo - todėl ir toliau būtų leidžiama darbdaviams jo prašyti.
Taip pat skaitykite: Konsultacija dėl fizinės medicinos
„Nenorėdami prarasti darbdavio pasitikėjimo, gadinti darbo santykių ir norėdami ateityje pasinaudoti galimybe pas gydytojus nesikreipti silpnai susirgus, darbuotojai vengs piktnaudžiauti“, - teigiama SAM atsakyme.
Galimi modeliai ir reguliavimo variantai
„Yra svarstomi keli variantai, bet bendra idėja tokia, kad darbuotojas, jeigu jaučiasi blogai, gali paskambinti darbdaviui, pranešti. Tada, darbdavys sako gerai, pasveik, aš iš tavęs nieko neprašysiu pirmas dienas, jeigu po to vis tiek yra problema, arba jeigu jau dabar tikrai blogai, tada gali kreiptis į gydytoją“, - komentavo Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas.
Laidoje įvardinti keli scenarijai, kaip toks susitarimas galėtų būti įtvirtintas praktikoje: lankstus darbdavio sprendimas dėl kiekvieno darbuotojo, konkretus limitas kartų per metus (pavyzdžiui, 3 kartus po 2 dienas) arba metinis bendras dienų kiekis (pavyzdžiui, 5 dienos per metus), kurias darbuotojas gali panaudoti be pažymėjimo. Taip pat svarstytas hibridinis modelis: įstatyme nustatytas viršutinis rėmas, o darbdavys su profsąjunga ar darbo taryba nusprendžia, kaip jį taikyti.
Techninis pasirengimas ir atsakomybės
„Didžiausias pasirengimo krūvis teks „Sodrai“, kuri turės sukurti priemones informacijai iš darbdavių apie sergančius asmenis be nedarbingumo pažymėjimo priimti. Taip pat laiko ir finansinių išteklių reikės ir darbdaviams - jie turės susipažinti su naująja tvarka ir atitinkamai pakoreguoti vidines sistemas dėl informacijos perdavimo „Sodrai“, - komentavo SAM atstovas.
Šiuo metu pirmąsias dvi ligos dienos apmoka darbdavys, o nuo trečiosios įsijungia „Sodra“. Šios sistemos keisti neplanuojama. „Vis tiek kažkaip darbdavys turėtų informuoti „Sodrą“, kad jau dvi dienas žmogus sirgo. Kitaip „Sodra“ nežinos, kad jau reikia mokėti už trečią dieną. Tai kažkoks informavimo kanalas irgi turi būt“, - pažymėjo N. Černiauskas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos gydytojo pagalba
Darbdavių ir verslo klausimai
Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovai kelia klausimus ne tik dėl pasitikėjimo, bet ir dėl kontrolės mechanizmo bei papildomų kaštų. „Kaip darbdavys turėtų pasakyti, kad tas darbuotojas serga arba neserga. Ir kaip prisiimtų atsakomybę, pavyzdžiui, dėl paties sprendimo - leisti neatvykti į darbą ar nesutikti“, - komentavo advokatas Vilius Mačiulaitis.
Taip pat keliamas klausimas, ar „Sodros“ patikrų mechanizmas galės būti taikomas tuomet, kai nedarbingumas nebuvo diagnozuotas gydytojo. Pasak Mačiulaičio, darbdaviai jau dabar taiko kolektyvines garntijas (pvz., sveikatinimosi dienos), bet naujoji tvarka gali lemti papildomą administracinį darbą verslui.
Darbo santykiai, diskriminacija ir praktinės situacijos
Darbdaviams kyla klausimų ir dėl galimų konfliktų: kaip pasakyti, ar tas darbuotojas serga ar ne; ar darbuotojas nejaussiąsi diskriminuojamas, kai vienam leista, kitam - ne. „Čia gali atsirasti dalykų, tarkim, jūsų neišleisiu, nes galvoju, kad piktnaudžiaujat, o kitą išleisiu. Ką jūs tada darysite? Ar nesakysite, kad aš jus diskriminuoju ligos pagrindu“, - kėlė klausimus advokatas.
Gydytojų nuomone, aiški tvarka galėtų palengvinti ir darbdavio svertus: „Jeigu būdama darbdave matyčiau, kad kažkoks darbuotojas pirmadienį-antradienį nuolat serga, simuliuoja, neva karščiuoja, pykina ir pan., tai kaip tik būtų jėgos svertas eiti kalbėtis su žmogumi, juk nebūna ligų, kad nuolat tik pirmadienį sergi... O dabar tokio sverto neturi, nes viską sprendžia gydytojas“, - sakė T. Kundrotė.
Palaikymas iš pacientų ir specifinių grupių
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė patikino, kad sergančiajam būtų daug patogiau, kai nedarbingumo skyrimo tvarka būtų grįsta pasitikėjimu tarp darbuotojo ir darbdavio. „Šis pakeitimas turėtų prisidėti prie to, kad pirmomis dienomis pajutus pirmus simptomus, kai liga labiausiai užkrečiama, žmonės liktų namie ir neskleistų virusų nei savo darbo vietoje, nei viešajame transporte, kitose susibūrimo vietose. Onkologiniams pacientams, kurių dauguma yra imunosupresuoti, ypač svarbu, jog aplinkoje būtų mažiau sergančių žmonių“, - sakė N. Čiakienė.
Praktiniai klausimai pacientams: ar galima nutraukti nedarbingumą anksčiau?
Pacientų patirtys rodo, kad kartais kyla painiava dėl tvarkos: vieni skundžiasi, kad negali gauti nedarbingumo pažymėjimo telefonu ar kad pažymėjimai išrašomi tik tam tikromis valandomis. Tačiau realiai pacientas gali paprašyti gydytojo nutraukti nedarbingumo pažymėjimą anksčiau laiko. „Gydytojas pažymi biuletenyje, kad žmogaus pareiškimu jį nutraukė“, - rašoma pacientų diskusijose. Problemos dėl nutraukimo gali kilti tik esant gydymo režimo pažeidimams arba jei gydytojo įrašai vėliau sukels patikrinimus, tačiau pačiai procedūrai dažniausiai neturėtų būti kliūčių.
Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo terminai
Šis rengiamas įstatymo projektas derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šią savaitę susilaukė ir profesinių sąjungų palaikymo. Gavus Vyriausybės ir Seimo pritarimą, tokios galimybės atsirastų kitais metais. Kaip informavo SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis, sulaukti Vyriausybės ir Seimo pritarimo šiam projektui tikimasi šios žiemos sesijos metu. Vis dėlto tvarka įsigaliotų ne anksčiau kaip 2027 m., nes reikia techninio ir organizacinio pasiruošimo.
„Pažiūrėsime jų reakcijas, nes dar jau šeimos gydytojai matė ir pritaria, darbdaviai skeptiškai - kai kas labiau pritarė, kai kas ne, o įdomu dar kaip profsąjungos. Kaip darbuotojai į tai reaguos, taip pat iš jų dar reikės sulaukti nuomonės ir tada žiūrėsime, ar spėjam čia, ar ne. Bet nepriklausomai, kada bus priimti sprendimai, yra techninių dalykų“, - komentavo N. Černiauskas.
Trumpa lentelė: siūlomų variantų palyginimas
| Variantas | Kam taikomas | Pagrindiniai pliusai | Pagrindiniai minusai |
|---|---|---|---|
| Lankstus darbdavio sprendimas | Visi darbuotojai su vienu darbdaviu | Didelis lankstumas, pasitikėjimas | Galimi vietiniai nesutarimai, diskriminacijos rizika |
| Konkrečių kartų limitas (pvz., 3x2 d.) | Visi darbuotojai | Aiškus ribojimas piktnaudžiavimui | Darbdaviui mažiau kontrolės, administracija skaičiavimams |
| Metinis dienų limitas (pvz., 5 d.) | Visi darbuotojai | Patogu administruoti, aiškus metinis limitas | Gali būti nepakankamas kai kuriems atvejams |
Santrauka apie nutraukimą iš gydytojo pusės
Jeigu nedarbingumo pažymėjimas jau išduotas, darbuotojas, pasijutęs geriau, gali kreiptis į gydytoją prašydamas sutrumpinti arba nutraukti pažymėjimą anksčiau ir gydytojas pažymi tai dokumente. Gydytojai pažymi, kad problemų dėl tokio nutraukimo nebūna, jei nėra gydymo režimo pažeidimų; tačiau gydytojui gali kilti papildomų klausimų ar patikrinimų, jeigu situacija atrodo prieštaringa.
„Verslo pulsas“: Kiek ir kuo dar mokėsime už teisę būti pastebėtiems internete?
tags: #gydytojas #balto #biuletenio #nutraukimas