Socialinis modelis yra priemonė, kurios pagalba galime efektyviau išnaudoti šalies žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą. Kiekvienas vairuotojas supranta, kad viskas priklausys nuo realių mašinos naudojimo sąlygų. Kokius degalus pilsime, ar geros kokybės medžiagas automobilio priežiūrai naudosime? Socialinio modelio atveju degalų funkciją atlieka investicijos. Taigi modelio efektyvumas pirmiausia priklausys nuo to, ar sugebėsime į Lietuvą pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijų. Tačiau investicijos - dar ne viskas. Antras svarbus aspektas yra visuomenės - tiek darbuotojų, tiek darbdavių - kompetencija.
Naujasis socialinis modelis siūlo visiškai kitokį požiūrį į darbuotojo saugumą - siekiama saugoti ne konkrečią darbo vietą, o sudaryti galimybes greitai įsidarbinti. Dalis šios problemos sprendimo glūdi jau minėtame investicijų pritraukime ir įvairiose užimtumo didinimo priemonėse, kurios skatina darbdavius kurti naujas darbo vietas. Kiekvienas iš mūsų turime prisiimti atsakomybę už savo vertę darbo rinkoje. Ar dažnai klausiame savęs, ar tikrai esame patrauklūs darbdaviui? Ar tikrai mūsų darbas vertas atlyginimo, kuris mokamas?
Darbo rinkos rodiklių lyginimas ir tikslai
Šiandien Lietuva labai atsilieka pagal įvairius darbo rinkos ir darbo santykių vertinimo rodiklius - atleidimo iš darbo kaštus, procedūrų sudėtingumą. Pagal darbo santykių lankstumą Lietuva užima 102 vietą pasaulyje, o Estija - 13. Vienas iš svarbiausių naujojo socialinio modelio tikslų - subalansuoti darbdavių ir darbuotojų interesus. Tačiau turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios tam tikrą darbuotojų saugumą ir socialinį teisingumą. Sociologų tyrimai rodo, kad žmonės bijo ne tik darbo, bet ir pajamų praradimo, kuris gąsdina dar labiau, nes pažeidžia kasdienę vartojimo struktūrą.
Tam reikia visai nedaug - susieti darbo užmokesčio fondo augimą su pelno augimu. Kitaip tariant, augant įmonės pelnui, atitinkamai turėtų augti apmokėjimas už darbą. Ir ne vien aukščiausio lygio vadovams, bet visiems darbuotojams. Deja, šiandien situacija Lietuvoje yra kitokia. Nors jau kurį laiką fiksuojamas ekonomikos augimas, apmokėjimas už darbą auga tik „viršūnėse“, tad apie 60 proc. gyventojų šio augimo nejaučia.
Socialinės atskirties padariniai ir integracijos iššūkiai
Lietuvoje viena ryškiausių socialinės atskirties sukeliamų problemų yra emigracija, nes kai prarandame žmones, galima sakyti, pamažu prarandame ir šalies ateitį. Socialinėje atskirtyje atsidūrę žmonės, bandydami integruotis į darbo rinką bei visuomenę, susiduria su įvairiomis problemomis. Neretai žmonėms su negalia įgyti aukštąjį išsilavinimą kliudo nepritaikyti aplinka. Surasti galimybes integruotis į visuomenę sunku ir gyvenant šalies atokesnėse gyvenvietėse, kur trūksta darbo vietų, užimtumo centrų. Tačiau būtina pripažinti, kad mitai dažnai užgožia realius sprendimus: Vokietijoje taikoma praktika, padedanti įdarbinti socialinės atskirties asmenis kartu su asistentais-mentoriais, kurie lydi juos adaptacijos procese.
Taip pat skaitykite: prof. Boguslavas Gruževskis ir socialinio dialogo plėtra
Projektas ir jo istorija
Socialinis modelis yra viena iš dviejų VRM projekto dalių, kuriai viso skirta 5 mln. litų. Pirma dalis - tyrimai, antra - įgyvendinimo stebėsena. Pagrindas - 2011 metų Seimo patvirtintos Sodros reformos gairės, iš kurių kilo poreikis reformuoti pensijų sistemą ir peržiūrėti užimtumo bei darbo santykių sritis. Projektas kūrėjams turi būti įgyvendintas etapais: (1) tyrimai, (2) modelio sukūrimas, (3) teisės aktų parengimas. Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir ruošiamasi kai kuriems teisės aktams derinti su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Pabrėžiama, kad reikia ne tik taisyti fragmentus, bet sukurti visumos požiūrį.
Rengiančios institucijos ir komandos
Projektą ruošia Vilniaus universiteto (VU) su partneriais - Mykolo Romerio universitetu (MRU) ir Lietuvos socialinių tyrimų centru (LSTC). VU vadovybė ir mokslininkai teikia išsamius pasiūlymus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komanda vertina jų įgyvendinamumą. Projekto rangovas paskyrė apie 40 darbuotojų, įskaitant teisės ir ekonomikos ekspertus, o ministerija turi 14 darbuotojų, kurie užtikrina projektų koordinavimą.
Būtent dėl šios administravimo komandos kilo kritikos iš Prezidentės ir kitų politikų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino kai kurias finansavimo schemas „pinigų plovimu“. Tačiau SADM teigia, kad mokslininkų įtraukties praktika yra įprasta ir būtina siekiant integruoti ES reikalavimus bei užtikrinti, kad projektas būtų kokybiškas. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad viską reikia viešinti nuo pat pradžių, kad būtų aišku, ką ir kodėl keičiamės.
Kaip siūloma keisti darbo santykius ir socialinį draudimą
Darbo kodeksas planuojamas liberalizuoti: siūloma leisti lankstesnes terminuotas sutartis, bet jas reikėtų apmokestinti, kad nesidarytų piktnaudojimų. Taip pat siūloma atsisakyti kai kurių neveikiančių nuostatų, pavyzdžiui, kad darbuotojas gali būti atleistas darbdavio iniciatyva. Tačiau statistika rodo, kad dauguma darbuotojų išeina savo prašymu. Siūloma sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, sumažinti išeitines išmokas, bet praplėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą. Taip pat siūloma didinti minimalų darbo užmokestį ir pririšti jį prie vartojimo krepšelio dydžio, skatinti legalią darbo veiklą, o kartu didinti Sodros įplaukas.
Pensijų reformos kontekste siūloma įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą: gyventojai pensijai kauptų visą gyvenimą, o pensijų dydis priklausytų nuo indeksavimo mechanizmo ir ekonominės situacijos. Taip pat siūloma bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą, kad darbdaviams sumažėtų „Sodros“ įmokos, o atlyginimai galėtų augti. Tokiu atveju įplaukos į biudžetą gali kilti per naujus mokesčius arba efektyvesnį surinkimą.
Taip pat skaitykite: liberalaus socialinio modelio koncepcija
Finansavimo ir įgyvendinimo laikotarpiai
Projekto įgyvendinimas nevyko sklandžiai: galutinis modelis turėjo būti parengtas iki praėjusių metų lapkričio mėnesio, o ataskaita - iki sausio 15 d. Pasak Eglės Radišauskienės, VU ir partneriai vėluoja, bet daro tai kokybiškai. Galutinis projektas bus pateiktas iki vasario 2 d. ir po to derinamas su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis. Tikimasi, kad projektas pasieks Seimą geriausiu atveju pavasario sesijos pabaigoje.
Projektas įgyvendins nemažą dalį Vyriausybės programos nuostatų: tarp jų - užimtumo didinimas, skurdo mažinimas, socialinio draudimo pertvarka ir teisės aktų skirtumų suvienijimas. Tačiau skaitytojams yra aišku - reformos įgyvendinimas reikalauja plataus dialogo, nuoseklumo ir atsakomybės tarp institucijų, verslo bei visuomenės.
Grįžtamoji ryšio ir ateities perspektyvos
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia - ne tik bausti pažeidėjus, bet skatinti žmones dirbti, mokėti sąžiningus mokesčius ir užtikrinti orų pragyvenimą garantuojančius atlyginimus. Siūlomos iniciatyvos turi būti tarpusavyje susijusios: minimalus atlyginimas, socialinės išmokos, mokesčių reformos, skatinančios įsitraukti į teisėtą ekonomiką. Būtina tęstinumas - numatyti konkrečius tikslus ir žingsnius 2020-2030 metams, kad projektas įgyvendinant būtų išlaikomas tęstinumas ir ne tik „lipdyti spragas“. Gruževskis pabrėžia, kad modelis turi būti platus ir įgyvendinamas palaipsniui, pradedant nuo kai kurių savivaldybių, o vėliau plėtojant visą šalį.
Akademikų išvados ir vadovų nuostatos
Audrius Bitinas teigia, kad naujoji sistema turi būti tarpusavyje susieta: „absoliučiai naujas socialinis modelis“ - ne tik baudžiamasis, bet įrankis skatinti teisėtą veiklą ir orų pragyvenimą garantuojančius atlyginimus. Tomas Davulis papildomai akcentuoja, kad užimtumas, skurdas ir socialinis draudimas turi būti vieningo mechanizmo dalys. Boguslavas Gruževskis pabrėžia tęstinumo svarbą: modelis gali būti įgyvendinamas palaipsniui, pradedant nuo kai kurių savivaldybių, o po to plėtojant visoje šalyje.
Duomenų ir įrankių išvadose
- Darbo santykių lankstumo didinimas ir socialinio draudimo plėtra, siekiant skatinti legalią darbą.
- Sodra reformos ir kapitalo mokesčių galimos kertinės temos siekiant didinti biudžeto pajamų ir mažinti mokesčių naštą darbo jėgai.
- Pensijų sistemos skaidrinimas su indeksavimo mechanizmu ir perėjimu dalį pensijų į valstybės biudžetą.
- Terminuotų sutarčių liberalizavimas su didesniu apmokestinimu siekiant išvengti piktnaudojimo.
- Tarptautinės praktikos integravimas, siekiant užtikrinti ES reikalavimų atitiktį ir efektyvų įgyvendinimą.
Tinklas ir vizualizacijos
Taip pat galima įtraukti trumpą diagramą apie finansavimo šaltinius ir išleidimus: public meta informacija rodo, kad projektas finansuojamas 85 proc. ES fondo lėšomis, o likusi dalis - valstybės biudeto lėšos.
Taip pat skaitykite: socialinė politika Lietuvoje: Boguslavo Gruževskio įžvalgos
Svarbu atkreipti dėmesį į komunikuojamą politikos pobūdį ir į tai, kaip viešumas gali prisidėti prie pasitikėjimo didinimo ir reformos skaidrumo.
Potencialūs ateities žingsniai
Geriausiu atveju Seimą pasieks aiškus ir įgalinantis įstatymų paketas rudenį ar pavasario sesijoje, kuris suderins užimtumą, socialinį draudimą ir darbo santykių reguliavimą. Tuo pačiu laikotarpiu reikės užbaigti stebėsenos modelį ir šiame etape įvertinti, kaip pokyčiai įtakoja biudžeto pajamas, įdarbinimą ir socialinį saugumą visoje šalyje. Dažnai kyla klausimai apie spartą ir politinę riziką - tačiau mokslininkų nuomone, tinkamai įgyvendinta reformų platforma gali paskatinti ekonominį augimą ir socialinį teisingumą visoje šalyje.
tags: #gruzevskis #boguslavas #naujas #liberalus #socialinis #modelis