Lietuvoje įsibėgėja tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pertvarkant institucinės globos sistemą, steigiami grupinio gyvenimo namai. Ši pertvarkos dalis padeda neįgaliesiems integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą.
Kas yra grupiniai gyvenimo namai ir kam jie skirti
Grupinio gyvenimo namai pradėti steigti 2017-aisiais. Jie skirti nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems suaugusiesiems ar vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią, apgyvendinti. Šiuo metu grupinio gyvenimo namuose apgyvendinta apie 200 proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų bei suaugusiųjų. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai už gyvenamosios erdvės sienų.
Įgyvendinimo pradžia ir pirmieji pavyzdžiai
Prieš dvejus metus buvo žengti pirmieji žingsniai šios reformos link - Dūseikių socialinės globos namai Telšių mieste atidarė pirmuosius grupinio gyvenimo namus. Šiuose namuose įsikūrė penki globos namų gyventojai. Įsikurti buvo pasiūlyta savanoriams, galintiems nors dalinai pasirūpinti savo kasdiene buitimi.
Pasak Dūseikių socialinės globos namų direktoriaus Remigijaus Šimkaus, praėjo dveji metai nuo to laiko, kai pirmieji grupinio gyvenimo namų gyventojai pasuko savarankiškesnio gyvenimo keliu. Simbolinis kapsulės įkasimas Tunelio g. 8, Vilniuje, pažymintis grupinių gyvenimo namų statybos pradžią.
„Kiekvienam grupinio gyvenimo namų gyventojui stengiamės padėti ne daugiau, negu jam tikrai to reikia, - sako N. Rubežienė. - Nors iš pradžių kaimynai aujuosius gyventojus stebėjo lyg per padidinamąjį stiklą, dabar džiaugiasi tokia kaimynyste. Ne paslaptis, kad kiekvienam žmogui yra būtinas bendravimas, todėl grupinio gyvenimo namuose stengiamasi apgyvendinti tokius žmones, kurie tarpusavyje sutaptų, turėtų bendrų interesų. sukuriamas šeimai artimesnis modelis: atsiranda šiltesnis tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavėja bendravimo įgūdžiai,“- dėstė Dūseikių socialinės globos namų pavaduotoja.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Pasiteiravus, kur geriau gyventi - Dūseikių socialinės globos namuose ar grupinio gyvenimo namuose, visi sutartinai atsakė, kad pastaruosiuose. Kodėl? Nes čia jie nuolat turi veiklos, o ir kada panorėję gali išeiti pasivaikščioti mieste, pabūti tarp žmonių.
Direktorius R.Šimkus, pritardamas šiems žodžiams sako, kad neįgalieji, kuriems nereikalinga nuolatinė slauga, turi gyventi tarp žmonių, nes jie - mūsų bendruomenės nariai.
Kokios yra pagrindinės vertybės ir tikslai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis pabrėžė, kad Lietuvai reikia šios socialinės srities reformos. Reikėjo institucinę globą keisti į paslaugų teikimą bendruomenėje.
Žinios rodo, kad deinstitucionalizacija reikalauja judėti link žmogaus teisės gyventi visuomenėje lygiomis teisėmis su visais. Tai įgyvendinama per savarankišką gyvenimą, įtrauktį bendruomenėje ir galimybes rinktis, kur gyventi ir su kuom gyventi. Ši koncepcija įtvirtinta JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurios nuostatos nuosekliai skatina žmogaus orumo ir lygybės principus.
Grupiniai gyvenimo namai siekia suteikti gyventojams galimybę maksimaliai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą: apsipirkti, ruošti maistą, tvarkyti savo būstą, dalyvauti užimtumo ir laisvalaikio veiklose. Taip pat skatinama bendruomeninių ryšių plėtra ir socialinė integracija.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Infrastruktūra ir finansavimas
2019-2023 metais planuota rekonstrukcija ir plėtra, kurioje dalyvauja įvairios institucijos. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste planuojama įkurti Grupinius gyvenimo namus Tunelio g. 8 adresu su 10 gyventojų. Rangos darbai finansuojami iš ES ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, o administravimą vykdo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, rangos darbus - UAB „Veikus“. Išlaikymą Grupiniams gyvenimo namams skirs Vilniaus miesto savivaldybė.
Taip pat pabrėžiama, kad būtina didinti autonomiją ir mažinti centralizuotus pirkimus. Dauguma maisto, drabužių, asmens higienos priemonių ir vaistų įsigyjama centralizuotai, tačiau siūloma pereiti prie daugiau vietos valdymo ir individualizuotų paslaugų paketų.
Iššūkiai ir socialinis poveikis
Iššūkiai steigiant grupinius gyvenimo namus dažnai kyla dėl tinkamo būsto paieškos, ypač trumpuose laikotarpiuose. Taip pat sunkumų kyla dėl darbuotojų ir gyventojų atrankos bei paslaugų užtikrinimo. Dalis gyventojų ir darbuotojų iš pradžių išreiškė nerimą dėl deinstitucionalizacijos, o kaimynai kartais reagavo skeptiškai dėl stigmos ir gatvės prieraišumo.
Analizės duomenys rodo, kad vienam suaugusiam gyventojui vidutinės išlaidos siekė 355 eurus, o regionuose šios išlaidos svyravo nuo 219 iki 818 eurų. Finansinės sąnaudos kartais susijusios su tuo, kad gyventojams reikėjo įsikurti ir pritaikyti naujas patalpas.
Vis dėlto tyrimai rodo teigiamus žmogaus gyvenimo kokybės pokyčius persikėlus į grupinio gyvenimo namus: gyventojai jautė rūpestį, gavo konstruktyvią pagalbą ir jautėsi saugūs. Tačiau kai kurie sugrįžimo į globos įstaigas baimės ir projekto ateities neaiškumai vis dar egzistuoja.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Teisinė ir tarptautinė perspektyva
Deinstitucionalizacijos procesas, įgyvendinamas nuo 2014 m., yra įkvėptas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ir remiamas ES struktūrinių fondų. Konvencija skatina lygybę, nediskriminavimą ir teisę gyventi bendruomenėje. Lietuvoje veikia keli grupiniai gyvenimo namai, kuriuose gyvena perkelti iš globos namų asmenys.
Yra atvejų, kur grupiniai gyvenimo namai suteikia pagarbius santykius, galimybę tvarkytis savarankiškai ir būti aktyviais visuomenės nariais. Tačiau svarbu kryptingai plėtoti paslaugų įvairovę, skirti ištekliai transporto problemoms spręsti ir užtikrinti, kad paslaugos būtų pritaikytos individualiems poreikiams.
Paslaugų teikimo principai ir gairės
Grupiniai gyvenimo namai teikia pagalbą 8 darbuotojų komandai, užtikrinant įvairovę ir asmeninį požiūrį į kiekvieną gyventoją. Svarbu išlaikyti balansą tarp savarankiškumo skatinimo ir tinkamos apsaugos, siekiant maksimaliai įtraukti gyventojus į visuomeninę veiklą.
Rekomenduojama plėsti bendravimo ratą, organizuoti daugiau bendrų veiklų su visuomenės nariais, skatinti ryšius su giminėmis ir draugais. Taip pat siūloma ilginti paslaugų teikimo laikotarpį kai kuriais atvejiais, pritaikant jį pagal psichikos negalių ypatumus.
Kur slypi pagrindiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos
Svarbiausia, kad sisteminis trūkumas - tinkamo būsto paieška ir laikas - gali riboti neįgaliųjų galimybes įsikurti grupiniuose namuose. Reikalinga tvari infrastruktūra, geresnis transporto pasiekiamumas kaimiškose vietovėse ir intensyvesnė bendradarbiavimas su darbdaviais, siekiant įtraukti gyventojus į darbo rinką.
Taip pat tikslinga skatinti socialinį dialogą ir toleranciją visuomenėje, kad būtų mažiau pasipriešinimo ir stigmos prieš negalią turinčius žmones. Kad užtikrinti teisiškai lygiavertį gyvenimą, būtina ne tik kurti naujas paslaugas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų teikiamos laikantis įvairovės, savarankiškumo ir žmogaus teisų principų.
Žinios apie grupinius gyvenimo namus rodo, kad šie modeliai gali būti geresni už tradicines globos įstaigas, kai jie veikia žmogaus teisėmis, orumu ir lygybe. Tai skatina socialinę įtrauktį ir žmogaus orumą, kurių laikosi ir JT konvencija bei Lietuvos teisinė sistema.