Greitųjų paskolų išieškojimas iš pensijos: ką svarbu žinoti

Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų. „Mamai jau 72 metai, jos pensija nedidelė. Be mūsų, vaikų, pagalbos ji vos sudurtų galą su galu. Ar neturėtų vyresniems žmonėms galioti kažkokios išimtys dėl skolų. Ką daryti vienišiems žmonėms, kurie neturi artimųjų? Tokiais atvejais skolos ne mažėja, bet priešingai vis auga“, - piktinosi moteris.

Antstolių veikla

Išieškojimo tvarka ir apribojimai

„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič pasakojo, kad jeigu pensijos gavėjas turi skolų, antstolis atsiunčia vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma, kokią pinigų sumą reikia išieškoti. „Vadovaudamasi šia informacija, „Sodra“ atlieka periodinius išskaitymus iš gavėjo pensijos ir tas lėšas perveda antstoliui. Iš skolininko pensijos, neviršijančios minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio(MMA ant popieriaus šiuo metu siekia 730 eurų), išskaitoma 20 procentų, o jeigu yra keli sprendimai dėl skolos išieškojimo - 30 procentų. Iš pensijos dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 50 procentų. Jei periodinės išmokos išieškomos žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimui, išskaitoma 30 procentų gavėjo pensijos. Išskaitoma tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos“, - skaičiavo „Sodros“ atstovė.

Anot jos, „Sodra“ nekaupia statistikos, kokiam skaičiui pensijų gavėjų yra taikomas skolų išieškojimas. „Šis skaičius svyruoja, kadangi vienos skolos yra padengiamos, kiekvieną mėnesį gaunami nauji vykdomieji dokumentai“, - pastebėjo „Sodros“ atstovė.

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė pirmiausia pažymėjo, kad skolos suma išskaičiuojama ir atitenka ne antstoliams, bet skolingos pensininkės kreditoriui, kuris ir kreipėsi į antstolius, siekdamas susigrąžinti savo lėšas. „Nors žmonės dažnai sako, kad jų pinigus „pasiima antstoliai“, iš tiesų antstoliai vykdo kreditorių reikalavimus ir išieškotas lėšas grąžina kreditoriams. Tiesa, dalis išieškotų lėšų yra pervedama tretiesiems asmenims už išieškojimo procese būtinas paslaugas (ryšio, pašto, bankų mokesčiai ir t. t.). Taip pat tam tikra, sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, lėšų dalis už proceso administravimą pervedama antstolio kontorai“, - aiškino antstolių rūmų valdytoja.

Antstolių veikla

Išskaitų dydžiai

Anot jos, iš visų skolininkų antstoliai skolas išieško remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat skaitykite: Antstolių veiksmų problematika

  • Iš pensijos dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų tais atvejais, kai yra išieškoma vienintelė skola.
  • Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA.
  • Iš pensijos dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų.
  • Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma didesnė suma - 30 proc. pajamų.

Antstolių rūmai komentavo, kad kasmet skolininkų mažėja. Anot jų, antstoliams pateikiamų naujų vykdomųjų dokumentų nuo 2010 m. iki 2020 m. sumažėjo 46 proc. (nuo 370,8 tūkst. iki 198,6 tūkst.). „Atitinkamai mažėja ir fizinių asmenų skaičius, kurių atžvilgiu antstoliams tenka vykdyti priverstinio išieškojimo procedūras. 2020 m. pabaigoje tokių asmenų buvo 248,8 tūkst. arba 7 proc. mažiau negu 2019 m. pabaigoje ir net 17 proc. mažiau negu 2016 m. pabaigoje. Skolų suma siekia 4,5 mlrd. eurų. Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis priverstinai išieškomų skolų yra skolos valstybei - administracinės baudos ir įvairūs mokesčiai, tokie kaip, gyventojų pajamų, „Sodros“, žyminis mokestis, muitų mokesčiai ir kt.“ - komentavo Antstolių rūmai.

Anot jų, kitą dalį skolų sudaro skolos juridiniams ir fiziniams privatiems asmenims - negrąžintos paskolos bankams, greitųjų kreditų bendrovėms, nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas, įsiskolinimai už prekes, nesumokėtas darbo užmokestis, laiku neapmokėti vekseliai ir t. t. Apie 4 proc. visų priverstinai išieškomų skolų sudaro laiku nesumokėtos išlaikymo išmokos.

Pasak Antstolių rūmų, išieškojimas iš darbo užmokesčio ir pensijos yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių. „Darbuotojui gaunant atlyginimą likti be pajamų neįmanoma, nes skoloms dengti panaudojama tik įstatyme nustatyta darbo užmokesčio dalis. Pagal įstatymą išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. lėšų. Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų“, - skaičiavo Antstolių rūmai.

Anot jų, išskaitų dydis taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies. „Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės netekimu, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma 30 proc. pajamų. O nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalios įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (257 eurai)“ - teigė Antstolių rūmai.

Skolos paveldimos

Anot D. Satkauskienės, paveldėtojai priėmę mirusio skolininko palikimą kartu gauna ir jo skolas. „Su mirusiojo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti išlaikymo išmokas (vadinamuosius alimentus) vaikų išlaikymui. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos mirusiojo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola. Taigi, palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo“, - atkreipė dėmesį antstolių rūmų valdytoja.

Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis

Pasak jos, tam, kad palikėjo skolos neužgriūtų kaip neplanuota finansinė našta, įstatymas suteikia patikimą teisinės apsaugos instrumentą - paveldimo turto apyrašą. „Jeigu palikimas priimamas pagal paveldimo turto apyrašą, įpėdiniui netenka mokėti skolų daugiau, negu jo paveldėto turto vertė. Įstatymo įtvirtina sąlygą pažymi, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas. Be to, paveldimo turto apyrašus sudarantys antstoliai įpėdinių prašymu gali patikrinti, ar palikėjas neturėjo kokių nors jiems nežinomų skolinių įsipareigojimų bankams, lizingo bendrovėms ir pan. Sudaryti palikimo apyrašą gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai, kuriems svarbu žinoti tikslią informaciją apie skolininko paliktą turtą“, - komentavo D. Satkauskienė.

Anot jos, dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. „Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris pateikiamas antstoliui. Sudarydamas paveldimo turto aprašą, antstolis sudaro visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Kartais mirusio asmens įpėdiniai, bandydami išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, sąmoningai vengia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles“, - pasakojo antstolių rūmų valdytoja.

Finansinio raštingumo svarba

Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad vyresni žmonės nepatenka į dažniausiai prasiskolinančių asmenų grupę. „Antstoliai pastebi, kad, net ir gaudami mažesnes pajamas, vyresni žmonės įprastai geba laiku susimokėti komunalinius ir kitus mokesčius. Dauguma jų linkę taupyti ir negyventi skolon, todėl neima greitųjų kreditų ir neperka išsimokėtinai ne pirmo būtinumo daiktų. Tad natūralu, kad ir pradelstų skolų, palyginti su jaunesniais žmonėmis, pensinio amžiaus žmonės turi gerokai mažiau“, - pasakojo D. Satkauskienė.

II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė svarstė, kad skolingų žmonių buvo visada. „O dar daugiau jų atsirado išpopuliarėjus greitiesiems kreditams. Dar prieš praėjusią krizę labai dažnai matydavome reklamas, skatinančias skolintis. Tad tie žmonės, kurie turi skolų, renkasi dirbti nelegaliai. Jeigu jie dirbs legaliai, darbdavys gaus įpareigojimą antstoliams atskaičiuoti dalį darbuotojo atlyginimo. Yra buvę ir kuriozinių situacijų, kai darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto dalies atlyginimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ne darbdavys nesumokėjo, bet jis turėjo prievolę išskaičiuoti darbuotojo skolas“, - pasakojo I. Ruginienė.

Anot jos, darbuotojams kažkiek paliekama pinigų pragyvenimui, tačiau ta suma per maža. „Ji turėtų augti reaguojant į ekonomikos augimą. Kaip didėja atlyginimai, pašalpos, įvairios išmokos, taip galėtų didėti ir antstolių paliekama suma skolininkams. Tačiau sunku pasakyti, ar tai išspręstų šią problemą. Dažniausiai tie, kas pasirenka dirbti šešėlyje, turi daugiau nei vieną skolą. Tokie žmonės yra sudėtingoje situacijoje, dažniausiai turi skolų susijusių su vaikų išlaikymu“, - sakė darbuotojų atstovė.

Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?

Anot jos, reikia žmones šviesti, jie neturi galvoti, kad gali skolintis pinigų, o paskui jų nebegrąžinti. „Reikėtų investuoti į žmonių finansinio raštingumo mokymą. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje dažnai kalbama apie darbuotojų perkvalifikavimo mokymus. Tačiau paprastam žmogui labiau reikėtų kompiuterinio, finansinio ar teisinio raštingumo. Šių dalykų nežinojimas ir išstumia žmones į užribį“, - pastebėjo I. Ruginienė.

tags: #greituju #paskolu #nuskaiciavimas #nuo #pensijos