Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę neįgaliųjų dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. 2017 m. lapkričio 30 d. 17.30 val. Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose (Žemaitės g. 102) vyks Tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti skirtas renginys „neGalia“. Renginyje susibūrę negalią turintys žmonės koncertuos, bendraus, keisis informacija ir mėgausis galimybe džiaugtis gyvenimu, o veiksiančioje neįgalių žmonių meninių darbų parodoje-mugėje bus galima ne tik pasigrožėti darbais, bet ir jų įsigyti.
Šiauliuose organizuojamas renginys „neGalia“ suburs ir negalią turinčius, ir sveikus šiauliečius bei miesto svečius. Pademonstruoti savo koncertinių pasirodymų atvyks daugiau kaip 10 kolektyvų iš Šiaulių, Pasvalio, Linkuvos, Raseinių, Naujosios Akmenės, Kelmės, Tauragės miestų ir rajonų globos namų, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių skyrių, kultūros namų, neįgaliųjų draugijų ir kt. Neįgalieji visus susirinkusius užburs šokiais ir dainomis, o norinčius įsigyti malonių smulkmenų kvies paroda-mugė.
„Kad ir kaip sunku pripažinti, bet su netolerancija, nepagarba, empatijos trūkumu neįgalieji susiduria bene kasdien. Nors kartais atrodo, kad užmojis vienyti sveikąją visuomenės dalį ir neįgaliuosius yra lyg Sizifo darbas, renginiuose šurmuliuojantys ir besišypsantys žmonės verčia judėti pirmyn“, - sako Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėja Inta Skeivienė.
Pagarba, kalba ir visuomenės nuostatos
Negaliai jautri kalba žingsnis po žingsnio įsitvirtina viešojoje erdvėje. Naujausi žiniasklaidos stebėsenos duomenys rodo, kad spalį pirmą kartą negaliai jautrios kalbos žodžiai pastebimai aplenkė frazes, žeminančias ar diskriminuojančias žmones su negalia. Spalį, „Mediaskopo“ duomenimis, žiniasklaidoje užfiksuoti 1782 negaliai jautrios kalbos atvejai. Tai - trečdaliu daugiau, nei nejautrios kalbos paminėjimų. Iki šiol žiniasklaidoje vyravo žmones su negalia diskriminuojanti kalba.
Labiausiai prie teigiamo pokyčio prisidėjo iš viešosios kalbos besitraukianti sąvoka „neįgalusis“. Nors ilgą laiką vartota oficialioje kalboje, ši sąvoka yra nebevartotina, nes akcentuoja negalią, o ne žmogų. Būtent spalį daug skelbta informacijos apie išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose, o pranešimuose teisingai pavartotos tokios frazės kaip „balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia“.
Taip pat skaitykite: Apie globą ir įvaikinimą
„Džiaugiamės, jog viešojoje erdvėje negaliai jautri kalba vartojama vis dažniau, o tai buvo itin pastebima rinkimų laikotarpiu. Akivaizdu, jog valstybės institucijų komunikacijoje pokytis perimant ir diegiant gerąją praktiką jau įvykęs, o nevartotini atvejai - pavieniai. Lapkritį vėl dažniau vartota negaliai nejautri kalba.
Remiantis naujausia bendrovės „Norstat“ visuomenės nuomonės apklausa, 78 proc. respondentų pripažįsta, kad bendraudami su žmonėmis su negalia sąmoningai renkasi žodžius, siekdami jų neįskaudinti. Be to, per du pastaruosius mėnesius nuo 37 iki 40 proc. Apklausa parodė skirtumus tarp miestų bei profesijų. Kaune net 81 proc. respondentų nurodė besistengiantys rinktis negaliai jautrią kalbą. Klaipėdoje taip atsakiusiųjų - 73 proc. 85 proc. kvalifikuotų darbininkų atsakė, kad stengiasi kalbėti apie negalią jautriai. Tokį atsakymą rečiau pasirinko nekvalifikuoti darbininkai (70 proc.), biuro darbuotojai (77 proc.) ir nedirbantieji (tik 61 proc.).
Tiesa, kai kuriems gyventojams gali tiesiog pritrūkti žinių, kokie žodžiai yra netinkami vartoti. Mat be „neįgalusis“ yra daugybė kitų netinkamų vartoti žodžių. Apklausoje tik 13 proc. respondentų nurodė žinantys Negaliai jautrios kalbos gaires.
„Tik nuo mūsų ir mūsų kalbos priklauso, koks požiūris į negalią formuosis visuomenėje: atspindės seną, stigmatizuojantį mąstymą apie negalią ar skatins jautresnį ir pagarbų požiūrį į žmones su negalia? Siekdamos mažinti diskriminaciją ir didinti įtrauktį, 2019 metais Jungtinės Tautos parengė Negaliai jautrios kalbos gaires, pritaikytas Lietuvos kontekstui. Svarbiausias gairių principas - pagarbi kalba pirmenybę teikia žmogui, o ne jo negaliai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žmogus su negalia nėra našta. Našta - tai pagalbos mechanizmų, kurie padėtų šiems žmonėms visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, stoka. Negaliai jautrios kalbos gairės - rekomendacinio, šviečiamojo pobūdžio. Jomis siekiama suvienodinti ir skatinti nuosekliai vartoti žmonėms su negalia pagarbią kalbą. Gairėmis nesiekiama gėdinti žmonių dėl netinkamų sąvokų vartojimo. Jos skirtos tiems, kurie nori etiškai kalbėti apie žmones su negalia ir nežino, kaip teisingai tai daryti lietuvių kalba.
Kasdienybės iššūkiai ir diskriminacija
Negalia yra svarbi socialinė problema, nuolat didėja ją patiriančių žmonių skaičius. Su negalia susiduria ir neįgaliojo šeimos nariai, giminės, draugai, medikai, socialiniai darbuotojai, kiti specialistai. Vieno šeimos nario negalia neišvengiamai paveikia visą šeimą kaip sistemą. Šeimų, auginančių neįgalų vaiką, socialinių problemų ir socialinės pagalbos teikimo reikšmės atskleidimas leidžia suvokti šių šeimų gyvenimo realybę, santykių tarp šeimos narių specifiškumą.
Taip pat skaitykite: Gražūs žodžiai apie globą
Nuolat kintant visuomenei, atsirandant ekonominiams iššūkiams bei gyvenant pandemijos ritmu, galima teigti, kad visi iki šiol buvę sunkumai dar labiau suaštrėjo. Tačiau pagrindinės problemos su kuriomis tenka susidurti negalią turintiems asmenims, išlieka diskriminacija ir nelygybė. Diskriminacija kaip reiškinys yra kompleksinė problema. Pirmiausia, vertėtų išskirti tiesioginę diskriminaciją, kurią atpažinti yra lengviausia - asmeniui, turinčiam negalią, yra taikomas prastesnės sąlygos nei panašiomis aplinkybėmis jos būtų taikomos kitam žmogui. O netiesioginė diskriminacija - praktika, kurios taikymo metu dėl savo tapatybės bruožo atsiduria nepalankesnėje situacijoje, lyginant su kitais asmenims.
Žinant šių problemų grėsmę bei aktualumą dabartinėje visuomenėje, svarbu akcentuoti, kad neįgalieji, kaip ir kiti asmenys, turi vienodas naudotis ir įgyvendinti visas žmogaus teises. Nors kalbant apie žmogaus teises sąvokos „lygybė“ ir „nediskriminavimas“ yra dažnai minimos bei akcentuojamos, tačiau visuomenėje vis dėlto asmenys, turintys negalią, susiduria ir su nelygybe, ir diskriminavimu. Viena iš priežasčių, daranti įtaką tokiai situacijai - neigiamos visuomenės nuostatos. Gaila, tačiau požiūris į daugelį socialinių grupių, įskaitant ir neįgaliuosius, yra paremtas įsisenėjusiais stereotipais ar tam tikromis, jokio pagrįstumo neturinčiomis, baimėmis.
Žiniasklaidoje vis atsiranda straipsnių apie sunkumus su kuriais susiduria neįgalieji kasdieninėje veikloje, įstaigas, kurios nesudaro vienodų sąlygų patekti į patalpas, tačiau skaudžiausios istorijos vis dėlto išlieka apie gyventojų požiūrį į asmenys, turinčius negalią, pavyzdžiui, prieštaravimai globos namų statymui. Kone labiausiai liūdina neįgaliojo vaiko ir jo šeimos atskirtis. Nors kalbama, jog neįgaliųjų žmonių integracija visuomenėje jau seniai pralaužusi ledus, tačiau mamų, kurios augina neįgaliuosius, nuomone, per 25-erius metus iš esmės niekas nepasikeitė.
Šeimos, tėvai ir pagalba
Neįgaliesiems šeimoms svarbu gauti ne tik materialinę, bet ir psichologinę bei informacinę pagalbą. Neįgalūs tėvai kasdienėje veikloje susiduria su įvairiais sunkumais dėl nepritaikytos aplinkos, fizinio aktyvumo, sveikatos problemų, nepakankamai išplėtotų socialinių paslaugų teikimo. Todėl labai svarbu kiekvienoje savivaldybėje planuoti paslaugų rūšis, nustatant prioritetines socialinių paslaugų plėtros kryptis bendruomenėse, teikiant neįgaliesiems vaikams paslaugas, kurios jiems yra reikalingiausios, tinkamiausios ir ekonomiškiausios.
Neįgaliems tėvams yra būtinos informavimo, konsultavimo, bendradarbiavimo, dokumentų tvarkymo, motyvavimo, savigalbos, materialinės, transporto, psichologinės pagalbos paslaugos, kurios padėtų šeimoms spręsti sunkumus, kylančius dėl tėvų negalios. Neįgalūs tėvai, auginantys vaikus neturinčius negalių, jaučiasi palikti likimo valiai, nes specialistams trūksta duomenų, su kokiomis problemomis susiduria šios šeimos, kokia yra jų gyvenimo realybė, kaip šeimoje jaučiasi vaikai, kasdien matantys neįgalius mamą ar tėtį.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išleidžiant į pensiją
Kasdien varstanti specialiojo ugdymo mokyklų duris 31-erių Jurga Kulišauskaitė padeda kitokiais vadinamiems vaikams žengti į pasaulį atviromis širdimis. „Mano pagrindinis darbo tikslas yra teikti psichologinę pagalbą vaikams ir jų tėvams. Psichologija Jurgos Kulišauskės kelyje atsirado seniai. Dirbant auga noras padėti keisti požiūrį į juos. Sakoma, kad neįgalieji - sveikųjų mokytojai. J. Kulišauskaitė su tuo absoliučiai sutinka.
„Vienas iš pagrindinių neįgalaus žmogaus psichologinių poreikių yra emocinė šiluma, todėl jie labai gerai jaučia, kai esi nenuoširdus. Turintieji negalią prieraišesni, jie teigiamus jausmus dažniau reiškia prisilietimais, apsikabinimais. Su klausos negalia turinčiais mažaisiais Jurga Kulišauskaitė dirba iki šiol, tačiau praėjusiais metais įsidarbino ir Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centre, kuriame mokosi protinės negalios vaikai. J. Kulišauskaitė pasakoja, kad su vaikais dirbti jai nėra sunku. Daug sunkiau, anot jos, prieiti prie vaiko, kurio emocijos užslopintos. Kaip Jurgai pavyksta prakalbinti tuos, kuriems reikia pagalbos? Psichologė atvira: šiame darbe ypač gelbsti geras humoro jausmas. Pasak jos, svarbiausia tokia darbe - pasitikėjimas ir saugumo jausmas.
„Kaip ir mums, saugusiesiems, taip ir vaikams sunku kalbėti apie skaudžius dalykus ir išgyvenimus. Bet išsikalbėjus dažniausiai palengvėja. Be to, vaikai puikiai žino, kam mokykloje reikalingas psichologas, ir mielai naudojasi jo paslaugomis“, - tvirtina J. Džiaugiuosi, kad mokiniai savo problemomis dalijasi ir savaitgaliais, ir per atostogas. J. Kulišauskaitė pamena, kad kaip ir daugelį žmonių, pirmą kartą susidūrusių su neįgaliais vaikais, taip ir ją, kai pravėrė specialiųjų mokyklų duris, buvo apėmęs gailestis. „Suprantu, kad neįgaliesiems gailesčio tiesiog nereikia. „Bet visa tai yra apie mus pačius, apie mūsų socialinę brandą, ne apie neįgalumą“, - įsitikinusi J.
Miestų ir valstybės veiksmai: politika, paslaugos, prieinamumas
Siekdamos užtikrinti lygias galimybes bei nediskriminavimą valstybės institucijos imasi konkrečių veiksmų, tačiau vertėtų nepamiršti, kad visi pokyčiai prasideda ir priklauso tik nuo mūsų pačių. Anot tuometinės ministrės, iki reorganizacijos pradžios žmogui negalia buvo nustatoma tik pagal medicininius kriterijus, jis gaudavo jam priskirtą išmoką ir buvo paleidžiamas su tuo gyventi. Be to, savivaldybėje nebūtinai gaudavo paslaugas, kurių jam reikia, o ir šių turėjo ieškotis pats: vėžimėlio - į vieną įstaigą, panduso - į antrą trečią, ugdymo paslaugų - į ketvirtą. Tuomet kurtos reformos tikslas - pasiekti, kad atsirastų vieno langelio principas. Iš kelių įstaigų būtų sukurta viena agentūra, kuri dirbtų pagal išplėstinius kriterijus. Palengvinti pagalbos kelią siekta ir turintiesiems psichosocialinę negalią.
„Jie vis dar yra stipriai stigmatizuojami tiek darbo rinkoje, tiek paslaugų prasme. Mūsų paslaugų sektorius savivaldybėse žmonėms su negalia vis dar neatliepia jiems reikalingo poreikio. Anot reformos kūrėjų, trečioji reformos užduotis - visuomenės nuostatų keitimas: direktyvos perkėlimas, institucijose ir įstaigose žmogui suprantamu būdu pateikiama informacija. Taip pat naikintos diskriminuojančios sąvokos - vietoje neįgalieji vartojama asmenys su negalia.
„Manau, kad daug ką lemia valstybės politika, pokyčiai. Per trisdešimt nepriklausomybės metų daug padaryta. Vien per laikotarpį, kiek dirbu ministerijoje, matau, kaip pasikeitė reglamentavimas: užimtumo įstatymas, kad nebebūtų socialinių įmonių, kurias remdavome pagal jų statusą, o jos įdarbindavo asmenis turinčius negalią ir dėl to gaudavo subsidiją. Dabar remiame visus darbdavius, kurie nori įdarbinti tokius asmenis: skiriamos darbo vietos pritaikymo išmokos, subsidija įdarbinus, užimtumo tarnyboje yra įvairių programų. Darbo rinkoje matome vis daugiau žmonių su negalia.
Siekant žmones su negalia labiau integruoti į visuomenę, aktyviai bendradarbiauta su kultūrinėmis organizacijomis: Kultūros ministerijai priklausiusi buvusi Aklųjų biblioteka, kuri tapo audiovizualine, bendradarbiavimo sutartis yra pasirašiusi su visomis bibliotekomis. 2023 m. asmeninio asistento pagalba pasinaudojo 1981 žmogus su negalia, suteikta daugiau nei 114 tūkst. pagalbos valandų, asmeninę pagalbą teikė 1115 asmeninių asistentų. Daugiausia asmeninę pagalbą gavusių asmenų buvo Vilniaus (319), Kauno (288), Marijampolės (224) ir Telšių (224) apskrityse.
Pažymėtina, kad 2024 m. įsigaliojus asmeninės pagalbos teikimo tvarkos pakeitimams, asmeninės pagalbos valandinis įkainis negali būti didesnis nei maksimalus pagalbos į namus išlaidų finansavimo savivaldybės gyventojams dydis. 2024 m. II ketv. valandinis įkainis savivaldybėse vidutiniškai siekia apie 9,9 Eur/valandą, t. y. apie 5 proc.
Prieinamos paslaugos, infrastruktūra ir darbo rinka
Yra problemų ir siekiant įdarbinti neįgaliuosius Šiaulių mieste. Pasak E. Žakario, tik socialinės įmonės tokius žmones ryžtasi įdarbinti, tačiau jei dirba daugiau nei pusė neįgaliųjų, visi žino, jog labai pelningos veiklos tikėtis negalima. „Daug yra kreipęsi pagalbos su negalia žmonių, ieškančių darbo, tačiau praktika rodo, kad juos įdarbinti beveik neįmanoma. Yra susidaręs abejingas požiūris į neįgaliuosius, nors atrodo, jog absoliuti dauguma miesto žmonių geranoriška. Galima kurti uždaras mokyklas, uždaras darbo vietas, uždaras gyvenimo sąlygas, tačiau visi esame lygūs ir turi būti sudarytos vienodos galimybės, kad ir neįgalieji galėtų integruotis į visuomenę“, - pabrėžia E.
Seimo narys pastebi, jog mieste ir aplinka nėra draugiška neįgaliesiems. „Prie didžiųjų prekybos centrų yra įrengti įvažiavimai neįgaliesiems su vežimėliais. Tačiau į kai kurias įstaigas net sveikam žmogui sunku patekti. Kitas pastebėjimas, kad Statybos reglamente yra numatytas regėjimo problemų turintiems žmonėms specialus ženklinimas: pirmą ir paskutinę laiptų pakopą nudažyti geltona spalva ir, jei yra stiklinės durys, reikia jas ženklinti geltona juosta. Tačiau Šiauliuose niekur nėra tokio ženklinimo, tačiau tai reikėtų pradėti daryti nuo valdžios institucijų pastatų“, - savo pastebėjimą išsakė E.
„Didžioji dalis neįgaliesiems yra geranoriški, tačiau kai kalba pasisuka apie finansavimą, optimizmas dingsta. Mane labiausiai nustebino Šiaulių valdžios požiūris, kai praėjusi mėnesį nepritarė neįgaliųjų vaikų nemokamam pavėžėjimui mieste. Buvo gaila 3 ar 5 tūkstančių eurų metams. Surinkome didesnį biudžetą negu pernai, bet dėl tokios sumos sugebėjo valdžia politikuoti. Tai tik parodo, kaip valdanti dauguma žiūrį į neįgalų žmogų. Toks sprendimas labai gėdingas“, - teigia E.
Neįgaliųjų menas, talentai ir bendruomenės indėlis
„Tarp neįgalių žmonių esama puikių muzikantų, šokėjų, rankdarbių meistrų, o tai jau juk GALIA, ne visada įveikiama ir sveikiems žmonėms“, - svarsto I. Talentų laukiama ir organizuojame renginyje. Renginyje susibūrę negalią turintys žmonės koncertuos, bendraus, keipsis informacija ir mėgausis galimybe džiaugtis gyvenimu, o veiksiančioje neįgalių žmonių meninių darbų parodoje-mugėje bus galima ne tik pasigrožėti darbais, bet ir jų įsigyti.
„Pats vedžiau keturiolika neįgaliųjų sporto žaidynių Lietuvoje. O valdžios skiriamos lėšos, anot I. Mačiukaičio, yra bevertės. „Užpernai mums buvo siūloma rengti sporto žaidynes, bet liepė rašyti projektą, kad gautume penkiasdešimt tūkstančių. Tokių pinigų mums nereikia. O jei tokių pinigų nereikia, vadinasi, jokių projektų ir negausite. Kai rengdavome žaidynes laisvai nevaržomi, pritraukdavome dalyvių, turinčių skirtingą negalią, o pernai jose leido dalyvauti tik tiems, kurie bent dukart per savaitę sportuoja. Dukart per savaitę sportuoti lygu rimtam sportininkui, kuris dirba sporto klube. Mums sporto žaidynės - kaip festivalis, kuris turi būti skirtas visiems, nepriklausomai, kokio profesionalumo lygio esi. Sportas tolygu ir bendravimas.
Praktiniai sprendimai ir rekomendacijos
Socialinių paslaugų tikslas yra grąžinti vaiko gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje, sudarant asmens orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai pats vaikas to nepajėgia padaryti. Didėjant socialinių paslaugų neįgaliesiems vaikams poreikiui, savivaldybės susiduria su išteklių trūkumo problema. Ši problema suponuoja poreikį ieškoti efektyvesnių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų.
Nors kalbama, jog neįgaliųjų žmonių integracija visuomenėje jau seniai pralaužusi ledus, tačiau mamų, kurios augina neįgaliuosius, nuomone, per 25-erius metus iš esmės niekas nepasikeitė. „Jau spėjo užaugti pačių vaikai, dėl kurių teisių kovojome, tačiau stovime vietoje. Tėvų dėka ugdomi neįgalūs vaikai. Specialus ugdymas Šiauliuose kūrėsi mamų, auginančių neįgaliuosius vaikus, dėka. Reikėjo kažkur tuos vaikus dėti, todėl Šiauliuose kūrėme darželį, mokyklą. Nors įstatymai leidžia ugdyti neįgaliuosius, tačiau ne kartą reikalaudami savo teisių Šiauliuose atsimušdavome į sieną. Visada jautėme valdžios pasipriešinimą.
Kai vaikai baiginėjo mokyklą, mamų dėka sprendėme, kaip adaptuoti ugdymo programas neįgaliesiems. Turėjome įrodinėti, jog mūsų vaikams reikalingas mokslas. Vėliau šie vaikai mokslus tęsė profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose. Tačiau mano dukra savo noru atsisakė studijų kolegijoje, nes ją iš ten išprašė. Įžeidinėjo, nes neva ji užima sveikųjų vietą. Iki šiol nesuprantu, kodėl mes turėjome tampyti sunkesnius už save vaikus ugdymo įstaigose, kuriose nebuvo liftų. Jų taip pat išsireikalavome tėvų iniciatyva. Ir dabar neįgaliųjų vaikų integracija į normalias mokyklas, anot E., Bausmė - įkalinimas nenusikaltus.
Konkrečios priemonės, kurias verta plėtoti
- skatinti negaliai jautrios kalbos vartojimą viešojoje erdvėje ir institucijų komunikacijoje;
- diegiant „vieno langelio“ principą - sujungti paslaugas ir palengvinti prieigą prie jų;
- plėsti asmeninės pagalbos ir asistentų tinklą bei užtikrinti adekvatų finansavimą;
- gerinti infrastruktūros prieinamumą - ženklinimas, pandusai, liftai ir kt.;
- remti socialines ir kultūrines iniciatyvas, skirtas neįgaliesiems (parodos, koncertai, sporto renginiai);
- plėsti informavimo ir mokymo programas darbdaviams, specialistams ir visuomenei;
- suteikti stipresnę paramą šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus arba turintiems neįgalius tėvus;
- užtikrinti, kad pertvarkos ir reorganizacijos būtų daromos skaidriai ir derinant su žmonių su negalia organizacijomis.
Neįgalieji viešumoje sutinkami palankiau, ir bendra situacija gerėja - visuomenė palankiau žiūri į tokius vaikus. „Dabar visuomenė palankiau vertina neįgalų asmenį. Mano sūnui dabar 25-eri. Protinę negalią turintys vaikai elgiasi neprognozuojamai. Tad su jais, anot D., autizmu sergantys vaikai yra labai gražūs ir jų ligą galima pamatyti tik tada, kai jie pradeda neįprastai elgtis.
Negalima pamiršti, kad neįgalieji nėra našta - našta yra pagalbos mechanizmų stoka. Visi darbai, kurie vyksta žmonių su negalia labui, - kaip po tiltu. „Pikčiausia tai, jog žmonės su negalia, patekę į valdžią, neva ką nors nuveiks mūsų labui. Bet jie net su mumis niekada nekontaktavo, o tik savo darbelius dirbo. „Su tokiais darbais ir veiklomis, vadinamomis reorganizacijomis, esame maustomi. Neva su neįgaliųjų organizacijomis kas nors derinama, o iš tiesų - nieko. Mes terašome ir siuntinėjame raštus, priešinamės, nesutinkame, bet valdžios vykdoma veikla toliau eina kaip buldozeris, teigiant, kad su mumis viskas derinama.
Visgi norisi tikėti ir siekti, kad neįgalus žmogus taptų visavertis mūsų bendruomenės narys. Psichologė tvirtina negalinti nepastebėti, kad žmonės tampa tolerantiškesni, atviresni psichikos sveikatos temoms, ir tai nuteikia gana pozityviai. „Noriu tikėti, kad labai greitai neįgalus žmogus taps visavertis mūsų bendruomenės narys“, - sako J.
| Prioritetas | Veiksmas | Nauda |
|---|---|---|
| Kalba | Negaliai jautrios kalbos gairių diegimas | Mažina stigma, didina pagarbą |
| Prieinamumas | Infrastruktūros pritaikymas (pandusai, ženklinimas) | Palengvina judėjimą ir savarankiškumą |
| Paslaugos | Asmeninė pagalba, „vieno langelio“ principas | Lengviau gauti reikiamą pagalbą |
| Šeimos parama | Psichologinė, transporto ir laikinoji pagalba | Mažina izoliaciją, stiprina šeimos gerovę |
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėja Inta Skeivienė, mob. +370 676 48 539, el. p.
tags: #grazus #zodziai #neigalieji #tarp #musu