Vis didėjantis globalinio klimato atšilimo poveikis verčia susimąstyti, kas mūsų laukia ateityje. Kyla pavojus, jog žmonių įsikišimas natūralaus klimato pokyčius paspartins ir suaktyvins tiek, kad bus neįmanoma laiku pritaikyti mūsų socialinių ir ekonominių sistemų. Su pasauliniu klimato atšilimu susijusios išlaidos gali tapti nevaldomos, o žmoniją gali ištikti jos pačios paskatinta katastrofa. Šylant planetai vis daugiau žalos pridaro sausros, vis daugiau dirbamos žemės praryja dykuma, didesnę griaunamąją jėgą įgyja audros ir potvyniai.
Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertų įspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumo grėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą. Mokslininkai prognozuoja, jog pasaulinis klimato atšilimas vienuose regionuose sukels vis daugiau ir vis didesnių audrų, karščių potvynių, uraganų ir ciklonų, o kituose lems šalčius ir sausrą. Jūros lygis ir toliau kils, o ledynai ir sniego danga mažės. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuos draudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema kuo toliau, tuo labiau didėja. Klimato šilimas tampa aktualiausia ir brangiausia kainuojančia ekologine problema.
Visi civilizacijos pasiekimai - didelio dirbtinės energijos kiekio vartojimo pasekmė. Žmonija nesivaržydama eikvoja organinį kurą (anglis, naftą, gamtines dujas, skalūnus, durpes), kurio atsargos kaupėsi šimtus milijonų metų. Patys sparčiausiai, dėl žmonijos veiklos sukelti atmosferos sudėties kitimai, vyko per pastaruosius penkiasdešimt metų. Pagrindinė priežastis, lėmusi atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimato atšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas ir miškų bei žaliojo pasaulio spartus naikinimas, ypač ekonomiškai silpnose šalyse.
Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. birželio mėnesį Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuva. Konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujų koncentracijos atmosferoje taip stabilizuotųsi, kad pavojingas antropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Tačiau konvencijoje nebuvo numatyti konkretūs atskirų valstybių įsipareigojimai. Tik vėliau, 1997 m. gruodžio 10 dieną, po ilgų derybų ir parengiamojo darbo buvo priimtas Kioto konferencijos protokolas, nurodantis, kokiu procentu konkrečios šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą iki 2008-2012 m. palyginti su baziniais 1990 metais. Pagal šį protokolą JAV įsipareigojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 7 proc., ES šalys (tarp jų ir Lietuva) - 8 proc., Japonija ir Kanada - 6 proc.
Globalaus klimato atšilimo priežastys
Globalios klimato kaitos konvencijoje nurodoma, kad pagrindinė pasaulinio klimato atšilimo priežastis yra vis didėjančio organinio kuro deginimas ir dėl šio vykstančio proceso sparčiai didėja anglies dioksido emisijų kiekis. 30% anglies dioksido molekulės sugeria iš Žemės į kosminę erdvę sklindančias šilumines bangas, padidindamos troposferos oro temperatūrą ir sukeldamos šiltnamio efektą. Šis reiškinys buvo pavadintas šiltnamio efektu, nes anglies dioksidas panašiai kaip šiltnamio stiklas ar plėvelė praleidžia iš saulės sklindančia radiaciją, tačiau sugeria infraraudonuosius spindulius, kuriuos atgal į erdvę išspinduliuoja įšilęs žemės paviršius. Dėl to vidutinė atmosferos temperatūra kyla ir keičiasi jos pasiskirstymas žemėje.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Visai neseniai paaiškėjo, kad ypatingai didelė infraraudonųjų spindulių sugerties geba pasižymi freonai - chlorfluorangliavandeniliai. Pažiūrėję į šiuos duomenis, matome, kad freonų indėlis į klimato atšilimą yra žymiai didesnis nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pavyzdžiui azoto suboksido koncentracija ore yra apie tūkstantį kartų didesnė, o indėlis į pasaulio klimato atšilimą, net tris kartus mažesnis. Taigi freonų gamybos ir naudojimo apribojimai turėtų ne tik sustabdyti stratosferos sluoksnio irimą, bet ir prisidėti prie klimato atšilimo problemų sprendimo.
Didėjant antropogeninei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai, vis didesnė žemės spinduliuojamos šilumos dalis absorbuojama žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, tuo būdu suardomas nusistovėjęs žemės šilumos balansas ir klimatas žemėje pamažu kyla. Nuo to laiko, kai Europos regione ėmė didėti oro tarša, didžiojoje Europos dalyje temperatūra pakilo apie 0,80C. Tuo tarpu, remiantis įvairiais tiesioginių stebėjimų ir modelinių skaičiavimų duomenimis, per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra žemėje pakilo apie 0,50C.
Taigi, iš duotų duomenų nesunkiai galime suprasti, kad pagrindinis anglies dioksido emisijos šaltinis yra energetika, tiksliaus sakant, organinio kuro deginimas energijos gavybos ir transporto sektoriuose. Šiandieninis dirbtinis energijos kiekis t.y. žmonių gaminama energija, sudaro tik šimtąją dalį procento tos energijos, kurią žemė gauna iš Saulės, ir šildymo efektas kol kas nėra žymus. Tačiau greitai daug kas gali pasikeisti, nes energijos gavyba kas 15-18 metų padvigubėja. Ir ateityje dirbtinės energijos dalis bendrame Žemės energijos balanse gali pasidaryti labai reikšminga. Galime prisiminti, kad dirbtinės energijos kiekį reikia lyginti ne su tuo energijos kiekiu, kurį Žemė gauna iš Saulės, bet su gaunamos iš Saulės ir Žemės išspinduliuojamos energijos skirtumu. Be to anglies dioksido emisija ir toliau didėja, kai transporto paklausa viršija patobulinimus su energija susijusiuose emisijose.
Dar vienas labai svarbus indėlis į anglies dioksido konvenciją yra miškų naikinimas, ypač tropinių, vadinamųjų „žmonių plaučiais“. Būtent, sunaikinus miškus, sumažėja anglies dioksido asimiliacija, ir tai prisideda prie bendro anglies dioksido kiekio didėjimo ore. O jei dar pažvelgtumėme ir į tai, kad dažniausiai ekonomiškai silpnose šalyse miškai yra deginami, tam kad butu išplėstos ribos žemdirbystei ar kelių tiesimui, tai prisideda ir prie tiesioginio anglies oksidų kiekio didėjimo ore.
Metano gausėjimas atmosferoje - irgi žmogaus veiklos pasekmė. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad apie 50% visų žemės sektoriuje susidarančių metano dujų kiekio išsiskiria atrajojant galvijams, nes metanas sudaro susidaro žolinio maisto fermentacijos procese. Jis skiriasi iš vis gausėjančių ryžių laukelių, jį išskiria vis gausėjančios karvės. Per paskutinius 250 metų metano koncentracija atmosferoje daugiau negu padvigubėjo. O dar galima prisiminti metano atsargas, susikaupusias kelių šimtų metrų gylyje jūrose, metano hidrato pavidalu. Manoma, kad jų ten labai daug, iki 10 000 milijardų tonų. Kylant vandens lygiui bei temperatūrai šios atsargos gali pradėti skirtis į atmosferą. Tai sukeltų dar spartesnį klimato šilimą.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Atlikus įvairius sudėtingus modelinius skaičiavimus įrodyta, kas ryškiausi klimato pasikeitimai vyksta vidurinėse ir poliarinėse platumose. Dėl šiltnamio reiškinio artimiausiam šimtmečiui prognozuojami skirtingi oro temperatūros pokyčiai: mažiausi jie bus pusiaujyje, o didžiausi - Šiaurės pusrutulio aukštesnėse platumose. Jei vidutinė metinė planetos oro temperatūra pakiltų apie 40C, kas yra labai tikėtina, žiūrint į vis šiltėjantį klimatą pastaruoju metu, tai Šiaurės poliuje ji pakiltų net iki 100C.
Infografikas, iliustruojantis žmogaus veiklos įtaką globaliniam atšilimui.
Pasaulinis atšilimas ir klimato kaita: Paaiškinta paprastais žodžiais pradedantiesiems
Globalaus klimato atšilimo pasekmės
Svarbiausia neigiama globalaus klimato atšilimo pasekmė yra ašigalių ledynų tirpimas ir Pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Arkties ledo kepurės tirpimas, dėl klimato šiltėjimo, yra viena svarbiausių problemų ne tik šiaurinių regionų valstybių bei JAV, bet ir viso pasaulio viena pagrindinių problemų. Tai yra unikalus pavyzdys, kuris įrodo kad kyla pavojus viso pasaulio klimatui, kurį daugiausia lemia automobilių, gamyklų ir elektrinių išmetamos dujos. Per pastaruosius 30 metų Arkties ledo kepurė susitraukė 15-20 procentų. O labiausiai jaudina šio proceso spartėjimo tendencija. Iki šimtmečio pabaigos gali visiškai nebelikti ledo. Pietų ašigalyje ledokalniai vis dažniau nušliaužia į jūrą, o žemynų pakrantėse sparčiai kyla vandens lygis, tuo neramindamas valstybes esančias arti vandens, ypač tokias kaip Danija, Belgija, Olandija bei įvairias salas. Be to jau yra pastebėta, kad ima tirpti kalnų ledynai nuo Andų iki Himalajų. Galime daryti išvadas, kad vandens tūrio didėjimas kylant temperatūrai sąlygotų apie du trečdalius prognozuojamo vandens lygio pakilimo, o tirpstančių ledynų indėlis sudarytų vieną trečdalį.
Kitos labiausiai tikėtinos neigiamos pasaulinio klimato atšilimo pasekmės būtų tokios:
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
- Kritulių pagausėjimas dėl didesnio išgaravimo
- Dirvožemio drėgmės sumažinimas
- Stratosferos atšalimas
- Oro cirkuliacijos suaktyvėjimas, kuris padidintų uraganinių vėjų grėsmę
- Beje atšilimas turi ir keletą teigiamų aspektų: visų pirma bus lengviau pasiekiami naftos ir dujų ištekliai, didės dirbamos žemės plotai, palengvės navigacija Arkties jūrose. Padidėtų kai kurių žemės ūkio kultūrų produktyvumas, būtų galima auginti daugelį šilumą mėgstančių augalų, kurie dabartiniu metu pas mus augti negali.
Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos
Nevertėtų pamiršti ir šiltnamio efekto sukeliamų sveikatos problemų. Būtent apie jas truputį norėčiau užsiminti daugiau, vis gi tai kuo toliau tuo bus aktualiau, nes jau dabar daugelis žmonių skundžiasi įvairiais negalavimais, kurie būtent atsiranda globalinio klimato dėka. Globalinis klimatas sukelia sveikatos problemas susijusias su kintančiomis meteorologinėmis sąlygomis, šiluminiu stresu, vektorinių ligų plitimu, infekcinių ligų išplitimu. Dėl klimato kitimų mažėja žemės ūkio produkcija ir kyla su tuo susijusios socialinės, ekonominės, bei sveikatos problemos, nes temperatūros ir drėgmės pakitimai sudaro labai palankias sąlygas plist ligų nešiotojams, daugintis ligų agentams, kuriuos puikiai išnešioja įvairūs vabzdžiai, mašalai, erkės.
Klimato pakitimų, kaip ir stratosferos ozono nykimo, poveikis žmonių sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Klimato atšilimo tiesioginis poveikis sveikatai pasireiškia vasaros metu neįprasto karšio sukeltu padidėjusiu mirtingumu Graikijoje, Vokietijoje bei Vidurio Rytų šalyse nuo lėtinių ligų ir dėl šiluminio smūgio kylančių širdies ir kraujagyslių ligų. Dažniausiai terminio streso sukeltas poveikis būna nustatytas vyresnio amžiaus žmonėms.
Tačiau daugiausia klimato pakitimai veikia netiesiogiai į žmonių sveikatą per ekologinį sinergizmą. Pakilus jūros lygiui, kai kuriose šalyse buvo prarasti dirbamos žemės plotai, kas sukėlė žmonių migraciją, materialinių ir socialinių ryšių praradimus ir su tuo susijusį stresą. Pirmieji klimato kitimo rodikliai yra infekcinių agentų ir jų sukeltų vektorinių aplinkos, vandens ir maisto kilmės paplitimo kitimai. Vektorinės kilmės ligos paplitusios Europoje ir veikiamos klimato pakitimų yra maliarija, leišmaniozės, Laimo liga, erkinis encefalitas.
JAV tyrinėtojai pastebėjo, jog, temperatūrai pakilus vos dviem laipsniais, daugelyje šalies regionų pradės ypač sparčiai augti įvairiausių vabzdžių populiacijos, padidės pavojingų ligų paplitimo tikimybė, “pabus” baisūs virusai, suaktyvės bakterijos. Ir tada į pirmąjį planą iškils medicininės-biologinės problemos.
Infografikas, iliustruojantis klimato kaitos poveikį sveikatai.
Ką daryti?
Pasaulinis klimato atšilimas nėra toks nekaltas ir nepavojingas, kaip buvo anksčiau manoma. Vadinasi, visos žmonijos, visų šalių ir valstybių laukia sunkus ir ilgas pereinamasis laikotarpis. Prireiks naujo mąstymo, naujų vertinimo kriterijų, gal būt net naujos moralės. Viskas priklausys jau ne nuo ko nors kitko, bet tik nuo žmonijos: žmonija gali sukelti šią klimato katastrofą arba jos išvengti. Jau dabar esame susidūrę su siaubingomis pasekmėmis, tirpsta ledynai, plinta ligos, spartėja pasaulinio vandenyno lygio kilimas.
Taigi, kyla klausimas ką daryti, kad būtų viso to išvengta? Mano manymų atsakymas visai paprastas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taupyti energiją, kuri yra vienas pagrindinių šiltnamio efektos sukilėjų. Taip pat manau, kad būtų galima rasti ir kitų būdų. Stengtis naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo energiją. Vietoj anglies stengtis deginti medienos atliekas, tačiau jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad medieną. Vairuoti hibridinius automobilius, kai tik jie taps įperkami. Turėtume stengtis pirkti vietoje pagamintą produkciją, o ne atskraidinta iš kito pasaulio krašto. Daugiau važinėti dviračiu, nors tai atrodo juokinga, tačiau pažiūrėkime į tokias šalis kaip Olandija, Danija. Didžioji dalis važinėjasi dviračiais. Viena aišku: nieko nekeičiant tai tikrai nieko nepasieksime mūsų pačių labui.
Net draudimo kompanija Munich Re, pajutusi, kiek kainuoja šylantis klimatas, ėmė remti atsinaujinančių energijos šaltinių pramonę. Jie jau turi tiek daug patirties, drausdami vėjo jėgaines, kad net konsultuoja įrengiant naujas. Jie draudžia netgi pirmuosius geoterminio vandens panaudojimo projektus. Tačiau aš tikiu, kad ilgainiui trumpalaikiu vidutinės trukmės požiūriais prie klimato atšilimo bus galima prisitaikyti, pavyzdžiui, sukuriant infrastruktūrą, skirtą dažniesiems potvyniams, arba patariant žemdirbiams auginti sausrai atsparius javus ir kitas grūdines kultūras. Kitais atvejais, manau kad vyriausybės turėtų mažinti riziką: ribodamos gyvenamųjų namų statybą žemumose ar gerindamos stichinių nelaimių valdymą.