Girtaujanti mama socialinės rizikos šeimoje: pasekmės ir pagalba

Socialinės rizikos šeimos - tai šeimos, kuriose kyla įvairių kompleksinių socialinių, psichologinių ir ekonominių problemų, trukdančių tinkamai funkcionuoti bei rūpintis vaikais. Viena iš didžiausių socialinių rizikų yra alkoholizmo problema, ypač kai girtaujančioje šeimoje yra mama. Šiame straipsnyje analizuojamos girtaujančios mamos įtaka socialinės rizikos šeimai, jų pasekmės vaikams ir šeimai, taip pat socialiniai darbuotojai bei kitos tarnybos teikiama pagalba.

Socialinės rizikos šeimų situacija ir problemos

Socialinės rizikos šeimos dažnai susiduria su daugybe sunkumų: neblaivumas, priklausomybės, smurtas, vaikų nepriežiūra ir socialinė atskirtis. Tokiose šeimose kyla pavojus vaikų fiziniam, psichiniam bei emociniam vystymuisi.

• Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga neprižiūrimi vaikai iki 18 metų ar šeima, kuriai priskirta laikinoji globa.
• Tėvai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o gaunama valstybės parama yra naudojama ne vaikų poreikiams, o azartiniams lošimams ar alkoholiui.
• Šiose šeimose trūksta socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti vaikus, dažnai taikoma psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta.
• Socialinės rizikos šeimoms būdingas nedarbas, girtuokliavimas ir užimtumo stoka, kuri skatina išlikti priklausomybėje ir uždarame socialiniame rate.

Šiauliuose tokių šeimų skaičius nuolat kinta, tačiau šiuo metu ten yra apie 270 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 384 vaikai. Problemos dažnai yra kartojamos iš kartos į kartą, kuomet vaikai, užaugę socialinės rizikos šeimose, patys vėliau tampa šios sistemos dalimi.

Girtaujančios mamos situacija socialinės rizikos šeimose

Girtaujanti mama socialinės rizikos šeimoje patiria stiprų emocinį spaudimą, kaltę ir gėdą, dažnai slepia girtavimą dėl neigiamų aplinkinių reakcijų. Visuomenėje vis dar egzistuoja didelė stigmatizacija moterų, kurios vartoja alkoholį.

Moterys dažnai susiduria su priešiškais kaltinimais: „Kokia tu motina, jei geri?“ arba „Tu gėdini savo šeimą“. Dėl šios priežasties girtaujančios moterys dažnai atsisako ieškoti pagalbos, neigia problemas ir slepia savo priklausomybę.

Taip pat skaitykite: Motinos išmoka ir socialinis draudimas Lietuvoje

Alkoholizmas - tai lėtinė priklausomybės liga, kai žmogus nebegali kontroliuoti savo poreikio vartoti alkoholį. Ši liga sukelia didelį poveikį ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Moterys girtauja ne iš piktybės, o dėl priklausomybės - tai sutrikimas, dėl kurio reikia specializuotos pagalbos.

Pagrindinės problemos, susijusios su girtaujančiomis mamomis

• Neigimas ir slepimas. Moterys dažnai meluoja dėl girtavimo ir slepia šį faktą, bijodamos puolimo ar atstūmimo.
• Emocinis stresas ir psichologinė įtampa. Girtavimo poveikis šeimos nariams sukelia nuolatinį stresą, įtampą, nusivylimą.
• Finansinės problemos. Pinigai, išleisti alkoholiui, nesuteikia šeimai jokios naudos, dažnai dar labiau apsunkina šeimos ekonominę situaciją.
• Artimųjų reakcijos. Aplinkinių baimė ir nepasitikėjimas gali trukdyti moteriai kreiptis pagalbos ir gydytis priklausomybės.
• Gydymo iššūkiai. Ilgalaikis gydymas sudėtingas dėl šeimos įsipareigojimų ir baimės palikti vaikus, todėl moterys neretai gydymą pradeda su didžiulėmis emocinėmis kliūtimis.

Socialinės rizikos šeimoms teikiama pagalba

Į socialinės rizikos šeimas dažnai įsijungia socialiniai darbuotojai, kurie organizuoja socialinį darbą, siekia sukurti palankias sąlygas šeimos funkcionavimui ir padeda spręsti problemas. Socialiniai darbuotojai daug dėmesio skiria individualiam šeimos narių konsultavimui, psichologinei pagalbai, tarpininkauja bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.

Socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinio ugdymo paslaugos apima:

• Nuolatinį bendravimą su tėvais, patarimus konkrečiose situacijose.
• Vaikų psichologinę pagalbą ir pagalbos grupių užsiėmimus.
• Santykių palaikymą su mokyklomis ir darželiais.
• Pagalbą rengiant mokslo priemones ir nukreipimą į finansinės paramos skyrius.
• Prevenciją ir informacines programas, skirtas sumažinti priklausomybes ir pagerinti šeimų gyvenimo kokybę.

Šiaulių miesto pavyzdys rodo, kad socialinių darbuotojų veikla yra neatsiejama nuo bendradarbiavimo su kitomis tarnybomis, įskaitant Vaikų teisių apsaugos skyrių, policiją, sveikatos priežiūros specialistus ir ne pelno organizacijas. Toks komandinis darbas leidžia efektyviau identifikuoti problemas ir teikti kompleksinę pagalbą šeimoms.

Motyvacija ir jos stoka - pagrindiniai pagalbos teikimo iššūkiai

Daug socialinių darbuotojų pažymi, kad didžiausias sunkumas - šeimos nenoras keistis. Dažnai jos neigia savo problemas, priešinasi pagalbai, nes tikisi išsaugoti savo „įprastą“ gyvenimo būdą. Be to, šeimų nariai dažnai nepasitiki socialiniais darbuotojais, nežino, kokia nauda teikiamų paslaugų ir tvirtina, kad jų situacija nėra tokia sudėtinga.

Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: globa ir išvykimas

Socialiniai darbuotojai, siekdami įveikti šiuos barjerus, naudoja empatiją, nuoširdumą ir atvirumą bendravime, siekia užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius, kuria patikimą saugumo atmosferą, o svarbiausia - skatina šeimas palaipsniui keistis.

Alkoholizmo problemos ypatumai socialinės rizikos šeimose

Alkoholizmas yra lėtinė liga, kuri pasižymi nekontroliuojamu potraukiu vartoti alkoholį, nepaisant žalingų pasekmių sveikatai, santykiams ar socialiniam gyvenimui. Lietuvoje genetikos ir aplinkos veiksnių kombinacija lemia šios priklausomybės įsigalėjimą - genetinis paveldimumas sudaro 50-60 proc., likusi dalis priklauso nuo socialinių sąlygų.

Alkoholio vartojimas dažnai tampa būdu kovoti su neigiamos emocijomis, stresu ar sunkumais. Socialinės rizikos šeimose alkoholizmas sukelia:

1. Kontrolės praradimą.
2. Socialinių apribojimų nepaisymą.
3. Emocinio bei fizinio smurto atsiradimą.
4. Finansinių sunkumų augimą.
5. Psichologinę įtampą visai šeimai.

Girtavimas moterų tarpe dažnai kritiškiau vertinamas nei vyrų, todėl moterys patiria didesnę socialinę stigmatizaciją, gėdą ir kaltę, dėl ko elementarios pagalbos ieškojimas tampa sudėtingu procesu.

Socialinis darbas su girtaujančiomis mamomis ir socialinės rizikos šeimomis

Socialinio darbuotojo vaidmuo yra svarbus norint sukurti pasitikėjimą, palaikyti šeimą jos transformacijų ir pokyčių metu. Dirbant su socialinės rizikos šeimomis, ypač su girtaujančiomis moterimis, reikia:

Taip pat skaitykite: Vaiko gerovė smurtinėse šeimose

• Įvertinti šeimos santykius ir alkoholio vartojimo poveikį.
• Įvertinti vaikų emocinę ir fizinę sveikatą bei poreikius.
• Suteikti specializuotą psichologinę, socialinę ir medicininę pagalbą.
• Konsultuoti šeimą, informuoti apie galimas paramos priemones.
• Koordinuoti pagalbą bendradarbiaujant su kitomis tarnybomis.
• Motyvuoti ir palaikyti priklausomybės gydymo proceso metu.

Socialiniai darbuotojai turi įveikti priklausomybės neigimą, šeimų pasipriešinimą ir bendravimo sunkumus, kuriuos lemia gėdos ir kaltės jausmas. Nepakeitus šeimos požiūrio ir nenustačius ilgalaikės pagalbos plano, pokyčiai gali būti laikini, o problemos - pasikartojančios.

Pagalba ir pagalbos sistemos stokos problemos

Viena rimčiausių problemų - finansinių ir organizacinių išteklių trūkumas socialinių darbuotojų veiklai gyventojų kaimiškose vietovėse. Dėl didelių atstumų, darbo laiko apribojimų ir darbo specifikos kartais sudėtinga laiku ir tinkamai padėti šeimai.

Be to, nėra vieningos sistemos, aiškiai reglamentuojančios atsakomybę ir paslaugų teikimą socialinės rizikos šeimoms Lietuvoje. Dažniausiai pagalba apsiriboja finansinės paramos paskyrimu ir jos naudojimo kontrole, tačiau reikalinga kompleksinė ir nuosekli pagalba, apimanti socialinius, psichologinius ir ekonominius šeimos aspektus.

Prevencinės programos ir bendruomenės įsitraukimas

Prevencinė veikla yra itin svarbi neleisti problemoms gilėti. Socialiniai darbuotojai ir bendruomenės nariai organizuoja:

• Mokymus apie priklausomybių žalą.
• Prevencines akcijas „Saugūs namai“, „Būk budrus - išvenk gaisro“ bei kitas bendruomenines iniciatyvas.
• Renginius dialogui apie vaikų saugumą, darbo rinkos įtraukimą ir socialinės paramos galimybes.
• Vaikų dienos centrų veiklą, kur vaikai ir tėvai gali įgyti socialinių įgūdžių ir stiprinti tarpusavio ryšius.

Tokios iniciatyvos skatina šeimų integraciją į visuomeninį gyvenimą ir mažina socialinę atskirtį, kuri ypač aktuali kaimo vietovėse.

Apie SOS vaikų kaimus ir jų pagalbą socialinės rizikos šeimoms

SOS vaikų kaimai teikia ilgametę kompleksinę pagalbą sunkumus patiriančioms šeimoms visoje Lietuvoje. Organizacija globoja apie 650 šeimų, kuriose gyvena 780 vaikų. Darbas su šiomis šeimomis apima:

• Ilgalaikę teisinę, psichologinę ir medicininę paramą.
• Vaikų aprūpinimą maistu ir būtiniausiais daiktais.
• Šeimų emocinį ir socialinių įgūdžių lavinimą.
• Bendruomenės integraciją ir socialinės aplinkos stiprinimą.

Jų pavyzdys rodo, kad pagalba socialinės rizikos šeimoms yra įmanoma tik dirbant kompleksiškai, ilgai ir atsižvelgiant į kiekvienos šeimos unikalumą.

Svarbiausios rekomendacijos siekiant mažinti socialinių rizikų poveikį šeimoms

1. Įgyvendinti koordinuotą, tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp socialinių darbuotojų, sveikatos specialistų, vaikų teisių apsaugos, švietimo ir teisėsaugos institucijų.
2. Užtikrinti socialinių darbuotojų mobilumą ir resursus darbui su atokiose vietovėse gyvenančiomis šeimomis.
3. Stiprinti šeimų motyvaciją keistis per empatišką ir nesmerkiančią komunikaciją.
4. Teikti ilgalaikę, diferencijuotą pagalbą atsižvelgiant į individualius šeimų poreikius.
5. Vykdyti prevencines programas, mažinančias priklausomybes ir skatinančias socialinę integraciją.
6. Užtikrinti materialinę paramą ir sklandžią socialinių išmokų sistemą šeimų poreikiams tenkinti.

Tik nuosekliai ir daugiaprofilinėmis priemonėmis remiant socialinės rizikos šeimas galima mažinti neigiamas pasekmes vaikų gyvenime ir visuomenėje.

tags: #girtaujanti #mama #socialines #rizikos #seima