Visuomenė sparčiai sensta ir šis faktas aktualus visame pasaulyje. 2017 metais užsienio tyrėjai atskleidė, kad žmonių, kurių amžius yra 60 metų ir daugiau, sparčiai daugėja. Ši amžiaus grupė sudaro 13 proc. pasaulio gyventojų ir yra skaičiuojama, kad iki 2050 m. ji smarkiai išaugs. Apsidairykime - norime to ar ne, visi gyvename garbaus amžiaus žmonių apsupti.
Yra ir senatvės reiškinio tyrinėtojų, kurie teigia, kad žodyje „senatvė“ slypi labiau psichologinė, o ne fizinė sąvoka. Užsienio šalių kultūrose senatvė gerbiama. Mūsų visuomenėje kažkodėl senatvė suvokiama kaip problema, našta vaikams. Ne visi garbaus amžiaus žmogui autobuse užleidžia vietą ar padeda atsistoti pargriuvus. O kartais ir patys senjorai nenori priimti pagalbos - stipriai sunegalavę jie atsisako važiuoti pas gydytojus, nes mano, kad tokiu būdu jais norima atsikratyti.
Senatvė dažnai suvokiama kaip lėtesnis, ramesnis gyvenimo tarpsnis, tačiau iš tikrųjų joje slypi kur kas daugiau. Tai metas, kai žmogus gali prisiminti nueitą kelią vadovaudamasis išmintimi, ramybe ir gilesniu supratimu. Skirtingų epochų rašytojai, filosofai, mokslininkai ir dvasiniai lyderiai kalbėjo apie senatvę ne kaip apie pabaigą, o kaip apie brandos ir tikrosios gyvenimo prasmės etapą. Jų mintys primena, kad senjoro amžius gali būti ne našta, o dovana, nes tai - laikas, kai išmokstame vertinti paprastumą, gerumą ir vidinę ramybę.
Štai keletas garsių žmonių minčių apie senatvę, jaunystę ir gyvenimo prasmę:
Citatos apie senatvę
Ciceronas, romėnų filosofas: „Senatvė nėra našta, jei žmogus išsaugo savo dvasinę stiprybę.“
Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą
Jo mintis primena, kad tikroji žmogaus galia slypi ne kūne, o sieloje. Metai žmogaus nesumenkina - jie atskleidžia jo brandą ir vertybes.
Johanas Wolfgangas Goethe: „Senstame ne todėl, kad praeina metai, o todėl, kad nustojame svajoti.“
Pasak jo, žmogus išlieka jaunas tiek, kiek leidžia sau tikėti ateitimi. Senatvė nėra pabaiga - tai dar viena gyvenimo stotelė, kurioje dar turime svajonių.
Sofoklis: „Nėra tokio žiedo, kaip senatvė, jei ji pražysta išmintimi.“
Šis posakis atskleidžia, kad metai suteikia gilią patirtį, leidžiančią aiškiai pajusti gyvenimo esmę.
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams
Markas Tvenas: „Amžius - tai proto būsena. Jei nesakytum, kiek tau metų, niekas nepatikėtų.“
Jo mintis pabrėžia, kad tikrąjį amžių parodo ne dokumentai.
Dalai Lama: „Senstant suvoki, kad svarbiausia - ne laimėti, o būti geru žmogumi.“
Su metais tampame labiau atjaučiantys, ramūs.
Andre Maurois: „Senatvė prasideda tada, kai prisiminimai ima užimti daugiau vietos nei planai.“
Taip pat skaitykite: Žmonių giminės psichologinė priklausomybė
Vis dėlto jis skatino puoselėti ateities tikslus net ir brandžiame amžiuje.
Albertas Einšteinas: „Ne tas yra senas, kuris nugyveno daug metų, o tas, kuris prarado smalsumą.“
Jo žodžiai skatina išlaikyti vidinį gyvybingumą. Tai yra domėtis, mokytis, kelti klausimus.
Gabrielis Garsija Markesas: „Senatvė - tai ne amžius, o suvokimas, kad gyvenimas yra vertingas kiekvieną akimirką.“
Būtent šis suvokimas suteikia žmogui gebėjimą branginti dabartį.
Aleksanderis Popas: „Visą gyvenimą lydinti viltis nepalieka mūsų net ir mirties valandą.“
Šios citatos atspindi skirtingus požiūrius į senatvę, tačiau jas vienija mintis, kad senatvė gali būti gražus ir prasmingas gyvenimo etapas, jei žmogus išsaugo dvasinę stiprybę, smalsumą ir gebėjimą vertinti kiekvieną akimirką.
Šiemet „Sidabrinės linijos“ atliktas tyrimas atskleidė liūdną realybę - vos trečdalis šalies senjorų turi su kuo bendrauti. Deja, šiais laikais dauguma senolių yra vieniši.
Mintys apie jaunystę
Jaunystė - tai svajonės, tikėjimas, siekimas žygdarbių. Tai romantika ir lyrika. Tai dideli ateities planai, visų perspektyvų pradžia.
- Kiekvienas žmogus turi tris jaunystes: kūno, širdies ir proto. Nelaimei, jos niekada nesutampa.
- Jaunystė - tai tarsi apsvaigimas, kažkas panašaus į karščiuojantį protą.
- Jaunystė - tai žmogaus pavasaris, sėjos metas, kai beriamos būsimųjų gyvenimo metų sėklos.
- Jaunystė - tai ne amžiaus rodiklis, bet sielos būsena.
- Jaunystėje įgyk tai, kas ateityje tau kompensuos senatvės nuostolius. Supratęs, kad senatvės penas yra išmintis, jaunas būdamas, elkis taip, kad tavo senatvė neliktu be peno.
Laimingas tas, kuris ligi senatvės išlieka jaunas, neleisdamas savo sielai atvėsti, sužiedėti, suakmenėti. Jaunystėje vyrauja stebėjimas, senatvėje - mąstymas, todėl jaunystė - poezijos metas, senatvė - daugiau filosofijos. Ir praktiniame gyvenime mūsų veiksmus jaunystės laikotarpiu lemia tai, ką matome ir kokį įspūdį sukelia reginys, o senatvėje - vien tai, ką sako protas.
Aforizmai apie tinginystę
- Tingus niekuomet nelaimi, laimėtojas niekuomet netingi.
- Dykinėjimas labiau vargina nei darbas.
- Tingiai aviai ir sava vilna našta.
- Tinginystė bet kurį darbą padaro sunkiu.
- Kokių sugebėjimų beturėtų žmogus, bet jei jis tingus - jis pasmerkia save slogiam gyvenimui.
- Apatija ir tingumas užšaldo sielą ir kūną.
- Darbas žmogų maitina, o tinginystė gadina.
- Už tinginystę mus baudžia ne tik mūsų nesėkmės, bet ir kitų sėkmė.
- Įprotis dykinėti baisesnis už visas nelaimes.
- Tinginystė - tai priešlaikinė senatvė.
Šios mintys padeda suprasti, kad kiekvienas gyvenimo etapas turi savo vertę ir iššūkius. Svarbu išnaudoti jaunystės galimybes ir puoselėti savybes, kurios padės džiaugtis brandžiu amžiumi.
Gyvenime svarbu yra ne užimti kažkieno kito, o savo vietą, ne vaikytis to, kas paklausu, prestižiška, o to, kas geriausiai leis išskleisti mano turimus talentus, kas leis pasireikšti mūsų pašaukimui.