Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, opios socialinės problemos niekur nedingo. Nepaisant aktyvaus savanorių ir pilietinės visuomenės įsitraukimo stabdant koronavirusą, dalis visuomenės susidurs su dar didesniais išbandymais nei įprastai.
Skurdo ir socialinės rizikos kontekstas
Prof. Statistikos departamento duomenimis, su materialiniu nepritekliumi 2018 m. susidūrė 23,1 proc. gyventojų, iš jų su dideliu materialiniu nepritekliumu - 11,1 proc. Iš žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų su materialiniu nepritekliumi susidūrė beveik pusė (48 proc.) gyventojų, su dideliu materialiniu nepritekliumu - 29 proc. Atsižvelgiant į namų ūkio struktūrą, dažniausiai skursta ir socialinėje atskirtyje gyvena vieno asmens arba vieno asmens su vaikais namų ūkiai.
Iš namų ūkių, kuriuos sudaro tik vienas asmuo, 56 proc. vienų gyvenančių asmenų yra skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, vieno asmens su vaikais - 54 proc. Lietuvoje yra 47,7 proc. namų ūkių, kuriuose yra tik vienas suaugęs asmuo (įskaitant ir namų ūkius su vaikais). Tai milžiniškas skaičius. Iš kur jie gali tikėtis pagalbos, jei susirgs ir nebus stacionarizuoti (gydomi ligoninėje)?
Krizės poveikis socialinių paslaugų prieinamumui
Koronaviruso iššauktos krizės akivaizdoje problemos dar labiau paaštrėja: vaikų nemokamas maitinimas mokyklose ir vaikų dienos centruose sustojo, socialiniai darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, lieka neaišku, kaip socialinis sektorius aprūpins maisto produktais socialinių įgūdžių neturinčias šeimas ir vaikus, senjorus ir neįgaliuosius. Jau nekalbant apie kitas socialines paslaugas ir naujus klientus, susidursiančius su koronavirusu. Sveikatos ir švietimo sektoriai bando valdyti krizės sukeltas problemas, bet socialinis sektorius labai atsilieka. Šis sektorius turi būti pasirengęs didėjančiam pagalbos poreikiui.
Pavyzdžiui, jei susirgs daug vienišų žmonių ir sveikatos sektorius bus perpildytas, kaip jis organizuos pasveikusių, bet silpnų vienišų žmonių apsaugą ir pagalbą jiems? Kaip gebės tarpininkauti asmenims, kuriems reikės sveikatos priežiūros, banko ar teisininkų pagalbos? Kaip valdys situaciją, kai maisto atsargos bus suvalgytos ir bent savaitę prieš pašalpų mokėjimą dalis socialinę riziką patiriančių vaikų ir jų šeimų badaus? Kaip bus užtikrintas maisto paketus dalijančių žmonių saugumas? Kaip bus užtikrintas saugumas socialinių darbuotojų, kurie turės lankyti šeimas, susidūrusias su socialine rizika ir bėda?
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuoti grąžinamąją subsidiją?
Apsaugos priemonių ir personalo trūkumo iššūkiai
Socialinių darbuotojų, jų padėjėjų apsauga ir aplinkos veiksmingam darbui sukūrimas - „aukščiau sėdinčiųjų“ pareiga. Socialinių darbuotojų administracijos turi galvoti apie jų apsaugą nuo koronaviruso, o ne vien patarimais dirbti per nuotolį ar retinti vizitus. Turi būti užtikrintas apsaugos priemonių tiekimas. Dauguma Maisto banko ar kitų nevyriausybinių organizacijų savanorių taip pat dirba savo tiesioginėse darbovietėse, kai kurie - nuotoliniu būdu, o laisvu nuo darbo metu padeda žmonėms.
Turi būti galvojama, kaip organizuoti darbą, kai Maisto banko ir kitų organizacijų resursai išseks, nes įprastinės paramos akcijos stoja, o rėmėjų entuziazmas gilėjanti krizė gali paveikti taip pat. Puiki iniciatyva „Stiprūs kartu“ nepasieks visų pažeidžiamų, jau vien dėl to, kad ne visi apie ją sužinos ir mokės užsiregistruoti. Todėl centralizuotos iniciatyvos turi turėti labai gerą integraciją su bendruomenėmis.
Finansavimo trūkumai ir reikalingos valstybės priemonės
Problema - platesnė ir gilesnė, o ją būtina spręsti valstybiniu lygiu ir ne tik pašalpų išmokėjimu. Maitinimo problemos vien nuotolinis darbas neišspręs. Pagalba maisto produktais ar pagamintu maistu vargingiausiems asmenims, besigydantiems namuose, stringa. Neužtenka įrašyti žmogų į remiamų asmenų sąrašą ir informuoti, kad jis kreiptųsi į Maisto banką ar kitą organizaciją!
Ministerija ir savivaldybės turėtų galvoti apie papildomas finansines injekcijas, susijusias su vienkartinių pakuočių įsigijimu, maisto išvežiojimu, o ateityje tikėtina ir jo brangimu. Sklandesniam darbui reikėtų jau dabar įvesti ir stengtis laikytis subsidiarumo principo, kuris įgalina branginti, puoselėti ir vertinti visus bendruomenių išteklius, visas iniciatyvas, priartinančias prie žmogaus.
Subsidiarumas ir bendruomeninės paslaugos
Tikiuosi, kad šios krizės akivaizdoje atsivers akys, jog nevyriausybinės, religinės organizacijos yra gyvybiškai svarbios partnerės! Kad seniai buvo laikas į socialinių paslaugų įstatymą įrašyti subsidiarumo principą, kuris būtų sustiprinęs ir padaręs tikrove taip dažnai teoriškai naudojamą sąvoką „bendruomeninės paslaugos“. Didesnis rezervas stipresnės organizacijos krizės akivaizdoje būtų dar didesnis ramstis.
Taip pat skaitykite: senelių globos įstaigų ekonominė priklausomybė
Krizės akivaizdoje socialiniai darbuotojai turi tapti socialinės greitosios pagalbos darbuotojais, pagalbos teikimo lyderiais, o seniūnija - pagalbos teikimo seniūnijose štabu. Nėra normalu, jog šeimoms patiriant gyvybiškai svarbias problemas, socialinis darbas apsiribotų tik nuotoliniu būdu.
Vaikų ir šeimų poreikiai: VDC, maitinimas, nuotolinis mokymasis
Socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai susidurs su problemomis, kurias sprendė vaikų dienos centrai (VDC), o tas problemas įveikti ir bus jų didžiausias iššūkis. Kol kas ministerija ar savivaldybės neturi aiškios strategijos, kuri nurodytų, kaip bus užtikrinta vaikų gerovė. Bent jau būtų galima mąstyti, kaip persiorientuoti prie maisto davinių. Juk maitinimo organizavimo sistemas turėjo visos švietimo įstaigos ir VDC. Tačiau lanksčiai reaguoti į susidariusią krizinę situaciją būtina.
Vaikų gerovei užtikrinti būtina ir geras kontaktas su vaikais, jų poreikių išsiaiškinimas ir tenkinimas, psichologinė parama. Geriausia, kad jie palaikytų ryšius su VDC darbuotojais, klasės auklėtojais ar kitais asmenimis, kuriais pasitiki. Socialinis darbuotojas, kuris dirba su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, turėtų įsitikinti, kad krizės atveju vaikas turės ryšio priemonę ir gales kreiptis pagalbos.
Kompiuterio neturėjimas yra tik viena iš problemų. Pirmiausia reikia suprasti, kad vargingos šeimos negyvena prašmatniuose namuose ar dideliuose butuose. Dažnai tai būna vienas arba du kambariai. Todėl jei jau numatoma pirkti, tai siūlome pirkti nešiojamą kompiuterį su integruotu mikrofonu ir kamera, klaviatūra arba išmanųjį telefoną, užtikrinantį interneto ryšį.
Nuotolinis mokymas. Medžiaga pradinio ugdymo pedagogams.
Darbo sąlygos socialiniams darbuotojams ir reorganizacija
Dažnai socialiniai darbuotojai susiduria su dideliu darbo krūviu dėl netinkamo santykio tarp darbuotojų ir vaikų skaičiaus; personalo trūkumu, viršvalandžiais ir formalizuotu darbu, ribojančiu galimybes priimti savarankiškus sprendimus. Administracijos nesirūpinimas socialinio darbuotojo patiriamomis problemomis ir per mažos VDC patalpos taip pat apsunkina darbą.
Taip pat skaitykite: socialinių paslaugų finansavimo tvarka
Norint pagerinti socialinių darbuotojų darbo sąlygas ir paslaugų kokybę, būtina: pertvarkyti darbo krūvį, užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių VDC, organizuoti mokymus krizių intervencijos ir konsultavimo srityse bei suteikti profesinę superviziją ir kolegų tarpusavio pagalbos grupes. Socialinio darbo administracijos turi užtikrinti apsaugos priemonių tiekimą ir galimybes dirbti saugiai kontaktiniu režimu, kai tai būtina.
Bendradarbiavimas tarp institucijų ir inovatyvūs metodai
Palaikau centralizuotas iniciatyvas, bet kad jos būtų veiksmingos, reikia labai geros integracijos su žemiausia grandimi - bendruomenėmis, žmonėmis, kurie dirba su pažeidžiamais asmenimis. Ir savanoriams teikti pagalbą būtų patogiausia savo gyvenamoje seniūnijoje, žinant, kad ir jais bus pasirūpinta tiek skiriant apsaugos priemones, tiek susirgus.
Šeimos konferencijos metodas parodė, kad sprendimus šeimos gali priimti pačios, o socialinis darbuotojas gali veikti kaip koordinuojanti ir palaikanti grandis. Šeimos konferencijos yra prevencinė priemonė, kurios pagrindinė ašis - vaikas ir jo gerovė. Tam, kad vaikas augtų su savo šeima, šios priemonės iniciatoriais dažniausiai tampa socialiniai darbuotojai - jie tiki, kad savo darbu gali ženkliai pagerinti susiklosčiusią situaciją šeimoje.
Skundai, kliento pasitikėjimas ir paslaugų kokybė
Susiduriama su skundais dėl pasikeitusios tvarkos: pasikeitusi į namus ateinančių socialinių darbuotojų aptarnavimo tvarka supykdė ne vieną klientą. Socialinius darbuotojus rekomenduota paskirstyti taip, kad jiems nereikėtų blaškytis po miestą ir gaišti laiko kelionėms nuo vieno kliento iki kito. Jei klientas nesutaria su darbuotoju, jį pakeičia - tai viena iš praktinių priemonių gerinant paslaugų kokybę.
Nemažai tėvų stokoja kompiuterinio raštingumo įgūdžių, todėl tenka ir čia ugdyti įgūdžius. Sprendžiamas ir nedarbo klausimas, nors dauguma socialines išmokas gaunančių stokoja motyvacijos užsidirbti legaliai. Neretai reikalingas ir finansinio raštingumo ugdymas, efektyviai paskirstant lėšas iš turimo biudžeto.
Specialiosios grupės: vaikai su negalia, vieniši, pabėgėliai
Pagalbos teikimas vaikui su negalia ir jo šeimai reglamentuojamas teisės aktais, tačiau realybėje dažnai trūksta kompetentingos pagalbos ir informacijos šeimoms, kur kreiptis. Dėl informacijos stokos šeimos ne visada žino, kur ir kokios pagalbos galėtų kreiptis.
Naujasis iššūkis - pabėgėliai iš Ukrainos: susidūrimas su kitu kultūriniu požiūriu, dokumentų tvarkymu, vaikų ugdymu, medicininių paslaugų sunkumais piliečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, reikalauja papildomų resursų ir kalbos bei kultūrinio tarpininkavimo.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
Budinčio globotojo veikla - tai ne vien gerumo, bet ir profesionalumo išraiška: budintis globėjas laikinai prižiūri vaikus savo namuose, užtikrindamas fizinį ir emocinį saugumą. Vietos iniciatyvos, tokios kaip „Vaikų svajonės“ ar „Stiprūs kartu“, kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis stiprina pagalbos tinklą ir pasiekia daug vaikų bei šeimų.
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro praktika rodo, kad kompleksinė pagalba - socialinių įgūdžių ugdymas, atvejo vadyba, tarpininkavimas ir lydėjimo paslaugos - padeda šeimoms išgyventi krizes ir ugdyti atsakingą požiūrį į tėvystę.
| Problema | Reikalinga priemonė | Tikslas |
|---|---|---|
| Maitinimo sustabdymas VDC ir mokyklose | Valstybinės finansinės injekcijos, maisto išvežiojimo logistika | Užtikrinti vaikų mitybą karantino metu |
| Socialinių darbuotojų apsauga | Apsaugos priemonių tiekimas, rizikos valdymo protokolai | Leisti saugiai lankyti šeimas |
| Kompiuterinė atskirtis vaikams | Nešiojamieji kompiuteriai, interneto prieiga | Užtikrinti nuotolinio mokymosi prieigą |
| Resursų išsekimas NVO | Subsidiarumo principo įgyvendinimas, bendruomenių finansavimas | Palaikyti nevyriausybinių partnerių veiklą krizės metu |
Rekomenduojami prioritetai politikos formuotojams
- Užtikrinti papildomą finansavimą maisto tiekimui ir logistikai VDC bei pažeidžiamiems namų ūkiams.
- Įvesti aiškius apsaugos priemonių tiekimo mechanizmus socialiniam personalui ir savanoriams.
- Taikyti subsidiarumo principą - aktyviau remti NVO ir religinės bendruomenes kaip partnerius socialinių paslaugų teikime.
- Organizuoti masines priemones skaitmeninei prieigai užtikrinti (nešiojamieji įrenginiai, mobilus internetas vaikams iš pažeidžiamų šeimų).
- Palaikyti ir plėtoti šeimos konferencijų ir atvejo vadybos metodus kaip prevencinius instrumentus.
- Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą: sveikata-socialinė apsauga-švietimas-bendruomenės.
- Investuoti į socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, superviziją ir psichologinę pagalbą personalui.
Praktinis kvietimas veikti
Karantino sąlygomis kiekvienas galime prisidėti, bendraudami telefonu, padėdami rasti informaciją internetu tiems, kurie to negali patys, remdami organizacijas, kurios teikia tiesioginę paramą, padėdamos kaimynams apsirūpinti maistu. Susirgus medikams ar kitiems pagalbos teikėjams visu aštrumu atsiveria žmogaus vertė. Todėl vieni kitais turime rūpintis labai solidariai ir apgalvotai.
Palaikau centralizuotas iniciatyvas, bet kad jos būtų veiksmingos, reikia labai geros integracijos su žemiausia grandimi - bendruomenėmis, žmonėmis, kurie dirba su pažeidžiamais asmenimis. Ir savanoriams teikti pagalbą būtų patogiausia savo gyvenamoje seniūnijoje, žinant, kad ir jais bus pasirūpinta tiek skiriant apsaugos priemones, tiek susirgus.
tags: #finansavimo #trukumas #socialiniu #istaigu