Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Psichikos sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę.
Psichikos sveikata apima keletą pagrindinių komponentų, kurie kartu užtikrina visapusišką asmens gerovę: emocinė gerovė, psichologinė gerovė ir socialinė gerovė. Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.
Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis.
- Depresija: Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais. Depresija gali paveikti žmogaus miegą, apetitą ir energijos lygį.
- Nerimo sutrikimai: Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas: Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais, nuo manijos iki depresijos.
- Valgymo sutrikimai: Valgymo sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
- Psichoziniai sutrikimai: Psichozės sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.
Psichikos sveikatą lemiantys veiksniai
Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Skirtingiems žmonėms įvairūs veiksniai gali turėti skirtingą poveikį.
Biologiniai veiksniai
Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje. Pavyzdžiui, šeimose, kuriose yra sergančiųjų depresija, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Smegenų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas taip pat gali turėti įtakos nuotaikai ir emocinei būklei.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
Psichologiniai veiksniai
Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Trauminės patirtys vaikystėje, tokios kaip smurtas ar nepriežiūra, gali padidinti riziką susirgti psichikos sveikatos sutrikimais vėliau gyvenime. Asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar pesimizmas, taip pat gali turėti įtakos psichikos sveikatai.
Socialiniai veiksniai
Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki. Socialinė izoliacija, skurdas ir diskriminacija gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Aplinkos veiksniai
Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Gyvenimas triukšmingoje ar užterštoje aplinkoje gali sukelti stresą ir nerimą, o smurtas ir nesaugumas gali sukelti traumą ir psichologinius sunkumus.
Gyvenimo būdo įtaka psichikos sveikatai
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti psichikos sveikatos sutrikimų ir pagerinti bendrą savijautą.
- Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos.
- Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Miego trūkumas gali sukelti dirglumą, nuovargį ir sunkumus susikaupti.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, natūralių nuotaiką gerinančių medžiagų, išsiskyrimą.
- Alkoholio ir narkotikų vartojimas: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę.
- Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką.
- Socialiniai ryšiai ir streso valdymas: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti. Streso valdymas gali apimti meditaciją, jogą, kvėpavimo pratimus ir kitas atsipalaidavimo technikas.
Psichikos sveikatos raštingumas (PSR) ir jo reikšmė
Psichikos sveikatos raštingumas (PSR) - tai psichikos sveikatos būklių supratimas, padedantis jų prevencijai, atpažinimui ir gydymui. 1997 m. A. Jorm pirmą kartą pavartojo psichikos sveikatos raštingumo (PSR) terminą, kad apibūdintų „žinias ir gebėjimus, padedančius atpažinti psichikos sutrikimus, juos valdyti ar užkirsti kelią“.
Taip pat skaitykite: Darbas Europoje ir pensija Lietuvoje
Dėl nepakankamo visuomenės išmanymo apie psichikos sutrikimus, jų atpažinimas, kreipimasis pagalbos ir gydymas vėluoja. Iki šiol atlikti PSR tyrimai parodė, kad daugelis žmonių nesikreipia pagalbos arba ją atideda dėl įvairių asmeninių ir struktūrinių kliūčių, tokių kaip baimė dėl stigmos ir diskriminacijos, susijusios su depresija; negeba atpažinti problemos simptomų, neturi žinių apie pagalbos prieinamumą, neieško tinkamų atsakymų bei pagalbos tiek iš šeimos, tiek iš draugų.
PSR bendroje populiacijoje išlieka itin žemo lygio. Būtina skubiai didinti moderniosios visuomenės informuotumą apie psichikos ligas, sutrikimus ir psichikos sveikatos raštingumą. Reikia atlikti kuo daugiau informatyvių PSR tobulinimo tyrimų ir geros kokybės mokslinių tyrimų, įvertinti visuomenės PSR lygį ir parengti visuomenės PSR gerinimo metodikas. Šios priemonės, didindamos ankstyvo psichikos sutrikimų nustatymo ir gydymo galimybę, gerintų visuomenės gyvenimo kokybę.
Sociodemografiniai veiksniai ir PSR
Buvo nustatyta keletas skirtingų sociodemografinių veiksnių, turinčių įtakos psichikos sveikatos raštingumo lygiui, įskaitant lytį, amžių, išsilavinimą ir žmogaus asmenybę. Išvados rodo, kad žemesnio išsilavinimo moterų, vyresnio amžiaus ir žemas mėnesines pajamas gaunančių žmonių psichikos sveikatos raštingumas yra žemesnis.
Pavyzdžiui, dėl nepakankamo visuomenės išmanymo apie psichikos sutrikimus, jų atpažinimas, kreipimasis pagalbos ir gydymas vėluoja. Pavyzdžiui, JAV depresiją atpažįsta <50 proc. paauglių ir koledžo studentų.
Socialinis kapitalas, šeima ir bendruomenė
Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas, apimantis artimus ryšius su šeima, draugais ir bendruomene, yra svarbus psichikos sveikatos veiksnys. Kuo daugiau turime artimų žmonių, su kuriais galime išsikalbėti, tuo didesnis mūsų socialinis kapitalas.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo galimybės Lietuvoje
Net 60 proc. artimų žmonių turinčių vyrų ir 58 proc. moterų teigė esantys geros sveikatos ir tik 6,7 proc. vyrų ir 9 proc. moterų ja skundėsi. Tarp neturinčių artimų žmonių gera sveikata gyrėsi tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų, skundėsi bloga sveikata 18,4 proc. vyrų ir 25 proc. moterų.
Sociologas pastebi, kad ypač ryškus šis skirtumas tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Net 42 proc. tokių respondentų, neturinčių su kuo pasikalbėti, skundėsi bloga sveikata. Tarp turinčiųjų artimuosius tokių buvo tik 22 proc. Tuo tarpu iki 50 m. artimų žmonių buvimo ar nebuvimo poveikis nėra toks žymus subjektyviai sveikatai.
Vyresnių nei 50 metų grupėje šie rodikliai - atitinkamai 21,9 ir 4,8 proc. Dar vienas socialinio kapitalo elementas - pasitikėjimas kitais žmonėmis. 51,5 proc. respondentų, manančių, kad dauguma žmonių galima pasitikėti, savo sveikatą įvardijo kaip gerą ir labai gerą, 36,7 proc. - kaip vidutinę. Nepasitikinčių žmonėmis grupėje šis skaičius siekė atitinkamai 42,1 ir 42,6 proc.
Šeimos svarba ir „iškūnyta“ savimonė
Šeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien. Čia formuojami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Laimingi tie, kurie turi savo širdžiai brangius ir artimus žmones, kuriems rūpi jie patys, ir gali prasmingai dalinti save.
Gyvenimas pilnoje ir pilnavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti bei dvasiškai tobulėti. Šeima tai pirmiausia gyvenimas ne vienumoje, gyvas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuom gi jis gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai jo širdį valdo. Reikalingas empatijos jausmas, kada savąjį žmogų imi pažinti iš žvilgsnio, balso tono, noro ar nenoro kalbėtis, iš kvapo ar judesio.
Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo individo kūno, proto ir dvasios vientisumo savivokos, kuri dar įvardijama kaip „įkūnyta“ savimonė. Nustatyta, kad šio vientisumo praradimas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia prastesnės psichikos sveikatos ar net psichikos ligų (depresijos ir šizofrenijos) rizika. Specialistai šį reiškinį vadina „iškūnytos“ savimonės būsena.
„Iškūnyta“ savimonė - tai psichoanalitinė kategorija, kai žmogus priverstas būti dviprasmiškoje situacijoje. Kitaip tariant, jis negali elgtis taip, kaip norėtų. Tai savotiškas žmogaus susidvejinimas, kai žmogus turi būti tokiu, koks nėra iš tiesų. Dėl šio susidvejinimo jis tarsi atsiriboja nuo savęs ir ima save suvokti iš šono.
Tyrimas parodė, kad net 69,4 proc. vyrų ir 66,1 proc. moterų, priklausančių blogos sveikatos grupei, nurodė negalintys atsikratyti liūdesio net padedami draugų ar šeimos. Anot V. Leonavičiaus, tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą apie glaudų subjektyviosios sveikatos sąryšį su „iškūnytos“ savimonės simptomais. Vyrų ir moterų, turinčių „iškūnytos“ savimonės simptomų, blogos sveikatos rizika net 2 kartus didesnė nei respondentų, neturinčių šių simptomų.
Pandemijos poveikis psichikos sveikatai Europoje
Prieš COVID-19 pandemiją 1 iš 6 žmonių ES patyrė psichikos sveikatos problemų. Ši padėtis pablogėjo dėl pastaraisiais metais patirtų precedento neturinčių krizių. Pandemija sukėlė papildomą spaudimą žmonių, ypač jaunimo ir asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, psichikos sveikatai.
COVID-19 visame pasaulyje sutrikdė iki tol nusistovėjusias socialines normas, gyvenimo įpročius, visuomenės nariai susiduria su įvairias ribojimais, nuolatine rizika užsikrėsti COVID-19, o tai turi neigiamą poveikį jų socialiniam gyvenimui, finansinei padėčiai, ilgai besitęsianti pandemija ir viruso plitimas daugeliui visuomenės narių kelia stresą dėl kurio intensyvumo vėliau patiriamas ir perdegimas.
Paskelbtas karantinas sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumų: darbas ir ugdymas nuotoliniu būdu, vienatvės jausmas, sumažėjusios pajamos ar darbo netekimas, neigiamos informacijos srautas ir kt. Literatūroje nurodoma, kad per COVID-19 pandemiją psichinės sveikatos problemų vis daugėja.
2020 m. vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai vykdė lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių psichologinę savijautą Lietuvoje ir kaip veiksmingiau jiems padėti. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės buvo vienaip ar kitaip paveikti įvairių su pandemija susijusių problemų. Didelė dalis tyrimo dalyvių jautė stiprią baimę, nerimą, liūdesį ar vienatvę.
Mokslininkai atliktu tyrimu taip pat siekė išsiaiškinti, kas lietuviams labiausiai padeda kovojant su pandemijos metu kylančiais psichologiniais sunkumais ir dalijasi rekomendacijomis, kokie pagalbos sau būdai gali būti veiksmingi mažinant kylantį nerimą. Lietuvoje griežtėjant ribojimams dėl COVID-19, psichologai ragina atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichologinę sveikatą.
Pandemijos metu ypatingai svarbu išlikti fiziškai aktyviais. Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas gali būti sunkesnių simptomų ir komplikacijų atsiradimą bei mirtingumą lemiantys veiksniai užsikrėtus COVID-19 liga. Blogėjant psichinei sveikatai kyla miego problemos bei prastėja miego kokybė, kuri nurodoma kaip esminis psichinės sveikatos elementas. Nurodoma, kad nerimas ir depresija susiję su miego sutrikimais.
Europos politikos atsakas ir iniciatyvos
Siekdama įveikti šią krizę, Europos Komisija, įgyvendindama 20 pavyzdinių iniciatyvų, psichikos sveikatą prilygina fizinei sveikatai ir investuoja 1,23 mlrd. 2023 m. gegužės mėn. Europos psichikos sveikatos savaitės proga ES piliečių paklausėme, kodėl ES turėtų imtis veiksmų psichikos sveikatos srityje.
„Psichikos sveikata yra visuomenės sveikata. Tai žmogaus teisė. Spartūs technologiniai, aplinkos ir visuomenės pokyčiai labai paveikė kai kurių žmonių gebėjimą prisitaikyti. Veiksniai, turintys įtakos žmonių psichikos sveikatai, yra įvairūs ir į juos reikia atsižvelgti visose politikos srityse.
Tyrimo medžiaga ir metodai (literatūros apžvalga)
Mokslinių šaltinių paieška, apžvalga bei analizė. Publikacijų paieška buvo vykdoma tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed. Paieška buvo atliekama pasitelkiant raktinius žodžius ir jų derinius: psichikos sveikatos raštingumas, sociodemografiniai veiksniai, pagalba sergant psichikos sutrikimu, psichikos sveikatos raštingumo svarba visuomenei.
Taikant teorinės analizės metodus, buvo surasta 100 publikacijų, atitinkančių įtraukimo kriterijus. 65 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų.
Tikslas
Tikslas − išanalizuoti psichikos sveikatos raštingumo apibrėžtį, jo svarbą visuomenei, kylančias problemas bei ryšį su sociodemografiniais veiksniais.
tags: #europoje #psichikos #sveikata #socialiniai