Ergoterapijos efektyvumas ir nauda

Ergoterapija (gr. ergon - darbas, therapia - gydymas) - tai pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus.

Ką apima ergoterapija ir kuo ji naudinga

Ergoterapija - tai sveikatos priežiūros sritis, padedanti žmonėms atkurti, išlaikyti ar pagerinti gebėjimus, reikalingus kasdienei veiklai: nuo apsirengimo, valgymo iki darbo ar laisvalaikio užsiėmimų.

Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija - gydymas) - tai specializuotas gydymo metodas, padedantis suaugusiems atgauti nepriklausomybę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai ne tik fizinių gebėjimų atkūrimas, bet ir psichologinės gerovės stiprinimas, leidžiantis žmogui pilnavertiškai gyventi, įveikti kasdienius iššūkius ir vėl džiaugtis gyvenimo malonumais.

Ergoterapija teikia daug naudos, padedant atkurti fizinius įgūdžius, pagerinti gyvenimo kokybę ir didinti savarankiškumą: kasdienio gyvenimo įgūdžiai - ergoterapeutas dirba su pacientu, siekdamas, kad jis galėtų atlikti kuo daugiau veiklų savarankiškai. Psichologinė gerovė - atgavus fizinius gebėjimus ir pasitikėjimą savimi, pagerėja ir psichologinė būklė.

Fizinės funkcijos atkūrimas. Ergoterapija padeda atkurti ir stiprinti motorinius įgūdžius, reikalingus kasdienėms veikloms atlikti. Savarankiškumo didinimas. Psichologinė gerovė. Socialinių įgūdžių stiprinimas. Darbingumo atkūrimas.

Taip pat skaitykite: Kaip Justinas Žilinskas kalba apie šeimyninį smurtą jaunimo literatūroje

Kam skirta ir kada reikalinga ergoterapija

Ergoterapija skirta suaugusiems, turintiems fizinių ar psichologinių problemų, dėl kurių jie negali savarankiškai atlikti kasdienių veiklų. Ergoterapija yra naudinga žmonėms po traumų, insultų, su reumatoidiniu artritu, nervų sistemos ligomis, po operacijų arba vyresnio amžiaus asmenims, norintiems išlaikyti nepriklausomybę.

Ergoterapija gali būti reikalinga įvairiose situacijose, kai dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų yra sumažėjęs žmogaus gebėjimas atlikti kasdienes veiklas: po insulto, po traumų, esant neurologiniams sutrikimams, po ortopedinių operacijų, sergant lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, vaikų raidos sutrikimais.

Ergoterapija po insulto ir sergant neurologinėmis ligomis

Ergoterapija po insulto yra ypač naudinga, nes ji padeda atstatyti judėjimo funkcijas ir kasdienius įgūdžius, tokius kaip valgymas, apsirengimas ar vaikščiojimas. „Pacientui, patyrusiam galvos smegenų insultą, ergoterapeutas padeda lavinti kasdienės veiklos įgūdžius, pvz., išmoko jį apsirengti be kitų pagalbos, atkurti kitus kasdienės ar profesinės bei laisvalaikio veiklos įgūdžius“, - kitą pavyzdį pateikia I.

Ergoterapija taip pat yra svarbi gydant įvairias neurologines ligas, tokias kaip Parkinsono liga, smegenų traumos ar kiti nervų sistemos sutrikimai.

Ergoterapijos metodai ir užsiėmimai

Ergoterapijoje naudojami pratimai, veiklos ir terapinės užduotys, tiesiogiai susijusios su asmens kasdienio gyvenimo veiklomis. Tai gali apimti smulkiosios motorikos pratimai, stambiosios motorikos pratimai, kognityviniai pratimai, kasdienės veiklos treniruotes, sensomotorinius pratimus, socialinių įgūdžių lavinimą, relaksacijos ir streso valdymo pratimus.

Smulkiosios motorikos pratimai skirti rankų ir pirštų judesių lavinimui. Senstant ar persirgus kai kuriomis ligomis dingsta pirštų miklumas, vis sunkiau tampa paimti ir išlaikyti smulkų daiktą, parašyti ką nors ranka. Ergoterapeutė I. Ražinskaitė smulkiosios motorikos lavinimui pataria panaudoti veiklą, kurioje reikalingas smulkus pirštų darbas ir jį galima atlikti buityje. Sumaišykime dubenyje ryžius su pupelėmis ir išrinkime pupeles. Ant virvelės susekime skalbinių segtukus. Susagstykime drabužio sagutes. Pieškime teptuku. Pasikvietę į kompaniją mažuosius iš degtukų pastatykime bokštą. Dėliokime smulkias dėliones. Verkime karoliukus.

Ergoterpeutė siūlo keletą lengvų pratimų, kuriuos galima atlikti bet kada, turint laisvą minutę. Vienos rankos nykštį glaudžiame su mažyliu, kitos rankos nykštį - su smiliumi ir po vieną pirštą keičiame: pirmosios rankos nykštys keliauja prie bevardžio, antrosios - prie didžiojo piršto, kol pirmosios rankos nykštys atsiduria ties smiliumi, o antrosios - ties mažyliu.

Prieš kiekvieną veiklą, reikalaujančią smulkaus pirštų darbo, galime lengvai pirštus paspausti į kumščius ir atpalaiduoti, pirštus išskėsti ir suglausti. Tai lengvai suaktyvins kraujotaką bei atpalaiduos sustingimą.

Sensoriniai ir jutiminiai metodai

Ergoterapijos pratimai pasižymi dinamiškumu, kadangi jų tikslas yra įtraukti ir stimuliuoti sensoriką. Tam dažniausiai pasitelkiamos įvairios pagalbinės priemonės: nuo kamuolių, batutų, svarelių, tamprių gumų iki vibruojančių masažuoklių, spaudimo masės, kinetinio smėlio ar plastelino. Esant nepakankamam jautrumui ar šlubuojant kūno suvokimui gali būti pasitelkiamas masažas šepečiais, taip pat gelbėja sunkios antklodės, kurias galima taikyti ir namuose.

Ergoterapeuto darbas: individualios ir grupinės programos

Ergoterapeutas dirba individualiai ir grupėse, kuriose mokomasi įgūdžių. Dirbdamas individualiai, jis atlieka atvejo vadybininko vaidmenį. Čia kartu su klientu ar pacientu išsigryninami trumpalaikiai ir ilgalaikiai jo tikslai, nusimatomos kliūtys, kurios gali trukdyti pasiekti juos, tada - priemonės, su kuriomis bus judama link išsikeltų tikslų, mažinant kliūtis, sudaromas užsiėmimų visai savaitei tvarkaraštis (trukmė - dažniausiai nuo mėnesio iki pusmečio).

Lygiagrečiai vyksta įgūdžių - kasdienių, bendravimo, kognityvinių ir kt. - lavinimo grupės. Pavyzdžiui, bendravimo įgūdžių lavinimo grupėje išsirenkame neutralią temą, kuri nėra susijusi su asmeniniais sunkumais, psichikos ligomis ar pan., ir kalbamės ta tema, kiekvienas dirbdamas su savimi.

Ergoterapijos procedūros būna tiek individualios, tiek grupinės. Ergoterapijos procedūros vyksta specialiuose ergoterapijos kabinetuose. Juose yra specialiai neįgaliesiems pritaikyti virtuvės baldai (besikeičiančio aukščio), kur pacientas išmoksta pasigaminti maistą ir pavalgyti. Kituose kabinetuose vyksta keramikos, staliaus darbai, lipdymas, karpymas, audimas, mezgimas, siuvimas. Taip pat yra rašymo darbų įranga: kompiuteris ar spausdinimo mašinėlė, rašymo, piešimo, braižymo priemonės.

Ergoterapija vaikams

Ergoterapija vaikams yra naudinga, ypač kai yra sutrikimų, tokių kaip autizmas, ADHD ar motoriniai sutrikimai. Ergoterapeutas padeda vaikams įgyti ir tobulinti reikalingus kasdienius gyvenimo įgūdžius, tokius kaip valgymas, apsirengimas, higiena, rašymas ar kitus. Specialistas taip pat dirba su vaikais, kad pagerintų jų motorikos įgūdžius, koordinaciją, plaštakų jėgą.

Būtina pastebėti, kad ergoterapijos užsiėmimai naudingi ir plačiai taikomi ir asmenims neturintiems jokių diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, vaikams tai gali būti puiki pagalbinė ugdymo priemonė.

Aplinkos pritaikymas ir saugumas namuose

Ergoterapijos principus,- pasakoja I. Ražinskaitė, - galima taikyti ir namų aplinkoje. Ergoterapeutė siūlo kiekvienam apsižvalgyti savo namuose: galbūt čia yra daiktų, kurie kliudo saugiai judėti mažiausiems šeimos nariams arba vyresnio amžiaus žmonėms: slenksčių, kilimėlių, kitų daiktų. Pašalinkime juos. Judėjimui palengvinti pasirūpinkime, kad laiptai būtų su turėklais, apšviesti, kilimėliai vonioje - neslystantys.

„Dažniausiai aplinkos pritaikymas reikalingas judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, judantiems vežimėliu, su vaikštyne ar turintiems pusiausvyros sutrikimų. Tačiau tai svarbu ir tėvams, auginantiems vaikų“, - pabrėžia I. Be to, sako ji, namų aplinka gali būti pritaikoma ir turintiems sensorinių, atminties, regėjimo ar klausos sutrikimų asmenims.

Pavyzdžiui, geriau orientuotis namų aplinkoje padės tam tikri įrengti pritaikymai, priminimai, žymėjimai, nuorodos, garsiniai ar vaizdiniai signalai. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį.

Ergoterapija ir kineziterapija: pagrindiniai skirtumai

Kineziterapija daugiausia dėmesio skiria judėjimo funkcijų atkūrimui - raumenų stiprinimui, sąnarių mobilizavimui ir bendro fizinio mobilumo gerinimui. Kineziterapeutų tikslas - pagerinti vaikų gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, t.y. judėti kuo sklandžiau pagal jų galimybes bei amžiaus tarpsnį.

Tuo tarpu ergoterapija yra orientuota į žmogaus prisitaikymą prie kasdienio gyvenimo ir aplinkos, nepriklausomai nuo sveikatos būklės. Jeigu kineziterapija - apie žmogaus kūną, jo funkcijų atstatymą, mobilumo didinimą, tai ergoterapija - apie kognityvinių funkcijų, socialinių, vykdomųjų įgūdžių gerinimą, taip pat - kasdienių bei mokymosi įgūdžių lavinimą.

Pavyzdžiui, jeigu kineziterapeutas lavina stambiuosius raumenis - gebėjimą išlaikyti stabilų liemenį, remtis rankomis, tai ergoterapeutas moko kaip paimti ir valdyti rašymo priemonę: vedžioti kontūrus ar piešti. Bet jei po avarijos ranka išliko paslanki, tačiau pacientas negali savarankiškai pasidaryti arbatos, tokiu atveju, su juo dirbs ergoterapeutas.

Kur teikiamos ergoterapijos paslaugos ir kaip pasirinkti specialistą

Ergoterapijos paslaugos teikiamos reabilitacijos įstaigose ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų reabilitacijos skyriuose. Ergoterapija (gr. ergon - darbas, therapeia - gydymas, slaugymas) - pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus.

Pasirinkdami ergoterapeutą, turėtumėte įvertinti jo patirtį, kvalifikaciją ir specializaciją, atsižvelgdami į savo sveikatos būklę. Svarbu pasirinkti specialistą, turintį patirties dirbant su jūsų konkrečia liga ar sutrikimu, nes tai užtikrina, kad naudojami metodai bus pritaikyti jūsų poreikiams.

Ergoterapeutas yra reabilitacijos komandos narys, siekiantis bendrų visos komandos išsikeltų tikslų. Ergoterapeuto tikslas - paciento mokymas atlikti veiklas, kurios ugdytų reikiamus įgūdžius, įpročius ir vaidmenis, kurie yra reikalingi kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veiklose tiek namų aplinkoje, tiek ir bendruomenėje tam, kad būtų užtikrinta žmogaus gerovė.

Ergoterapijos trukmė ir kaina

Ergoterapijos trukmė priklauso nuo paciento sveikatos būklės, poreikių ir terapijos tikslų. Tai gali būti tiek trumpalaikis kursas, trukęs kelias savaites, tiek ilgalaikė reabilitacija, užtrunkanti kelis mėnesius, priklausomai nuo individualių poreikių ir progresų.

Ergoterapijos kaina priklauso nuo paslaugos trukmės, sudėtingumo ir taikomų metodų. Paprastai procedūros trunka nuo 30 iki 60 minučių, tačiau trukmė gali keistis, atsižvelgiant į paciento poreikius.

Praktiniai patarimai kasdienai: ergonomika, sėdėjimas, kelimas

Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis, šlaunys taip pat laikomos lygiagrečiai su grindimis, keliai sulenkti stačiu kampu. Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje. Nugara su juo turi sudaryti 90 laipsnių kampą. Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60-90 laipsnių kampą.

Negalima kelti sunkių daiktų pasilenkus, reikia visiškai atsitūpti, kojas laikyti plačiai pražergtas į šonus. Keliamą daiktą reikia apkabinti rankomis, laikyti priglaustą prie pilvo ar krūtinės. Jei reikia nešti didelius svorius, būtina sudėti juos į du vienodus krepšius ir nešti abiem rankomis.

Mūsų rekomendacija - penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei sėdėdami po kurio laiko imatės jaustis nepatogiai, keiskite pozą. Pagalvokite, galbūt kai kuriuos darbus įmanoma atlikti stovint ar vaikštinėjant po kabinetą, pavyzdžiui, kalbėti telefonu.

Ergoterapijos iššūkiai ir plėtra Lietuvoje

Ergoterapeutai Lietuvoje - ne naujokai, bet supratimas dar miglotas: neaišku, nei kuo jie skiriasi nuo kineziterapeutų, nei ką ergoterapeutas apskritai veikia. Ergoterapeutai įsitikinę: Lietuvoje jų galimybės dar neišnaudojamos.

„Kitose šalyse galime dirbti specifinėse socialinėse įstaigose, savivaldybėse. Kol kas ministerija dar neleidžia ligoninėms siųsti specialistų į pacientų namus, tokia veikla galima tik privačiai. Užsienyje siuntimo į namus praktika egzistuoja jau seniai“, - pasakoja R. Bučinskaitė. Dėl situacijos specialistė kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM): „Gaila, kad ministerija neskiria lėšų papildomiems etatams gydymo įstaigose.“

Ergoterapeutų draugijos pirmininkas, LSMU docentas Sigitas Mingaila teigia, kad diskusijos su ministerija kol kas niekur neveda: „Nors sutariame, kad reikalingas platesnis ergoterapijos taikymas, ministerija argumentuoja, kad viską stabdo finansinių galimybių trūkumas“.

Anot docento, nors siekiama, kad sveikatos sistema būtų grindžiama kainos ir efektyvumo principais, sutaupyti norima ne ten, kur reikia. „Ergoterapeuto atliktas gyvenamosios aplinkos įvertinimas ir pritaikymas yra pats efektyviausias poveikis, siekiant išvengti griuvimų ypač vyresniame amžiuje. Įrodyta, kad šios metodikos taikymas asmenims, kenčiantiems lėtinį skausmą, įtraukimas į prasmingą veiklą, gerina gyvenimo kokybę, sumažina skausmus bei medikamentų poreikį.“

Ką galite tikėtis iš ergoterapijos

Ergoterapija padeda žmonėms atkurti ir išlaikyti savarankiškumą, įgyti naujų įgūdžių bei pasiekti savo tikslus. Ji gali apimti įvairias veiklas, pradedant nuo paprastų motorinių įgūdžių lavinimo iki sudėtingesnių veiklų, tokių kaip darbo funkcijų atkūrimas ar socialinių įgūdžių stiprinimas.

Man ryškiausiai atmintyje išlikę, kai klientai (nes tokių atvejų buvo ne vienas) iš visiško nesaugumo jausmo, užsidarymo namuose, nebendravimo net su artimiausiais, pradeda keistis, išeina į darbinę veiklą, geba išlaikyti stabilų darbą, nors prieš tai darbuose kildavo sunkumų dėl to, kad būdavo daug nesaugumo jausmo, pasireikšdavo kiti simptomai.

Vis tik bendrą sveikimą, sugrįžimą į gyvenimą užtikrina kompleksinis gydymas: nuoseklus medikamentų, jei tokių reikia, vartojimas, ergoterapija, psichoterapija. Su gydytoju psichiatru ir kitais specialistais dirbame kartu kaip komanda. Dar labai svarbus yra dienotvarkės, rutinos, aiškumo dienoje turėjimas, ką mes ir užtikriname. Tuomet patiriame mažiau nerimo, atsiranda prasmės pojūtis, jausmas, kad susitvarkoma su iššūkiais, kurie kyla užsiėmimuose.

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Reabilitacijos metodas, kuriuo padedama traumas patyrusiems ar su judėjimo problemomis susiduriantiems žmonėms, raidos sutrikimų turintiems vaikams.

Taikymo sritis	Pavyzdžiai
Kasdienė veikla	Apsirengimas, valgymas, higiena, tualeto įgūdžiai
Darbinė veikla	Darbinių įgūdžių atkūrimas, profesinė reabilitacija
Laisvalaikis	Pomėgių, socialinių įgūdžių lavinimas
Kognityviniai ir sensoriniai pratimai	Atminties, dėmesio, jutiminės integracijos pratimai

tags: #ergoterapijo #efekektyvumo #justinas