VastRehab programa turi tele-terapijos galimybę. Ji gali būti paskirta pacientams darbui namuose. Pacientui sudaroma individuali programa, suteikiamos valandinės licencijos. Pacientas namie instaliuoja programą, prisijungia jam suteiktais prisijungimo duomenimis ir dirba nustatytomis valandomis. Namie pacientas turi turėti kompiuterį, gerą interneto ryšį, Kinect kamerą, ar Leap Motion daviklį. Specialistas mato ir vertina jo darbo rezultatus. Galima dirbti su grupe pacientų esančių namuose. Valdo visus Vast.Rehab modulius iš vieno kompiuterio: tvarko pacientų korteles, užsiėmimus, galima keisti pratimų parametrus, realiuoju laiku sekti visų pacientų darbą, matyti jų rezultatus. Reikalinga komplektacija: kompiuteris „viskas viename“ su liečiamuoju monitoriumi, mobilus stovas, Wifi maršrutizatorius, USB saugumo raktas.
Ergoterapijos esmė ir tikslai
Ergoterapija - gydymo metodas, ypač naudingas tiems, kurie dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų prarado įgūdžius ar patiria sunkumų kasdieniniame gyvenime. Ji gali padėti ne tik fiziniame, bet ir psichologiniame lygmenyje, suteikiant asmenims galimybę vėl jaustis nepriklausomiems ir aktyviems. Ergoterapija yra gydymo metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Ši terapija gali apimti įvairias veiklas, pradedant nuo paprastų motorinių įgūdžių lavinimo iki sudėtingesnių veiklų, tokių kaip darbo funkcijų atkūrimas ar socialinių įgūdžių stiprinimas. Ergoterapija suteikia daug privalumų, padedančių pagerinti asmenų gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.
Kur taikoma ergoterapija
- Po insulto, po traumų, esant neurologiniams sutrikimams, po ortopedinių operacijų, sergantiems lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, vaikams su raidos sutrikimais (pvz., autizmu, ADHD).
- Kasdienės veiklos lavinimas: motoriniai įgūdžiai, kasdienės užduotys, darbinių ir laisvalaikio veiklų įgūdžiai.
- Savarankiškumo didinimas, psichologinė gerovė, socialinių įgūdžių lavinimas, darbingumo atkūrimas ir ergonominiai patarimai.
Kompiuteriniai pratimai ir jų vaidmuo lavinime
Nuosekliai taikomi kognityviniai, sensomotoriniai ir kasdienės veiklos pratimai padeda lavinti atmintį, dėmesį, problemų sprendimą, motoriką ir rankų-jutimo integraciją. Tiesiogiai susiję su kasdienio gyvenimo užduotimis, kompiuteriniai pratimai palaiko motyvaciją per interaktyvius žaidimus ir 3D vaizdus. Virtualioji realybė ir specialios programos stimuliuoja pacientų įsitraukimą į reabilitacijos procesą, ypač vaikams ir jaunimui.
Pratimų grupės:
- Smulioji motorika - rankų ir pirštų judesių lavinimas.
- Stambioji motorika - didžiųjų raumenų judesių koordinacija.
- Kognityviniai pratimai - atmintis, dėmesys, problemų sprendimas.
- Kasdienės veiklos treniruotės - apsirengimas, maisto gaminimas, higiena, namų ruošos darbai.
- Sensomotoriniai pratimai - jutimo ir judesių integracijos gerinimas.
- Socialinių įgūdžių lavinimas ir relaksacijos/praktikos stresui valdyti.
Namų įranga ir procedūros
Reikalinga komplektacija: kompiuteris „viskas viename“ su liečiamuoju monitoriumi, mobilus stovas, Wifi maršrutizatorius, USB saugumo raktas. Ergoterapija daro įtaką kasdienio gyvenimo įgūdžių atkūrimui, savarankiškumo didinimui, psichologinei gerovei ir bendram gyvenimo kokybiškumo kyliui. Procedūros yra orientacinės, jas individualiai skiria gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs jūsų sveikatos būklę, atsižvelgdamas į indikacijas ir kontraindikacijas.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje
Taikomos naujos technologijos: judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės, kompiuterinės programos motyvacijai, 3D vaizdu ir virtualioji realybė. Visos priemonės orientuotos į paciento sėkmę ir savarankiškumą.
Svarbios ergoterapeutų savybės ir praktiniai patarimai
Kūrybiškumas, bendravimo įgūdžiai, atkaklumas ir kantrybė - pagrindinės savybės, kurios padeda pasiekti ilgalaikius rezultatus. Ergoterapija yra ilgo laikotarpio procesas: reikia nuosekliai dirbti namuose, laikytis rekomendacijų ir daryti pratimus reguliariai. Dažnai pacientai grįžta dėl atsinaujinusių skausmų; svarbu rasti laiką tam tiksliai kasdieninei mankštai. Net ir trumpi penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą gali reikšmingai pagerinti laikyseną ir sumažinti įtampą.
Įsitikinkite dėl sėdimosios laikysenos ir darbo vietos ergonomikos
- Sėdėkite tiesiai, pečiai atpalaiduoti, kojos lygiu grindims, 90 laipsnių kampas keliuose.
- Atlošas remiasi į juosmenį, rankos turi būti ant stalų 60-90 laipsnių kampu.
- Atstumas nuo akių iki stalo apie 20 cm; nuo akių iki monitoriaus - rankos ištiesto ilgio atstumas.
- Jeigu neturite tinkamos kėdės - naudokite pagalvėles ar kėdės priedus. Dirbant rinkitės pertraukas, laikykitės tinkamos laikysenos.
Pratimų pavyzdžiai, kai sėdima prie stalo
- Kregžkite į arti esantį objektą, tada į tolimesnį; kartoti kelias kartų.
- Atsipalaiduokite ir pakelkite pečius, palaikykite kelias sekundes (8-10 s).
- Tiesi nugaros padėtis, lenkimas į priekį iškvėpiant nosimi, laikykite 6-8 s.
- Rankų judesiai - nuo alkūnių 90 laipsnių kampu, delnai į viršų, pirštus ištieskite, vėliau sulenkite.
- Sėdint kelti pėdas nuo grindų, laikant pėdas ant grindų ir skalę kojų pečių pločiu.
- Užmerkite ir atmerkite akis keletą kartų, judinkite akis ratukais į abi puses.
Depresijos aspektai ergoterapijoje
Depresija - rimta psichikos sveikatos būklė, kuri gali paveikti gyvenimo kokybę. Ergoterapija gali būti veiksminga pagalba kartu su vaistais ir psichoterapija: nustatomi prasmingi užsiėmimai, padedama sukurti struktūrizuotą kasdienę rutiną, įtraukti fizinį aktyvumą, socialinius ryšius ir kūrybiškas veiklas.
Fizinio aktyvumo įtraukimą į kasdienybę įvardina kaip pagrindinę kovos su depresija priemonę: endorfinų išsiskyrimas gali pagerinti nuotaiką. Kūrybinės veiklos, kaip piešimas, rašymas ar muzika, gali padėti išreikšti emocijas, o grupinės veiklos skatina socialinį ryšį ir paramą. Ergoterapeutai taip pat moko praktinių įgūdžių, kurie padeda grįžti prie kasdienės veiklos, pavyzdžiui maisto gaminimo, tvarkos, higienos ir pan., taip atkuriant gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.
Specialistų požiūris ir tarpaslankus bendradarbiavimas
Ergoterapeutai glaudžiai bendradarbiauja su pacientais, jų šeimomis, darbdaviais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Tokiu būdu užtikrinamas holistinis ir koordinuotas požiūris į sveikimą. Ergoterapija neapsiriboja trumpalaikiu pasveikimu; ji siekia užtikrinti ilgalaikę gerovę ir skirti įgūdžių, kurie padėtų išvengti traumų ateityje.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda
Taip pat girdime patarimų dėl kasdienio gyvenimo praktikos: taisyklingos sėdėjimo ir miego vietos, pertraukėlių, laikysenos ir darbo užduočių atlikimo. Pagrindinė mintis - nuoseklus darbas, kuris užtikrina ilgalaiką naudą.
9 patarimai, kaip sukurti sveiką ergonominę darbo vietą – Mayo klinika
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos paslaugos
tags: #ergoterapija #kompiuteriniai #pratimai