Ergoterapija (gr. ergon - darbas, therapeia - gydymas) - pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus. Tikslingos veiklos rūšys - kasdienė, darbinė ir laisvalaikio. Kasdienė veikla - tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas. Laisvalaikis - tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save.
Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus. Taip pat padeda lavinti apsitarnavimo, buitinius, darbinius, laisvalaikio organizavimo įgūdžius, kognityvines funkcijas. Parenka įtvarus, kitas kompensacines priemones, pritaiko jas ir apmoko jomis naudotis. Konsultuoja, kaip pritaikyti namų ir darbo aplinką, tausoti energiją.
Kaip pritaikomi techninės pagalbos priemonės ir įrangos modeliai
Suruoštus dokumentus pateikite Techninės pagalbos priemonių centrui (TPPC). Kokią įrangą kompensuoja valstybė? Daugeliu atvejų judumo įranga yra kompensuojama valstybės lėšomis. Kas gali gauti kompensaciją už pagalbinę įrangą? Ar galiu rinktis įrangos modelį pats, ar priemonė bus kompensuojama? Taip, modelį galite pasirinkti patys.
Ergoterapeutai taiko skirtingus modelius. Vieni iš jų skirti žmogaus funkcinėms galimybėms, raumenų jėgai, ištvermei, judesių amplitudę didinti, kiti - asmens užimtumui gerinti. Treti remiasi konkretaus paciento individualiais poreikiais. Ergoterapijos užsiėmimai mūsų skyriuje trunka po pusvalandį, paprastai vienam ligoniui jų skiriama dešimt. Kitose gydymo įstaigose jie būna trumpesni ar ilgesni, nelygu, kokios paciento sveikatos problemos.
Praktiniai ergoterapijos taikymo pavyzdžiai
- Kreipiatės į reabilitologą, ergoterapeutą arba šeimos gydytoją dėl medicininio išrašų įrangai skirti.
- Ergoterapijos kabinetuose įranga pritaikyta neįgaliesiems: virtuvės baldai besikeičiančio aukščio, rašymo darbų įranga (kompiuteris, spausdinimo mašinėlė, piešimo, braižymo priemonės).
- Kitas kabinetas siūlo keramikos, staliaus darbų, lipdymo, audimo, mezgimo, siuvimo užsiėmimus - skatina smulkiųjų motorikos įgūdžių ugdymą.
- Specialios įrangos įtvarai ir kompensacinės priemonės padeda atkurti ar palaikyti funkcijas kasdienėje veikloje.
Ergoterapeutas neatsiejamas nuo kineziterapijos - abi sritys siekia bendro tikslo: palengvinti vaikų ir suaugusiųjų prisitaikymą prie kintančios aplinkos, formuoti įgūdžius, sumažinti skausmus, traumas bei skatinti savarankiškumą. Nėra retų atvejų, kai šeimos ieško pagalbos pas kineziterapeutus ir vėliau apsilanko ir pas ergoterapeutus; abi specialybės glaudžiai bendradarbiauja, kad pasiektų geriausių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje
Dažniausiai taikomos praktikos ir naudingi patarimai
Vilniaus universiteto Santariškių klinikose ergoterapeutės praktika pabrėžia, jog sėkmingai sėdėti, tvarkyti darbo ir miego vietą, daryti pertraukas ir kasdien mankštintis padeda išvengti stuburo skausmų ir judėjimo aparato ligų. Ergonomika, tinkama laikysena ir nuoseklūs įpročiai kasdieniniame gyvenime - pagrindiniai prevenciniai komponentai.
Kalbant apie kasdienę praktiką, ergoterapeutai konsultuoja pacientus dėl namų ir darbo aplinkos pritaikymo, kad būtų sumažintas energijos išeikvojimas ir pagerintas savarankiškumas. Ergoterapijos užsiėmimų trukmė ir dažnumas priklauso nuo paciento būklės: kartais užtenka trumpų sesijų, kitais atvejais - ilgesnio kurso su nuosekliais užsiėmimais namuose. Kai kuriose situacijose naudojamos modernios technologijos: judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, virtualioji realybė, kompiuterinės programos - šios priemonės didina motyvaciją ir greitina atkūrimo procesą.
Naujos ergoterapijos kryptys ir technologijos
Kūrimas ir pritaikymas naujų įrenginių, judėjimą lengvinančių prietaisų, mobiliųjų programėlių bei specialių kompiuterinių programų padeda užtikrinti veiklos atgautą paiešką, motyvaciją ir efektyvų pratinių atlikimą. Virtualioji realybė yra ypač populiari vaikų ir jaunimo reabilitacijoje, nes suteikia įtraukiantį ir įdomų mokymosi būdą.
Kaip vertinamas ergoterapijos potencialas ir savybės
Kūrybiškumas, geros komunikacijos įgūdžiai ir kantrybė - būtinos savybės ergoterapeutei. Tai ilgas procesas: reikia nuosekliai dirbti tiek užsiėmimų metu, tiek namuose, nuolat priminti pacientui apie laikyseną, judėjimo taisyklingumą ir pratimų atlikimą. Dažnai pacientai turi įvardinti ir emocinių bei psichologinių aspektų svarbą prisitaikant prie kasdienės veiklos.
Ką daryti, jei susiduri su nugaros skausmais ar raumenų įtempimu
- Laikytis teisingos sėdėjimo pozos - kojos lygiagrečiai grindims, keliai 90 laipsnių kampu, nugara remiasi į juosmenį.
- Padėti kėdei prireikus pagalvėlių ar kėdžių priedų, laikyti monitorių akių lygyje.
- Norint kelti sunkesnius daiktus - atsistoti, atsargiai pritūpti ir laikyti dėmesio centre;
- Periodiškai daryti 15 minučių pertraukas kas valandą, keisti pozą ir atlikti paprastus pratimus.
- Rinktis tinkamą pagalvę miegui ir laikytis natūralios stuburo padėties miego metu.
Pratimų pavyzdžiai sėdint darbo vietoje
Kelias sekundes sustokite, žiūrėkite į arti esantį daiktą, tada į tolimesnį; kartokite judėjimą. Žemiau pateikiami ir iliustratyvūs pavyzdžiai, kurie padeda išlaikyti tinkamą laikyseną ir sumažinti įtampą.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda
Profesiniai ryšiai ir praktika Lietuvoje
Ergoterapija Lietuvoje plačiai taisyklingai pritaikoma pagalbos priemonių centrais, reabilitacijos klinikose ir universiteto katedrose. Kiekviena įstaiga siekia asmeniško požiūrio į pacientą, atsižvelgiant į jo aplinką, poreikius ir galimybes. Taip pat skiriama dėmesio vaikų raidai bei aplinkos pritaikymui neįgaliųjų poreikiams, įskaitant darbo vietos ergonomiką ir kasdienės veiklos įgūdžių lavinimą.
Praktiniai patarimai: kaip taisyklingai sėdėti, kaip taisyklingai kelti, stumti ar nešti sunkius daiktus, ir kaip teisingai miegoti, yra įtraukti į kasdienio gyvenimo ergoterapijos planą. Kineziterapija ir ergoterapija, nors dirba skirtingose srityse, puoselėja bendrą tikslą - skatinti vaikų ir suaugusiųjų gebėjimą prisitaikyti, augti ir palaikyti savarankiškumą.
Šiame tekste išryškinama, kad ergoterapijos įgūdžių ugdymas - ilgas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo nuoseklumo, motyvacijos ir bendradarbiavimo su pacientu bei jo šeima. Daugelyje atvejų pacientai susiduria su atkryčiais, tačiau nuosekliai atliekami pratimai ir tinkamai pritaikyta aplinka padeda pasiekti ilgalaikius rezultatus.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos paslaugos
tags: #ergoterapija #itvaru #prietaisu #pritaikymas