Insultas yra viena pagrindinių sergamumo, invalidumo ir mirties priežasčių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Be to, insultas yra pagrindinė staigaus invalidumo priežastis ir dažnai yra demencijos priežastis. Siekiant pritaikyti gydymo, slaugos priemones ir gyvenimo aplinką ligonio reikmėms, reikia stiprinti socialinę pagalbą, integraciją, reabilitaciją. Nustatyta, kad po insulto Lietuvoje tik 20% žmonių grįžta į darbą. Tai biosocialinis funkcijų sutrikimo priežastimi. Jis slaugyti gebėjimus, tinkamai parinkti ir anksti pritaikyti slaugos priemones ir reabilitaciją.
Prognozuojama, kad ilgėjant gyvenimo trukmei visuomenėje daugės vyresnių žmonių, o kadangi insultas - vyresnio amžiaus žmonių liga, šis susirgimas gali dažnėti. Jis pagal mirties priežastis JAV po širdies ligų ir vėžio. O daug žmonių, kurie išgyvena insultą lieka neįgalūs. Palyginti su Europos sąjungos šalimis, mirtingumas nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų Lietuvoje 2004 metais buvo beveik du kartus didesnis (118/100 000 gyventojų) nei Europos sąjungos šalių vidurkis (64/100 000 gyventojų). Jis daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Pirminio invalidumo struktūroje kraujotakos sistemos ligos yra pirmoje vietoje ir sudaro daugiau kaip 22% visų invalidumo atvejų. Populiacijai senstant, cerebrovaskulinės ligos reikšmė visuomenei ateityje didės. Trys ketvirtadaliai visų insultų įvyksta 65 metų ir vyresniems asmenims. Dažniausiai literatūroje minimi šie GSI rizikos veiksniai: biologinės charakteristikos tai amžius, lytis, genetinė predispozicija, fiziologinės charakteristikos tai hipertenzija, hipercholesterolemija, kraujo krešėjimo veiksniai, viršsvoris, širdies ligos. Elgesio rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, oraliniai kontraceptikai. Jis populiacijos, o tam įtakos turi daugiausiai socioekonominės priežastys. Supanti aplinka: fiziniai veiksniai (pvz. klimatas, oro užterštumas).
Pasaulinė Ergoterapeutų Federacija ergoterapiją apibrėžia kaip profesiją, kuri susijusi su sveikatos gerinimu ir gerove per užimtumą. Amerikos Ergoterapijos Asociacija teigia, kad ergoterapija tai terapija, kuri pagrįsta prasminga kasdiene veikla (savarankiškumo, mokymasis, darbas ar socialinis bendravimas), padidinti galimybes dalyvauti veiklose nepaisant įvairių fizinių ar protinių susirgimų, kurie trukdo ir riboja galimybes. Kanados ergoterapeutai teigia, kad ergoterapija kuomet Ergoterapeutas suteikia paslaugas ir sudaro galimybes asmenims pasiekti nepriklausomumą jų namuose, bendruomenėje, darbo vietoje nepaisant pakenkimų,ir ribotų galimybisi dalyvauti. Ergoterapija yra viena iš dažniausiai įsikūrusios sveikatos apsaugos sistemos paslaugų ligoninėse, reabilitacijos centruose, ilgalaikiuose priežiūros namuose, ambulatoriniams pacientams, prevencijos bendruomenės programose.
Ergoterapeutas gali užtikrinti, kad pacientas atliks uždavinius tiksliai susijusius su jo kasdienine veikla, atlikdamas modifikuotus iš išdėstytus tam tikra tvarka uždavinius, ergoterapeutas taip pat pritaiko technines priemones reikalingas atlikti užduotį. Norėdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ergoterapeutas dirba kartu su kitais reabilitacijos komandos nariais. Ergoterapijos tikslas yra padidinti funkcionalumą paciento pasirinktoje aplinkoje. Po insulto gali prireikti pagalbos, atstatant išlikusius sugebėjimus, išmokstant naujų įgūdžių ir kovojant su išlikusia negalia. Šis procesas yra žinomas kaip reabilitacija, ir ergoterapija yra viena iš jos dalis. Šiuo ergoterapija pasiekia, kad būtų svarbi negalios asmenų, reabilitacijos dalis.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje
Ergoterapija gali padėti rasti praktinius sprendimus kaip įveikti kai kurias problemas, kurias sąlygojo insultas. Siekiant pakeisti paciento aplinką, ergoterapeutas pirmiausiai turi ją nuodugniai įvertinti. Ergoterapeutas numatys ar rekomenduos tinkamas priemones ligonio namuose, kad palengvints jo kasdieninę veiklą. Ergoterapeutas taip pat gali padėti įgyvendinti užsiėmimus lauke, tokius kaip apsipirkinėjimas, vairavimas ar naudojimasis viešuoju transportu. Ergoterapeutas gali padėti surasti naujus būdus mėgautis ankstesniais laisvalaikio užsiėmimais, arba supažindinti su naujais. Išsiaiškins kokie yra paciento poreikiai ir ką jis norėtų pasiekti. Kartu su pacientu bus sudaroma programa, kurios tikslas bus padėti atkurti kuo didesnį ligonio savarankiškumą.
Ergoterapija yra viską apimanti reabilitacijos programos dalis, sukurta žmonėms ,kurie persirgę insultu, kurios tikslas padėti jiems atgauti ar pagerinti jutiminius ir erdvinius gebėjimus, pagerinti atmintį, pagerinti judesius ir koordinaciją viršutinėse galūnėse ir begalę kasdieninės veiklos užsiėmims. Europos šalys Ergoterapeutų Taryba nurodo, kad ergoterapijos tikslas yra padėti žmonėm gerinti sveikatą ir gerą būklę padedant tai atlikti reikšmingu užsiėmimu. Ergoterapeutai mano, kad sveikata gali būti įtakota prasmingu užsiėmimu. Ergoterapija galima gydyti žmones, kurie serga fizinėm ar protinėm ligom taip pat esant įvairiai negaliai atliekant specifinius parinktus užsiėmimus, siekiant įgalinti individus pasiekti jų maksimalų funkcinį nepriklausomumą visuose gyvenimo aspektuose.
Padedant ligoniui, ergoterapeutas įvertina, fizines, protines ir socialines funkcijas, nustato sutrikimus ir įtraukia pacientą į struktūrizuotą veiklą. Ergoterapijos pagrindinis tikslas yra padėti kiekvienam pacientui pasiekti patį didžiausią nepriklausomumą ir gyvenimo kokybę. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad ergoterapeutai statiaikai patikimai dažniau skatina ir instruktuoja savo pacientus nei slaugytojai. Jie nustatė, kad ergoterapijos ir kineziterapijos procedūros skiriasi. Kineziterapeutai daugiau dėmesio skyrė ėjimui, koordinacijai stovint, viršutinis galūknis judesiai lavinimui, o ergoterapeutai daugiau dėmesio skyrė savęs apsitarnavimui, nams ruošai laisvalaikio praleidimui ir fiziniai funkcijai bei jutims pažinimo ir suvokimo lavinimui.
Nustatyta, kad reabilitacija turi teigiamą poveikį žmonėms, kurie patyrė insultą. Steultjens ir kt atlikts tyrims apžvalga teigia, kad ergoterapija pagerina funkcinius ligonis gebėjimus ir dalyvavimą veikloje t.y. ergoterapija žymiai pagerina ligonis patyrkusis insultą, kasdieninės veiklos rezultatus ir savarankiškumą ir socialinį aktyvumą. Pacientai, kurie gavo ir ergoterapijos procedūras, po trijų mėnesių pasiekė žymiai geresnius rezultatus nei tie kuriem nebuvo taikoma. Tyrime dalyvavo 168 pacientai 86 iš jų buvo taikyta ergoterapija, o likusieji 82 buvo kontrolinė grupė. Apžvalgos rezultatai parodė jog pacientai, kurie turėjo ergoterapijos procedūras padarė žymiai didesnę pažangą instrumentinėje ir kasdieninėje veikloje, nei tie kuriems nebuvo taikyta ergoterapija. Js surinktais duomenimis ergoterapija padidino asmeninį nepriklausomumą.
Veiklos Elementai Ergoterapijoje
Asociacijos dar 1970 metais. Jame buvo išskirti šie veiklos elementai: veiklos sritys, veiklos komponentai ir veiklos kontekstai. Jis, trijų komponentų ir dviejų kontekstų.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda
- Sensomotorinis - jungia tris asmens funkcijas: jutims, motorikos bei nervų - raumens - kaulų funkcijas . Jutimai skirstomi pagal tai, kur išsidėstę receptoriai. Nervų-raumens-skeleto funkcija apibūdina judėjimo galimybę, raumens tonusą, jėgą, ištvermę, pusiausvyrą.
- Pažintinis - tai sugebėjimas panaudoti protines žmogaus galimybes.
- Aplinkos kontekstas.
Ergoterapija atkuria rankos funkciją po insulto
Klientų orientuota praktika, kaip ergoterapijos pagrindas, pirmą kartą buvo paminėta 1983 Kanadoje. Šis požiūris pripažįsta individų autonomiją ir poreikį kliento pasirinkimui, atliekant sprendimus užimtumui. Šis kanadietiškas veiklos modelis apima tokias veiklos sritis, kaip apsitarnavimas, produktyvumas ir laisvalaikis. Pagal šį modelį veikla aprašoma kaip asmens ir aplinkos sąveika. Šių visų šių elementų centre yra dvasinis elementas. Žmogaus užimtumo modelis (ŽUM) taip pat paplitęs tarp ergoterapeutų. Šis modelis buvo paskelbtas pirmą kartą 1980m. ŽUM- tai žinios apie žmogaus veiklą visuma, kuri padeda nusakyti kas gimdo motyvaciją veiklai, apibrėžia veiklos schemą, apibūdina rutiniškos veiklos atlikimo ypatumus. Be to šis modelis padeda atskleisti aplinko įtaką žmogaus veiklai. Taip pat jis padeda įvertinti ergoterapinio poveikio taikymo reikalingumą. Pagal Keilhofner žmogaus užimtumo modelis gali būti naudojamas kartu su biomedicininiu modeliu.
Šis modelis pabrėžia kinetinius ir mechaninius žmogaus judėjimo principus. Ergoterapeutas dirbdamas šiuo metodu naudojasi jėgos, sverto ir sukimosi momentų principus, matuoja raumens jėgą, išmatuoja judesių amplitudes, atlieka kinetinio aktyvumo įvertinimą, taiko gydomuosius pratimus bei pritaiko ortezus. Taip pat šis modelis tinka pacientams su motoriniais ar ortopediniais sutrikimais kai nepažeista CNS ir pacientai gali kontroliuoti atskirus judesius, bet jiems yra raumens silpnumas, sumažėjusi ištvermė arba sumažėjusi judesių amplitudė. Dar vienas dažnai naudojamas modelis tai grupinės veiklos modelis. Kai dirbama su suaugusiais negaliais žmonėmis į šį darbą tenka įtraukti ir šeimos narius. Grupinės terapijos pagrindas- tai kryptingos ir prasmingos veiklos naudojimas siekiant įtakoti asmenį, didinti jo gerovę. Kiekvienas grupės narys atsineša savo asmeninius tikslus, interesus, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Terapinėje grupėje sąveikaudamas su kitais grupės nariais, atlikdamas kasdieninės veiklos elementus, pacientas mokosi veikti už grupės ribų. Ergoterapeutas, pacientams persirgusis insultu, grupėje, taikymas sportinis žaidims elementus, gali lavinti grupės naris sėdėjimo bei pusiausvyros įgūdžius.
Tyrimas buvo atliekamas Apskrities ligoninės ir Kauno antros klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyriuose. Tyrime dalyvavo 30 ligonių, patyrusių galvos smegenų infarktą, iš jų 11 (37%) vyrai ir 19 (63%) moterys. Ligonių amžiaus vidurkis - 70,5 ± 1,7 metų. Vyrų amžiaus vidurkis buvo 63,6 ± 2,9 metų, moterų amžiaus vidurkis buvo 74,5 ± 1,5 metų. Visiems tyrime dalyvavusiems ligoniams buvo nustatytas smulkiosios motorikos sutrikimas. Jis smulkiąją motoriką. Buvo lyginami testavimo rezultatai prieš ergoterapiją ir po. Ligonių funkcinę būklę reabilitacijos eigoje vertinome FNT testu, o pažintinius funkcijos sutrikimus - TPBT testu. Tyrime dalyvavusių ligonių vidutinis FNT testo įvertinimas reabilitacijos pradžioje buvo 83,1 ± 1,7 balai, pabaigoje - 111,2 ± 1,1. Visiems ligoniams ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje, taikant ergoterapiją, savarankiškumas statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Vidutinis pagerėjimas buvo 28,1 balo, 95 proc. Gauti rezultatai parodė, kad ergoterapija teigiamai įtakojo smulkiosios motorikos lavėjimą ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.
Visių ligonių FNT balsų vidurkis reabilitacijos pabaigoje buvo 111,2 ± 1,1. (p<0,05). Vyrų FNT balsų vidurkis reabilitacijos pabaigoje buvo 113,5 ± 2,0 (p<0,05), moterų FNT balsų vidurkis reabilitacijos pabaigoje buvo 109,8 ± 1,4. Šis. Šis atlikimas buvo vertinamas laikui (s), kitos užduotys buvo vertinamos balais. Taigi, atlikus smulkiosios motorikos tyrimą ligoniams, persirgusiems galvos smegenų infarktu, galima teigti, kad ergoterapija turi teigiamos įtakos smulkiosios motorikos lavėjimui. Šis atlikimo pagerėjimas. Šis jų funkcinė būklė reabilitacijos pradžioje buvo įvertinta 83,1 ± 1,7 balo, o reabilitacijos eigoje statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05) ir ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje siekė 111,2 ± 1,1 balo; 2) visiems ligoniams ankstyvosios reabilitacijos pradžioje buvo smulkiosios motorikos sutrikimai. Prieš ergoterapiją lengviausiai atliekama buvo ketvirta užduotis laikui: pagal nurodytą pavyzdį suverti spalvotas kaladėles ant pagaliuko.
Apibendrinant, ergoterapija yra svarbi pagalbos priemonė pacientams, turintiems sunkumų apsitarnaujant tualete. Ergoterapeutai įvertina individualius poreikius, pritaiko aplinką ir naudoja įvairius metodus, siekdami padidinti paciento savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos paslaugos
tags: #ergoterapija #apsitarnavimas #tuolete