Šiandieninė sveikatos apsaugos ministerijos politika skatina mažinti valstybės finansuojamų lovų skaičių psichiatrijos ligoninėse. Pasak psichikos sveikatos specialistės, vis svarbesnė tampa psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje. Todėl psichosocialinė reabilitacija tampa vis svarbesnė.
Psichosocialinė reabilitacija yra rimta pagalba. Ji skiriama sergantiems tokiomis sunkiomis psichikos ligomis kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, bipolinis afektinis sutrikimas, kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, sunkių nuotaikos sutrikimų, taip pat tais atvejais, kai smarkiai sutrikusi žmogaus veikla, elgesys ir socialinė adaptacija. Paslaugos teikiamos 18-60 metų asmenims.
Psichosocialinės reabilitacijos ir atsigavimo centras (PRRC) Atlantos VA sveikatos priežiūros sistema
Ergoterapijos vaidmuo psichosocialinėje reabilitacijoje
Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus grupių asmenimis, t. y. ir vaikais, ir jaunimu, ir pagyvenusiais asmenimis, taip pat gali dirbti individualiai ir grupėmis. Ergoterapeutai dažnai vadinami „veiklos“ specialistais, nes analizuoja kasdienes, darbines, profesines, laisvalaikio veiklas ir išsiaiškinę kliūtis, ribojančias gebėjimą vykdyti jas, siekia asmens ar grupės gerovės ne tik lavindami įgūdžius, koreguodami asmenų kasdienio gyvenimo įpročius ir vaidmenis, bet ir pritaikydami technines pagalbos priemones ir aplinką. Juk susirgus ar įvykus traumai labai svarbi ir aplinka, todėl ergoterapeutai gali patarti, kaip prisitaikyti namų ar darbinę aplinką ir būti nepriklausomais nuo kitų.
Ergoterapeutai išmano ir sveikos gyvensenos, sveikatinimo, sveikatingumo principus, todėl gali dirbti ir su neturinčiais negalios ar ligos, tačiau, pavyzdžiui, moko ergonomiškai prisitaikyti darbo vietą ar dirbti produktyviau.
Studentai sužino, kaip padėti asmenims savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į pačių asmenų norus, poreikius, pomėgius ir visuomenėje nusistovėjusias tradicijas bei vertybes. Taip pat įgyja žinių, kaip teisingai vertinti ir lavinti motorinius, socialinius, emocinius ir psichologinius, bendravimo, mokymo ir mokymosi bei vykdomuosius asmenų įgūdžius. Būsimi specialistai susipažįsta ir su esminiais ergonomikos principais, t. y. kaip dirbant nepakenkti sau, kaip to išmokyti pacientų šeimos narius, išmoksta parinkti ir pritaikyti ortopedines, technines priemones ir kt. „Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete Ergoterapijos studijų programos studentai mokosi anatomijos, fiziologijos, sužino, kaip įvairios ligos ar traumos pažeidžia žmonių organizmą ir kokios įtakos tai turi jų atliekamoms veikloms. Būsimieji ergoterapeutai studijuoja klausos ir regos negalią turinčiųjų, traumatologinę ir ortopedinę, pediatrinę, neurologinę, senų ir pagyvenusių žmonių, psichikos sveikatos ergoterapiją, užimtumo terapiją, fizinę mediciną ir reabilitaciją, socialinę ir profesinę reabilitaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas: ką jis daro?
Be to, studentai daug laiko skiria praktinių įgūdžių lavinimui - tam yra moderniai įrengtos auditorijos. Vėliau būsimieji ergoterapeutai profesinius įgūdžius lavina atlikdami praktikas įvairiose ligoninėse, medicininės reabilitacijos centruose, poliklinikose, vaikų raidos centruose, globos namuose, bendruomenės centruose ir kitose įstaigose, kuriose dirba ergoterapeutai.“
Po trejų studijų metų Ergoterapijos programos absolventai įgyja reabilitacijos profesinio bakalauro laipsnį ir ergoterapeuto kvalifikaciją. Todėl sėkmingai dirba ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, reabilitacijos ir šeimos sveikatos centruose, socialinės ir profesinės reabilitacijos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos institucijose, pensionatuose, kliento/paciento gyvenamojoje ir darbinėje aplinkoje, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių gamybos bei pritaikymo įstaigose, ministerijų ir savivaldybių padaliniuose.
Apie profesinio kelio pradžią po studijų savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventė, ergoterapeutė Viktorija Meškunec. Viktorija pasakoja, kad darbo pradėjo ieškoti dar prieš diplominio darbo gynimą: susirado internete visas įstaigas, kurioms galėjo reikėti ergoterapeuto, ir išsiuntusi gyvenimo aprašymus tiesiog laukė. “Buvau įsitikinusi, kad netrukus tikrai rasiu ergoterapeutės darbą, todėl ramiai laukiau. Pagaliau iš vienos įstaigos sulaukiau skambučio - buvau pakviesta pokalbiui su VšĮ „Rąstis“ direktore. Kadangi visuomet svajojau apie darbą su neurologiniais ligoniais, tai iki to laiko net nesidomėjau psichosocialine reabilitacija. Tačiau pokalbio metu įstaigos direktorė pabrėžė, kad vertina Kolegijos studentus, todėl padrąsino mane išbandyti savo jėgas psichosocialinės reabilitacijos srityje. Pasak Viktorijos, labai svarbu jau studijuojant pirmame kurse apsispręsti, ar norėsi dirbti pagal specialybę, o jei nepatinka mokytis - nepatiks ir dirbti ergoterepeutu. „Visada reikia tikėti, kad susirasi darbą, ir nepasiduoti ieškant“, - teigia ji. Viktorija sako, kad dirbant ergoterapeute tenka nuolat sužinoti ką nors nauja. Todėl kai kuriuos principus mergina pradėjo taikyti ir savo gyvenime. Kalbėdama apie tai, kokių esminių savybių reikia turėti norint dirbti šį darbą, Viktorija pabrėžia, kad, be daugelio profesinių dalykų išmanymo, be galo svarbu būti psichologiškai stipriam, empatiškam, iniciatyviam ir kūrybingam.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
Vertinimo etapas
Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
Taip pat skaitykite: Darbas seniūnijoje: socialinio darbo organizatorius
Planavimo etapas
Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai.
Psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
- Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
- Ilgalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.
Viešoji įstaiga "Rąstis"
Viešoji įstaiga "Rąstis" (ankstesnis pavadinimas Viešoji Įstaiga Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centras) savo veiklą pradėjo 2001 m. rugpjūčio mėn., adresu Oginskio g. 3, Vilniuje. Įstaigos steigėjas - VšĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos”. Nuo 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra Įstaigos dalininkė. Įstaiga įkurta siekiant organizuoti, teikti ir plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje Vilniaus mieste. Įstaiga veikia dienos centro principu.
Mūsų teikiamos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams, kurie ilgą laiką gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, ilgainiui prarado turėtus savarankiško funkcionavimo bendruomenėje įgūdžius arba kurių sugebėjimai atlikti tam tikras funkcijas (pvz., bendrauti su šeimos nariais, kreiptis dėl įsidarbinimo) tam tikrą vaidmenį (pvz. darbuotojo, studento) yra riboti. Paprastai tokie asmenys yra dalinai nedarbingi, neturi kuo užsiimti, jaučiasi vieniši ir nepasitiki savimi ar kitais, juos dažnai ištinka ligos atkryčiai. Paslaugos taip pat teikiamos ir šių asmenų artimiesiems. Mūsų teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams sergantiems sunkiomis psichikos ligomis ir kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų negalios, siekiant suteikti galimybę jiems grįžti po gydymo psichiatrijos stacionare į bendruomenę, ir gerinant gyvenimo kokybę pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo lygį bendruomenėje bei teikti pagalbą išsilaikant joje.
Pirmąją tarpdisciplininę aštuonių specialistų komandą sudarė gydytojas psichiatras, dvi psichologės, du socialiniai darbuotojai, dvi slaugytojos ir dailės terapeutė. Specialistų komanda 2001-2003 metais dalyvavo ir baigė psichosocialinės reabilitacijos mokymus pagal CAR`e (angl. Comprehensive Approach of rehabilitation) programą. Apmokymus vykdė „Storm Rehabilitatie - the European Centre for Psychosocial Rehabilitation and Community Care” (Nyderlandų Karalystė) psichosocialinės reabilitacijos ekspertai Jean Pierre Wilken ir Dirk den Hollander.
Taip pat skaitykite: Visapusiška senelių globa: socialinio darbuotojo indėlis
Nuo veiklos pradžios Įstaigoje taikomas tarpdisciplininio komandinio darbo metodas leidžia visapusiškai įvertinti klientų poreikius bei maksimaliai išnaudoti įvairių specialistų profesinę kompetenciją. Taikomas, atvejo vadybos (case managment, angl.) metodas sukuria geresnį ryšį tarp specialistų ir klientų gaunančių paslaugas ir jų artimųjų. Tai sukuria savitarpio pasitikėjimo atmosferą ir sudaro prielaidas savalaikei krizių intervencijai. Nuolat palaikomas ryšys su Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrų specialistais, kurie nukreipia klientus psichosocialinei reabilitacijai į mūsų Įstaigą.
Nuo 2002 metų, remiantis CAR`e metodologija, įdiegtos naujos ir modernios psichosocialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje: asmenų su psichikos negalia atvejo vadyba, norų ir detalus poreikių įvertinimas (naudojama CAMBERWEL poreikių įvertinimo metodika, Londono Psichiatrijos institutas 1999, adaptuota Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos 2002, apimanti 22 gyvenimo sritis), individualių reabilitacijos planų sudarymas ir koordinavimas, bei tęstinis kliento palaikymas, individualaus psichozės atkryčio prevencijos plano sudarymas ir priežiūra, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimas, individualias specialistų konsultacijas klientams bei šeimų nariams, laisvalaikio užimtumo programą, suburta klientų savipagalbos grupė.
Įstaigos pasiūlytomis paslaugomis buvo siekiama užpildyti ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spragą, kai poliklinikose įsikūrę Psichikos sveikatos centrai negalėjo užtikrinti psichoziniais sutrikimais sergančių klientų dienos užimtumo ir psichiatrinės reabilitacijos paslaugų teikimo. Įstaigos veiklos pradžioje paslaugas teikėme klientams gyvenantiems Antakalnio mikrorajone, o nuo 2005 m. - visame Vilniaus mieste.
Siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą ir visapusišką pagalbą klientams, įstaiga užmezgė bendradarbiavimo ryšius su kitomis socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų įstaigomis - Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrais, psichikos neįgaliųjų organizacijomis Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos “Giedra” ir „Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija“, teritorine Vilniaus Darbo birža, NDNT (tuo metu - MSEK) bei kt.
2002m. Įstaigos specialistai kėlė savo kvalifikaciją ir sėmėsi patirties Prahos Psichikos sveikatos paslaugų raidos centras (angl., Praha Mental Health Care Development Centre) organizuotoje stažuotėje, susipažino su analogiškų centrų bendruomenės psichiatrijos paslaugų modeliais ir jų raida Čekijoje. 2003m.-2004m. paruošti metodiniai paslaugų aprašai „Kasdienių įgūdžių lavinimo“, “Dailės terapijos taikymo reabilitacinėse užimtumo grupėse“, „Palaikomojo būsto paslaugos žmonėms turintiems sunkius psichikos sutrikimus“.
2005-2008m. įgyvendinant Projektą „Priešdarbinės reabilitacijos paslaugų tinklo žmonėms su psichikos negalia išvystymas Lietuvoje” (ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas) Įstaigos specialistai parengė 140 val. teorinio ir praktinio (mokymo darbo vietoje) mokymo programą, kuri apima psichosocialinės ir priešdarbinės reabilitacijos principų bei metodų įsisavinimą, konkrečių įgūdžių, reikalingų reabilitacijai vykdyti įgijimą, žinias apie kompleksinių priešdarbinės reabilitacijos paslaugų teikimą taikant komandinio darbo metodą, asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, pažeidžiamumo koncepciją ir jos praktinį pritaikymą psichosocialinėje reabilitacijoje.
Per 2002-2008 metus išvystytos Psichosocialinės reabilitacijos programos paslaugos, prasiplėtė paslaugų spektras: buriamos psichologinės paramos ir psichoedukacinės grupės klientams ir jų artimiesiems, vedami streso įveikos, atminties, intelekto, bendravimo įgūdžių lavinimo užsiėmimai bei teikiamos priešdarbinės reabilitacijos paslaugos.
2005 - 2008 m. įstaiga dalyvavo partnerio teisėmis EQUAL TCA programos finansuojamame projekte „Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas“ , kurio metu mūsų specialistai parengė ir išbandė „Įdarbinimo metodiką, skirtą žmonėms su psichikos negalia“ bei pagal šią metodiką apmokė 20 darbo asistentų.
2007 m. Įstaiga įgyjo Socialinių darbuotojų metodinio centro statusą, yra paruošusi eilę mokymo programų ir periodiškai vykdo kvalifikacijos kėlimo mokymus socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams ir kt. specialistams, dirbantiems psichikos sveikatos priežiūros srityje.
2006-2007 metais, atsižvelgiant į aktualius klientų poreikius, perėmus Europos šalių patirtį Įstaigoje buvo toliau plėtojamos naujos paslaugos, sudarančios sąlygas klientams geriau integruotis į socialinį ir ekonominį visuomenės gyvenimą. Pradėtos teikti priešdarbinio paruošimo paslaugos.
Nuo 2009 m. kovo mėn. Įstaigoje pirmą kartą Lietuvoje pradėtos teikti profesinės reabilitacijos paslaugos psichikos neįgaliesiems pagal Įstaigos parengtą metodinį paslaugų aprašą. Ši programa apimanti tiek individualių, tiek grupinių profesinių įgūdžių atkūrimo ir/ar išugdymo užsiėmimų, visumą dalyviams suteikia galimybes gauti profesinio orientavimo, socialinių, bendrųjų darbinių įgūdžių, ligos valdymo gebėjimų atkūrimo ir/ar naujų išugdymo, pagalbos įsidarbinant paslaugas, taip pat mokytis ir įgyti siuvėjo, virėjo, valytojo, vidaus apdailininko, keramikos dirbinių lipdytojo-žiedėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, prekybos salės darbuotojo, plytelių klojėjo, administracijos darbuotojo bei administracijos darbuotojo padėjėjo profesiją. Įstaigos teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos yra prieinamos psichikos neįgaliesiems iš visos Lietuvos.
Šiuo metu Įstaigoje yra 3 padaliniai: Administravimo ir ūkio, Psichosocialinės reabilitacijos ir Profesinės reabilitacijos; vykdomos 2 paslaugų programos: Psichosocialinės reabilitacijos programa ir Profesinės reabilitacijos programa. Per visą savo veiklos laikotarpį, Įstaigos specialistų komanda nuolat siekė ir toliau ieško galimybių plėtoti inovatyvias bendruomenines paslaugas sunkių psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims bei jų artimiesiems.
Įstaigoje periodiškai atliekami vidiniai tyrimai psichikos sutrikimų turinčių asmenų įdarbinimo srityje, gyvenimo kokybės ir poreikių pokyčių stebėsena. Įstaigos specialistai aktyviai dalyvavo psichosocialinės reabilitacijos metodinių rekomendacijų rengime Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.
tags: #ergoterapeuto #funkcijos #psichosocialinej #reabilitacijoj