Epizodinis psichikos gydymas: kas tai ir kaip vyksta

Tobulėjanti medicina, modernesni vaistai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali padėti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau ką daryti, jei sergantieji neieško pagalbos? Ar dera ją brukti per prievartą?

Ką reiškia epizodinis sutrikimas ir IED (periodiškai pasireiškiantis sprogstamasis sutrikimas)

Epizodinis sprogstamojo pobūdžio sutrikimas (EPS) - tai psichinės sveikatos būklė, kai patiriate staigius, intensyvius pykčio protrūkius, kurie atrodo visiškai neproporcingi juos sukėlusiai priežasčiai. Pagrindinis simptomas - tai pasikartojantys sprogstamieji protrūkiai, kurie įvyksta staiga ir atrodo neįmanoma kontroliuoti. Šie epizodai paprastai trunka trumpiau nei 30 minučių, tačiau jie gali palikti jus išsekusius, kaltais ar sutrikusius dėl to, kas ką tik įvyko.

Sprogstamojo epizodo metu galite patirti keletą fizinių ir emocinių pokyčių, kurie gali atrodyti nepakeliami. Štai kas dažniausiai nutinka: staigus pyktis, kuris atrodo daug stipresnis nei situacija pateisina; fiziniai simptomai, tokie kaip greitas širdies plakimas, prakaitavimas ar drebulys; šaukimas, grasinimas ar agresyvios kalbos vartojimas; daiktų mėtymas, laužymas ar daužymas; fizinė agresija prieš žmones (sunkiais atvejais); krūtinės spaudimas arba jausmas, kad negalite tinkamai kvėpuoti; minčių šuoliai arba jausmas, kad jūsų protas ištuštėja. Pasibaigus epizodui, dauguma žmonių jaučia nedelsiant palengvėjimą, po kurio seka kaltė, gėda ar apgailestavimas.

Kas skiria IED nuo įprasto pykčio, tai yra tai, kad šie protrūkiai vyksta bent du kartus per savaitę tris mėnesius, arba jūs patiriate mažiau, bet sunkesnių epizodų, apimančių fizinę agresiją. Intensyvumas ir dažnis skiria šią būklę nuo įprastų emocinių reakcijų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli IED priežastis nėra iki galo suprantama, tačiau tyrimai rodo, kad ji išsivysto dėl smegenų chemijos, genetikos ir gyvenimo patirties derinio. Smegenų chemija vaidina svarbų vaidmenį, kaip jūs apdorojate ir reaguojate į situacijas, kurios sukelia pyktį. Pagrindiniai veiksniai, kurie prisideda prie IED: serotonino disbalansas, skirtumai smegenų srityse, kurios kontroliuoja agresiją ir emocinį reguliavimą, genetiniai faktoriai, vaikystės trauma, smurtas arba smurto liudininkavimas, galvos traumos, ypač smegenų sričių, kontroliuojančių impulsus, pažeidimai, augimas aplinkoje, kur sprogstamasis pyktis buvo modeliuojamas arba normalizuotas, lėtinis stresas arba dideli gyvenimo pokyčiai.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Aplinkos veiksniai taip pat gali vaidinti vaidmenį, kada įvyksta epizodai. Tokie dalykai kaip santykių konfliktai, darbas, finansinis spaudimas ar nepagarbos jausmas gali sukelti sprogstamuosius epizodus žmonėms, kurie jau yra linkę į IED.

Diagnozė ir tyrimai

Diagnostika apima išsamų psichinės sveikatos specialisto atliekamą vertinimą, kurio metu bus įvertinti jūsų simptomai, medicininė istorija ir sprogstamųjų epizodų poveikis jūsų gyvenimui. Nėra vieno testo, skirto periodiniam sprogstamajam sutrikimui diagnozuoti, todėl diagnozė priklauso nuo kruopštaus klinikinio įvertinimo. Jūsų gydytojas pradės užduodamas išsamius klausimus apie jūsų sprogstamuosius epizodus, įskaitant tai, kaip dažnai jie pasitaiko, kas juos sukelia ir kaip jie veikia jūsų kasdienį gyvenimą.

Diagnostinis procesas paprastai apima kelis komponentus: išsamus pokalbis apie jūsų simptomus ir asmeninę istoriją; medicininis tyrimas, siekiant atmesti fizines agresijos priežastis; vartojamų vaistų ar medžiagų apžvalga; kitų psichinės sveikatos sutrikimų, kurie gali sukelti panašius simptomus, įvertinimas; pokalbis su šeimos nariais ar artimais draugais apie jūsų elgesio modelius; standartizuoti klausimynai apie pyktį ir agresiją. Kartais gali būti rekomenduojama atlikti smegenų vaizdavimą ar kraujo tyrimus, siekiant atmesti medicinines agresijos priežastis.

Gydymo principai: kompleksinis ir individualizuotas

PSS gydymas paprastai apima vaistus ir psichoterapiją, ir gera žinia ta, kad dauguma žmonių pasiekia reikšmingą pagerėjimą pasirinkus tinkamą metodą. Tikslas - padėti jums kontroliuoti sprogstamuosius epizodus ir sukurti sveikesnius būdus valdyti pyktį ir stresą.

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), dažnai yra pirmos eilės gydymas. Šio tipo terapija padeda suprasti jūsų pykčio priežastis, atpažinti perspėjamuosius ženklus prieš epizodus ir sukurti praktines strategijas intensyvių emocijų valdymui. Keletas terapijos rūšių gali būti ypač naudingos: kognityvinė elgesio terapija, dialektinė elgesio terapija, pykčio valdymo užsiėmimai, šeimos terapija ir grupės terapija.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Vaistai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį gydyme. Antidepresantai, ypač SSRI, dažnai skiriami nuotaikai reguliuoti ir impulsyviam elgesiui mažinti. Nuotaikos stabilizatoriai arba nerimo slopinamieji vaistai taip pat gali būti naudingi, atsižvelgiant į jūsų specifinius simptomus. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti tokias medikacijas kaip fluoksetinas, sertralinas ar kitus antidepresantus; kai kurie žmonės taip pat gauna naudos iš nuotaikos stabilizatorių, tokių kaip ličio arba antikonvulsantų.

Gydymas yra labai individualizuotas, ir gali prireikti laiko, kad rastumėte tinkamą terapijos ir vaistų derinį, kuris jums labiausiai tinka. Dauguma žmonių pradeda matyti pagerėjimą per kelias savaites ar mėnesius nuo gydymo pradžios.

Ne medikamentinės ir pažangios procedūros

Pacientai (ypač patiriantys atsparias ligos formas) gali išbandyti ir visiškai kitokius pagalbos būdus, pavyzdžiui, tokius smegenų stimuliacijos metodus kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ar elektros impulsų terapija (EIT). Ir nors daugelis pradžioje išsigąsta tokių sudėtingų mokslinių terminų kaip „TMS“ , „EIT“ ar su šiais terminais susijusių legendų apie „baisųjį elektros šoką“, specialistai skuba raminti: tokie gydymo metodai taikomi visame pasaulyje, o į Lietuvą dėl pigesnių gydymo seansų kainų dėl šių procedūrų atvyksta netgi žmonės iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų Europos šalių.

Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pamažu pradedama taikyti ir terapija pasitelkiant virtualios realybės akinius: tokie seansai padeda pacientui mokytis kontroliuoti pyktį, vėl patirti džiaugsmą ar tiesiog stiprinti dėl ligos susilpnėjusius kognityvinius įgūdžius (pavyzdžiui, reakciją).

Ligoninėse atliekami tyrimai ir trijų krypčių pagalbos modelis

Svarbi laiko ligoninėje dalis yra išsamus paciento ištyrimas. Pavyzdžiui, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, visą parą veikiančioje laboratorijoje tiriamas paciento kraujas, jei reikia - likvoras (smegenų skystis), gali būti ir atliekama kompiuterinė tomografija, kiti tyrimai siekiant nustatyti ar paciento būsenos neišprovokavo kita priežastis: pavyzdžiui Laimo liga, erkinis encefalitas ar pan.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Iš tiesų, pagalba Lietuvos ligoninėse teikiama vadovaujantis daug subtilesniu modeliu: įvertinami ir biologiniai (asmens genetika, žalingi įpročiai, fizinės traumos), ir psichologiniai (stresas, psichologinės traumos), ir aplinkos (socialinė padėtis, situacija darbe, šeimoje ir t.t) veiksniai, tad pagalba teikiama net trimis kryptimis.

Vartojant vaistus galimas jų koncentracijos kraujyje tyrimas. Vis dar mažai žinoma paslauga - vaistų koncentracijos kraujyje tyrimas. Ši paslauga skirta ne tik padėti asmenims po tyčinio ar netyčinio perdozavimo, bet ir siekiant kuo tiksliau sureguliuoti vaistų dozes: dėl skirtingo pacientų amžiaus, kintančio svorio, kitų veiksnių šis procesas gali užtrukti, todėl tikslus vaistų koncentracijos kraujyje tyrimas gali padėti nustatyti dozes kur kas efektyviau.

Stacionaras, dienos stacionaras ir ambulatorinė pagalba

Esant poreikiui, pagalbą galima gauti dienos stacionare. Dienos stacionare, kaip ir sako pavadinimas, gydymas vyksta tik dienos metu: vakare pacientas gali grįžti namo ir gyventi įprastą gyvenimą. Toks modelis ypač patogus pacientams, kurie nori tęsti gydymą po hospitalizacijos, taip pat pacientams, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis, tačiau nėra poreikio/sąlygų gultis į ligoninę.

Gydymasis RVUL Psichiatrijos dienos stacionare pacientui suteikia galimybę iškilusius sunkumus spręsti neiškrentant iš gyvenimo ritmo, derinant gydymą su studijomis ar daliniu darbo krūviu. Dienos stacionaro sąlygomis taikomą kompleksinę pagalbą sudaro individualiai parinktas medikamentinis gydymas, individuali ir grupinė psichoterapija, atsipalaidavimo technikų mokymas, kitos psichoterapinės intervencijos bei fizinio aktyvumo programos.

Reabilitacija ligoninėje: nuo mankštos iki maisto gaminimo terapijos

Pacientai ligoninėse mankštinasi ir net mokosi gaminti maistą. Iš vienos pusės taip gali nutikti vien dėl ligos: pavyzdžiui, ilgai sergant depresija, asmuo tikrai kur kas mažiau juda, kartais praranda net tokius įprastus gebėjimus, kaip apsirengti ar pavedžioti šunį. Tačiau ligoninėje dedamos visos pastangos, kad įveikti šiuos ligą lydinčius reiškinius: į mankštas pacientus kasdien kviečiasi kineziterapeutai, įvairius užsiėmimus veda ergoterapeutai, vyksta paskaitos apie psichikos sveikatą, socialiniai darbuotojai konsultuoja netgi darbo ar būsto paieškos klausimais, o Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vyksta ir maisto gaminimo terapija: jos metu pacientai ne tik socializuojasi, atsipalaiduoja, bet ir prisimena taip svarbaus gyvenimo įgūdžio - maisto ruošos - paslaptis bei malonumą.

Priverstinis gydymas: teisės, ribojimai ir diskusijos

Remiantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiais įstatymais, priverstinai žmogus į ligoninę guldomas tik tada, kai gresia pavojus jo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Tokiu atveju žmogus gali būti gydomas dvi paras. Vėliau gydymo įstaiga privalo kreiptis į teismą, kuris priima sprendimą, ar tęsti gydymą.

Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas tikina, kad, jei žmogus serga, medikai tiesiog negali jam nesuteikti pagalbos. Nesvarbu, ar jis supranta, kad reikia gydytis. „Dokumentuose, reglamentuojančiuose priverstinį gydymą, įtvirtintos sąvokos - labai abstrakčios. Žmogus nekelia grėsmės sau ar aplinkiniams dabar. Kas gali pasakyti, kaip bus po valandos ar dienos?

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė ... sako vienareikšmiškai: krizę patiriančius žmones būtina ne tik hospitalizuoti, bet ir gydyti jų pačių labui. „Man keista atrodo nuostata, kad susirgusiųjų psichikos liga būtina atsiklausti, ar jie nori gydytis. Jei laikytumėmės tokių pat taisyklių, radę be sąmonės gatvėje gulintį žmogų, taip pat turėtume paklausti, ar jis nori į ligoninę.

Dovilė Juodkaitė sutinka, kad sergantiesiems psichikos ligomis reikia suteikti būtinąją pagalbą. Tačiau, pasak jos, labai svarbu tai atskirti nuo tolesnio priverstinio gydymo. „Žmogus turi būti vežamas į ligoninę, jei kelia pavojų sau ar kitiems. Tačiau tokios intervencijos privalo būti trumpalaikės, padedančios žmogui saugiai išgyventi krizinę būseną. Toliau gydytis būtina sergančiojo valia“, - neabejoja D.

Jos teigimu, jei žmogus gydomas priverstinai, pažeidžiamos jo teisės į laisvę. Pasaulyje įprasta praktika teikti skubią pagalbą nuo 24 iki 72 valandų. D. Juodkaitė mano, kad ilgesnį laiką žmogų gydyti ligoninėje be teismo sprendimo būtų šiurkštus jo teisių pažeidimas. Juolab, kad teismuose, į kuriuos dėl tolesnio gydymo kreipiasi medikai, šiems žmonėms ne visada tinkamai atstovaujama. „Nėra stebėsenos, kontrolės mechanizmo. Teismo procesai vyksta nedalyvaujant žmogui, advokatas atstovauja be atstovaujamojo, formaliai, sprendimai priimami skubotai. Sergančiojo teisių apsauga turėtų būti garantuota.

A. Nariūnienės teigimu, dviejų parų - tiek Lietuvoje galima laikyti ūmios būklės sergantįjį stacionare be teismo sprendimo - pagerėti krizinei situacijai dažnai nepakanka. „Artimiesiems priverstinė šeimos nario hospitalizacija - milžiniškas stresas. Jie turi kviesti policiją, naudoti prievartą prieš šeimos narį. Jiems apmaudu, kai sergantysis išleidžiamas iš ligoninės net neapgydytas. Todėl dažna šeima nuleidžia rankas, tyliai kenčia ir toliau nebebando ieškoti pagalbos“, - aiškina A.

Seimo narės iniciatyvos ir įstatymų pakeitimai: kaip bus reguliuojama priverstinė intervencija? Kaip sako sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis, priverstinio gydymo nuostatos suguls į Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Anot jo, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam asmeniui, atsisakančiam hospitalizavimo, institucijų nustatyta tvarka, gali būti taikomas priverstinis gydymas, bet ne ilgiau kaip tris dienas. „Įsivaizduokite, sėdite kavinėje ir šalia esantis žmogus visiškai prarado orientaciją aplinkoje ir pradėjo jus smaugti. Pasakykite, ką daryti? Kaip apsiginti nuo žmogaus, kuris nesiorientuoja aplinkoje ir yra neadekvatus?“

Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės inicijuotomis pataisomis siūloma numatyti, kad sergantis psichikos sutrikimu žmogus priverstinai galėtų būti gydomas tais atvejais, jei yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti žalą ne tik savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui. Gerai, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos yra suvienodinamos su dabar galiojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis. Tik klausimas, - kuria kryptimi einame? Nes Neįgaliųjų teisių konvencijos šviesoje turėtume mažinti priverstinės hospitalizacijos sąlygas ir jas siaurinti arba bent jau neplėtoti.

Paciento teisės ir informuotas sutikimas

Tačiau labai svarbu kalbėti ne apie įstatymo rėmus, bet apie visą psichikos sveikatos politiką. Vietoj priverstinės hospitalizacijos, labai svarbu plėtoti ir atrasti naujus būdus, kurie būtų labiau tausojantys žmogaus teises. Tam tikrose situacijose jūs galite patekti į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau tai turi būti padaryta teisėtai ir turi būti gerbiamos jūsų žmogaus teisės. Gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas jūsų informuotu sutikimu. Informuotas sutikimas reiškia, kad gydytojai pateikė informaciją apie jūsų ligą, ir jūs sutinkate su būtinu gydymu.

Žmogaus teisės draudžia neteisėtą ir savavališką psichinės sveikatos priežiūrą. Todėl valdžios institucijoms reikia rimtų argumentų riboti jūsų laisvę, jiems reikia laikytis aiškiai nustatytų procedūrų ir jie neturi elgtis su jumis nepagarbiai.

Kada kreiptis pagalbos ir prevencija

Turėtumėte apsvarstyti galimybę pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei jūsų pykčio protrūkiai sukelia problemų jūsų santykiuose, darbe ar kasdieniame gyvenime. Kuo greičiau kreipiatės pagalbos, tuo greičiau galite pradėti jaustis labiau kontroliuojantis savo emocijas. Štai aiškūs požymiai, kad laikas kreiptis į profesionalią pagalbą: jūsų pykčio priepuoliai pasitaiko reguliariai ir jaučiatės jų nekontroliuojantys; dėl pykčio sugadinote turtą, sužeidėte ką nors arba patekęte į teisines problemas; šeimos nariai, draugai ar bendradarbiai reiškė susirūpinimą; po pykčio priepuolių jaučiate intensyvų kaltės jausmą; jūsų pyktis neigiamai veikia darbą ar santykius; vengiate situacijų, nes bijote turėti protrūkį; vartojate alkoholį ar narkotikus, kad susidorotumėte su pykčiu; mąstote apie rimtą savęs ar kito žmogaus sužalojimą.

Jei mąstote apie rimtą savęs ar kito žmogaus sužalojimą, arba jau sukėlėte didelę fizinę žalą, nedelsdami kreipkitės pagalbos skambindami į pagalbos tarnybas arba vykdami į artimiausią greitosios pagalbos skyrių.

Prevencinės priemonės ir ilgalaikis palaikymas

Nors negalite visiškai užkirsti kelio periodiniam sprogstamajam sutrikimui, ypač jei turite genetinių rizikos veiksnių, yra prasmingų žingsnių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte savo riziką arba užkirstumėte epizodams, jei jau sergate šia liga. Ankstyva intervencija ir sveikos susidorojimo strategijos daro didelę įtaką. Streso valdymas yra viena iš svarbiausių prevencijos strategijų. Praktinės prevencijos strategijos: sveiko streso valdymo technikų, gilus kvėpavimas ar meditacija, reguliarus fizinis aktyvumas, nuoseklus miego režimas, alkoholio ir narkotikų vengimas, stiprių palaikančių santykių su šeima ir draugais kūrimas, ankstyva terapija, asmeninių pykčio provokatorių atpažinimas, komunikacijos įgūdžių taikymas.

Žmonėms, kuriems jau diagnozuotas periodinis sprogstamasis sutrikimas, profilaktika orientuota į epizodų prevenciją taikant nuolatinį gydymą, vaistų vartojimo laikymąsi ir nuolatinę terapiją. Tikslas - anksti pastebėti perspėjamuosius ženklus ir naudoti susidorojimo strategijas prieš atsirandant sprogstamiesiems epizodams.

Psichikos sveikatos politika ir visuomenės iššūkiai

Ekspertų vertinimu, Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje - tą rodo didelis savižudybių skaičius, rizikingo elgesio, smurto ir psichikos ligų paplitimas. Nerimo priepuoliai, sutrikęs miegas, jaučiamas išsekimas, užvaldžiusi depresyvi nuotaika, mintys apie savižudybę ir psichosomatiniai sutrikimai - priežastis, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistus.

Visi specialistai sutaria dėl vieno: priverstinį gydymą reikia taikyti kaip įmanoma rečiau. „Labai svarbu sergantiesiems psichikos ligomis teikti bendruomenines paslaugas, kad paūmėjimai juos ištiktų rečiau. Mano manymu, šia kryptimi Psichikos sveikatos centrai dirba per mažai. Žmogus paguldomas į ligoninę priverstinai, apgydomas, o paleistas negauna tolesnių paslaugų. Taip jis ir sukasi ratu, laukdamas naujo paūmėjimo.

A. Nariūnienė įsitikinusi: tik besigydydami, gaudami reikiamus vaistus sergantieji psichikos ligomis gali gyventi visavertį gyvenimą. „Šiuo klausimu kalbamės su pačiais psichikos negalią turinčiais žmonėmis. Dauguma jų - už priverstinį gydymą. Jie supranta, kad, ištikti krizės, negali suvokti savo būklės, o ligos paveikti jie tampa niekam nereikalingi. Mano įsitikinimu, palikti šiuos žmones be gydymo ir vaistų prilygsta jų kankinimui. Sėkmingas gydymas, gerai pritaikyti vaistai - taip pat vienas iš būdų užtikrinti šių žmonių teises“, - neabejoja A.

Kaip šeimos nariai gali gauti pagalbą

Artimieji skundžiasi, kad nepriverčia šeimos narių gydytis, jiems nesuteikiamas neįgalumas, jie negauna išmokų iš valstybės. Metų metais tokie žmonės sėdi artimiesiems ant sprando - nei mokydamiesi, nei dirbdami. Nenuostabu, kad, negaudami reikiamos pagalbos, sergančiojo šeimos nariai tiesiog atsikrato - nuperka bendrabučio kambarėlį, išveža į sodą ar kaimą. Palikti likimo valiai, menkas išmokas iš valstybės gaunantys neįgalieji pasmerkiami varganai egzistencijai. Pasak specialistės, tokių istorijų - apstu.

Pasak jos, problema ir tai, kad, paūmėjus sergančiojo būklei, greitąją pagalbą gali iškviesti tik artimieji. „Ką daryti, jei jų tiesiog nėra? Mūsų tarnyba yra sudariusi sutartį su Vilniaus miesto policijos komisariatu. Esame kviečiami, kai pareigūnai įtaria žmogų elgiantis neadekvačiai. Tačiau galime tik įkalbinėti jį važiuoti į gydymo įstaigą. Tai padaryti pavyksta toli gražu ne visada. Skaudama širdimi tenka palikti žmogų, kuriam akivaizdžiai reikalinga skubi pagalba“, - pasakoja A.

Santrauka: svarbiausi punktai

• Epizodinis sprogstamojo pobūdžio sutrikimas - tai gydomas, diagnozuojamas ir dažnai valdomas sutrikimas;
• Diagnozė reikalauja kruopštaus klinikinio vertinimo ir dažnai papildomų tyrimų;
• Gydymas yra kompleksinis: psichoterapija, medikamentai, reabilitacija ir, prireikus, pažangios procedūros;
• Priverstinis gydymas reglamentuotas įstatymuose ir turi būti taikomas tik esant grėsmei, su aiškiomis teisinėmis procedūromis;
• Ankstyva intervencija, bendruomeninės paslaugos ir šeimos palaikymas gali sumažinti paūmėjimų dažnį bei reikalingumą priverstiniams veiksmams.

Gydymo komponentas	Pavyzdžiai
Psichoterapija	Kognityvinė elgesio terapija, dialektinė elgesio terapija, pykčio valdymas
Medikamentai	SSRI (fluoksetinas, sertralinas), nuotaikos stabilizatoriai, antikonvulsantai
Reabilitacija	Fizinė terapija, ergoterapija, maisto gaminimo terapija, socialinė reabilitacija
Pažangios procedūros	TMS, EIT, virtualios realybės terapija

tags: #epizodinis #psichikos #gydymas