Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Keičiasi iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas mokamų išmokų dydis. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama.
Ligos pašalpos apskaitos ypatumai ir teisės aktų nuorodos
Kai įmonė pasirenka išmoką už dvi pirmąsias ligos dienas skaičiuoti taikydama LRV nutarimu Nr. Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja. Pensijų kaupimo įstatymas liepia skaičiuoti papildomo pensijų kaupimo įmokas - 1,8 ar 3 proc. Civilinio proceso kodekse yra baigtinis sąrašas išmokų, iš kurių negalima daryti išskaitų.
Šis sąvadų rinkinys skirtas darbo užmokesčio klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie DU apskaičiavimą ir mokėjimą, VDU, viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, premijas ir priedus, suminę DLA, išskaitas iš DU, GPM bei Sodros įmokas, ligos išmokas ir kiti su darbuotojų darbo užmokesčiu susiję klausimai.
Sąnaudų pripažinimas pelno (nuostolio) ataskaitoje
Pirmoji iš finansinių ataskaitų yra pelno (nuostolio) ataskaita, kurioje apibendrinama, kaip kompanijai sekėsi per praėjusį ketvirtį ar metus. Ji parodo, kiek pinigų kompanija uždirbo (pajamos), kiek išleido (išlaidos) ir pastarųjų dviejų skirtumą (pelnas/nuostolis). Pelno (nuostolio) ataskaita skirstoma į dvi dalis: pajamas ir sąnaudas. Sąnaudos - tai pinigai, kurie „iškeliauja“ iš kompanijos. Už šiuos pinigus perkamos medžiagos produkcijos gamybai, mokami atlyginimai, dengiamos administracinės išlaidos ir t.t.
Produkto ar paslaugos savikaina - tai visos išlaidos, patirtos gaminant produktą ar teikiant paslaugą. Tai medžiagos, reikalingos produkcijai pagaminti, perparduodamų prekių savikaina, darbuotojų atlyginimas, gamyklos išlaikymo kaštai. Pavyzdžiui, AB „Apranga“ nusipirko marškinėlius už 20 €, kuriuos vėliau perparduos. Už marškinėlius sumokėti 20 € bus laikoma išlaidomis ir bus priskirtos prekių savikainai.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Bendrosios, pardavimo ir administracinės išlaidos susideda iš kelių skirtinų išlaidų rūšių. Pardavimo išlaidos - tai išlaidos, kurias kompanija patiria bandydama parduoti savo produkciją, pavyzdžiui rinkodaros išlaidos. Kitos veiklos išlaidos apima visas kitas išlaidas, apie kurias nepaminėjome anksčiau. Paprastai čia įtraukiamos kasdieninėje veikloje patiriamos išlaidos, pvz. degalai, komunaliniai mokesčiai, telefono išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir t.t.
Kurioje pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje turi atsispindėti dvi dienos ligos išmokos?
Dvi dienos nedarbingumo sąnaudos, kurios mokamos darbdavio lėšomis, paprastai priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų arba kitų veiklos sąnaudų, priklausomai nuo įmonės apskaitos politikos ir to, kaip segmentuojamos sąnaudos. Veiklos pelnas parodo, kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos. Veiklos pelnas yra bendrojo pelno ir visų veiklos sąnaudų (pardavimo, bendrosiomis, administracinėmis sąnaudomis, amortizacija ir nusidėvėjimu bei kitomis veiklos sąnaudomis) skirtumas.
Apskaitoje svarbu atskirti periodines išlaidas nuo vienkartinių. Šiai pelno nuostolio ataskaitos daliai reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi kai kurios kompanijos dirbtinai iškraipo šią dalį kaip periodines išlaidas parodydamos vienkartines sąnaudas. Pvz. šioje dalyje pateikiamos sąnaudos įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus, gamyklos uždarymo išlaidas, kas iš esmės yra vienkartinės sąnaudos.
Apskaitos principai: pajamos vs. pinigai, sąnaudos vs. pinigai
Jau anksčiau minėjome, kad grynieji pinigai ir pajamos yra du skirtingi dalykai. Kitaip tariant, jeigu kompanija gavo pinigus, tai dar nereiškia, kad kompanija gavo pajamas. Jeigu kompanija gavo pajamas - tai dar nereiškia, kad ji uždirbo pelną. Jeigu kompanija išleido pinigus, tai dar nereiškia, kad kompanija patyrė sąnaudas. Kodėl gauti pajamos nėra tas pats, kaip gauti pinigus? Apie tai jau rašiau ankstesnėse paskaitose. Kodėl gauti pinigus nėra tas pats kaip gauti pajamas? Greičiausiai bent kartą gyvenime prenumeravę laikraštį ar žurnalą. Už metinę prenumeratą turėjote sumokėti visus pinigus iš karto. Nors leidykla iš karto gavo pinigus už kitų metų žurnalų numerius, tačiau pagal apskaitos standartus, leidykla negali iškarto pajamomis pripažinti visų už prenumeratą gautų pinigų. Pagal tarptautinius apskaitos standartus leidykla pajamas gauna tuomet, kai parduoda žurnalą, o ne tuomet, kai klientas apmoka sąskaitą. Kol žurnalas nėra išleistas, tol kompanija už jį negali gauti pajamų.
Kodėl išleisti pinigus nėra tas pats kaip patirti sąnaudas? Kai įsigyjamas ilgalaikis turtas (transporto priemonės, įranga, pastatai), kompanija iškarto neparodo šių išlaidų kaip sąnaudų, kadangi toks turtas bus naudojamas dar ne vienerius metus. Kiekvienais metais šis turtas nusidėvi (pvz. gamybinė įranga sensta, todėl jo vertė mažėja). Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas pelno nuostolio ataskaitoje priskiriamas sąnaudoms (nusidėvėjimas ir amortizaciją). Kaip matote, apskaitoje neatsispindi, kad kompanija išleido pinigus ilgalaikiam turtui įsigyti, ji neteko pinigų, tačiau sąnaudų nepatyrė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaikų dienos centruose
Nusidėvėjimas yra nepiniginės išlaidos, kadangi pinigai už įrangą buvo sumokėti anksčiau, kai ilgalaikis turtas (gamyklos, įrenginiai, transportas ir t.t.) buvo perkamas. Kaip matote klientų sumokėti grynieji pinigai dar nereiškia, kad kompanija gavo pajamas, o sąnaudos, nereiškia piniginių išlaidų. Tai suteikia daug laisvės buhalteriams manipuliuoti pelnu ir pajamomis, todėl pasikliauti vien tik pelno nuostolio ataskaitoje pateiktais duomenimis ir grynuoju pelnu negalima. Privalote išanalizuoti pinigų srautų ataskaitą bei balansą.
Praktiniai patarimai įmonėms ir investuotojams
Jeigu įmonė pasirenka skaičiuoti išmokas už dvi pirmąsias ligos dienas pagal konkrečius teisės aktus (pvz. LRV nutarimu Nr.), svarbu, kad ši apskaitos politika būtų aiškiai aprašyta buhalterijoje ir atspindėta pelno nuostolio ataskaitoje. Ligos išmokos, mokamos darbdavio lėšomis, mažina veiklos pelną ir turi įtakos EBIT bei EBITDA rodikliams. EBIT yra labai svarbus rodiklis, kadangi iš veiklos pelno mokami visi įsipareigojimai kreditoriams.
Sumanus investuotojas gali pasinaudoti „buhalterinės apskaitos“ atotrūkiu nuo realybės, kadangi kai kurių turto klasių vertė laikui bėgant ne mažėja, bet didėja. Pavyzdžiui, „Verslo sprendimai“ už 10 mln. € įsigijo komercines patalpas. Kompanijos buhalterijoje nustatyta, kad kas metus pastato vertė sumažėja 1 mln. €. Kiekvienais metais buhalteriai skaičiuoja, kad pastatas nuvertėja tam, kad sumažintų pelną ir taip sumokėtų mažiau pelno mokesčių. Sumanūs investuotojai iš tokios situacijos gali pasipelnyti. Jie ieško kompanijų, kurių turtas buhalteriškai yra nieko vertas, tačiau rinkoje jų vertė yra milijoninė.
Pelno (nuostolio) ataskaita yra bene paprasčiausias būdas paaiškinti, kodėl akcijų vertė nuolat kyla. Pavyzdžiui, Įsteigta kompanija XXX iš viso turi 100 akcijų, kurių kiekvienos vertė 100 €. Per metus kompanija sugeneravo 1000 €. pelną. Šioje paskaitoje parodėme, kaip vykdoma pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų analizė, kaip nustatyti kaip kompanijai sekasi verslas ir apskaičiuoti pelną. Tai padės apsispręsti ar investuoti į vieną ar kitą kompaniją. Kaip jau minėjome, pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamus skaičius gudrūs buhalteriai be didesnio vargo sugeba iškraipyti, todėl remiantis vien tik ja daryti investicinių sprendimų nepatartina.
Rekomenduojama apskaitos praktika
- Aiškiai identifikuoti ligos pašalpas kaip darbo užmokesčio sąnaudas ar kitas veiklos sąnaudas pagal įmonės apskaitos politiką.
- Užtikrinti, kad į ataskaitas būtų įtraukti visi teisinių aktų reikalaujami skaičiavimai (pvz. Pensijų kaupimo įmokos - 1,8 ar 3 proc.).
- Dokumentuoti, kada ligos dienos pagal darbuotojo grafiką laikomos darbo dienomis, kad būtų teisingai apskaičiuotos dvi pirmosios ligos dienos.
- Analizuoti tiek pelno (nuostolio) ataskaitą, tiek pinigų srautų ataskaitą ir balansą, kad būtų pilnas vaizdas apie įmonės finansinę padėtį.
Pavyzdinė lentelė: ligos pašalpų įtaka pelno rodikliams
| Rodiklis | Prieš ligos pašalpas | Po ligos pašalpų | Pakytis |
|---|---|---|---|
| Veiklos pelnas (EBIT) | 100 000 € | 98 000 € | -2 000 € |
| Grynasis pelnas | 70 000 € | 68 000 € | -2 000 € |
| EBITDA | 120 000 € | 118 000 € | -2 000 € |
Pastaba: pavyzdinė lentelė iliustruoja, kaip papildomos darbo užmokesčio sąnaudos (pvz., dvi dienos ligos pašalpos) tiesiogiai mažina veiklos pelną ir grynąjį pelną, jei jos finansuojamos darbdavio lėšomis.
Taip pat skaitykite: Dienos priežiūros centrai Lietuvoje