Šiame straipsnyje aptarsime delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, jų apmokestinimą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Taip pat panagrinėsime baudas, delspinigius, atleidimą nuo jų bei administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Delspinigiai už pavėluotą darbo užmokestį
Kokia yra delspinigių norma už laiku nesumokėtą darbo užmokestį? Pagal Darbo kodekso 207 straipsnį, delspinigių norma yra 0,06 proc.
Ar apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu darbuotojams mokami delspinigiai už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą? Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Na, atlyginimai turi buti ismokami iki kito menesio 10d., nors daznai ismokami veliau. Tai kai išmoki iki mėn. 10 d., tai delspinigių neskaičiuoji, tik nuo 11 d.
O jeigu sumoka DU 10 dieną, tai reiškiasi, kad nevėluoja, nors Darbo sutartyje ir nurodyta, kad "iki 10 dienos"? Juk žodžio "įskaitytinai" nėra.
Taip pat skaitykite: Pensijų apmokestinimas Lietuvoje
Kaip elgtis siuo atveju: banko saskaitos nustatymuose buvo klaida, todel DU uz 02 men. ir visi mokesciai buvo ismoketi 2 kartus(kovo 1 ir kovo 2), t.y. sumos susidvygubino?
Socialinis draudimas ir GPM
Individualią veiklą vykdantys asmenys (išskyrus turinčius verslo liudijimą)
Nuo 2017 m. sausio 1 d. yra draudžiami pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad ligos ar slaugos atveju jie galės gauti ligos išmoką, o jų sveikatos priežiūros paslaugas apmokės Valstybinė ligonių kasa.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sudaro 29,7 proc. nuo pusės iš individualios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų (neatskaičius VSD ir PSD įmokų). 31,7 proc. tarifas galios, jei senatvės pensijai kaupiama papildomai II pakopos pensijų fonde.
Šias įmokas reikia sumokėti, kaip ir anksčiau, iki kitų metų gegužės 1 dienos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudaro 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (šiuo metu - 34,2 Eur), jas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Kad gautų ligos išmoką, 2017 metais individualią veikla besiverčiantys asmenys turi būti sukaupę ne mažiau kaip 3 mėn. stažą ir sumokėti įmokas ne mažiau kaip nuo 3 minimalių mėnesinių algų (1 MMA yra lygus 1 mėnuo stažo). Pasirinktą sumą galima deklaruoti ir įmokas sumokėti avansu.
Taip pat skaitykite: Individualios įmonės pajamos
Asmenys, turintys verslo liudijimą
Nuo 2017 m. Įmokų tarifas skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), galiojančios laikotarpiu, už kurį mokamos įmokos. VSD įmokų mokėjimo terminas nesikeičia: jei verslo liudijimas įsigyjamas trumpesniam nei 3 mėn.
PSD įmokos dydis - 380*9%= 34,2 Eur.
Šeimynos dalyviai
Nuo 2017 metų sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įmokas, kaip ir anksčiau, reikės mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, įmokos tarifas - 29,7 proc.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų dydis ir mokestinė bazė nesikeičia. Ligos išmokai gauti reikia turėti 2017 metais sukaupus ne mažiau kaip 3 mėnesius stažo ir būti sumokėjus įmokas.
Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys
Nuo 2017 metų sausio 1 d. draudžiami pensijų, ligos, motinystės bei privalomuoju sveikatos draudimu.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje: maitinimosi išlaidų kompensacijos
GPM mokėtojams
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas reikia mokėti nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus mokėtinų įmokų) sumos, tačiau ji negali viršyti praėjusių metų 7 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos. Įmokos tarifas sudaro 29,7 proc. nuo minėtos sumos (arba 31,7 proc., jei senatvės pensijai kaupiama papildomai II pakopos pensijų fonde).
VSD įmokas reikia sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Jeigu turimo ūkio EDV yra mažiau negu 4, PSD įmokos skaičiuojamos nuo 12 MMA per metus. PSD įmokų tarifas priklauso nuo turimo ūkio EDV. Jei šis dydis neviršija 2 EDV, PSD įmokos yra 3 proc., jei EDV yra didesnis - 9 proc.
Ligos išmokai gauti 2017 metais reikia būti sukaupus ne mažiau kaip 3 mėn. stažą ir sumokėti įmokas ne mažiau kaip nuo 3 minimalių mėnesinių algų (1 MMA yra lygus 1 mėnuo stažo ). Įmokas galima sumokėti avansu.
Ne GPM mokėtojams
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas reikia mokėti nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Įmokos tarifas sudaro 29,7 proc. (pagal dabar galiojančią MMA įmoka yra 112,86 euro) nuo minėtos sumos arba 31,7 proc. (įmoka pagal dabar galiojančią MMA - 120,46 euro), jei senatvės pensijai kaupiama papildomai II pakopos pensijų fonde.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat skaičiuojamos nuo MMA, tačiau jų tarifas priklauso nuo turimo ūkio EDV. Jei šis dydis neviršija 2 EDV, PSD įmokos yra 3 proc. (pagal dabar galiojančią MMA įmokos dydis yra 11,4 euro), jei EDV yra didesnis - 9 proc.
Ligos išmokai gauti 2017 metais reikia būti sukaupus ne mažiau kaip 3 mėn. stažą ir sumokėti įmokas ne mažiau kaip nuo 3 minimalių mėnesinių algų (1 MMA yra lygus 1 mėnuo stažo ).
Daugiau informacijos rasite www.sodra.lt.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti VSD ir PSD įmokų tarifus individualią veiklą vykdantiems asmenims 2017 metais:
| Asmenų grupė | VSD įmokos | PSD įmokos |
|---|---|---|
| Individualią veiklą vykdantys (išskyrus turinčius verslo liudijimą) | 29,7% nuo pusės apmokestinamųjų pajamų (arba 31,7% jei kaupiama II pakopos pensijų fonde) | 9% nuo MMA (34,2 Eur) |
| Turintys verslo liudijimą | Skaičiuojamos nuo MMA | 9% nuo MMA (34,2 Eur) |
| Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys (GPM mokėtojai) | 29,7% nuo apmokestinamųjų pajamų (arba 31,7% jei kaupiama II pakopos pensijų fonde) | 3% arba 9% nuo 12 MMA per metus (priklausomai nuo EDV) |
| Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys (Ne GPM mokėtojai) | 29,7% nuo MMA (arba 31,7% jei kaupiama II pakopos pensijų fonde) | 3% arba 9% nuo MMA (priklausomai nuo EDV) |
Baudos ir delspinigiai
Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.
Baudos
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.
| Teisės aktas | Baudos dydis |
|---|---|
| Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. | Nuo 20 iki 100 % trūkstamos mokesčio sumos. |
| Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. | Nuo 20 iki 100 % apskaičiuotos PVM sumos. |
| Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. | Taikomi Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodyti baudų dydžiai. |
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinio asmens vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų, taip pat atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Delspinigiai
Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami:
- už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
- už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
- už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu, delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje.
Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 7 procentiniais punktais. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.
Atleidimas nuo baudų ir delspinigių
Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudų ir / ar delspinigių. Mokesčio administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra minėtuose straipsniuose nustatyti atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų mokėjimo pagrindai.
Nuo delspinigių ir / ar baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).
Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 66 dalyje nustatyta teisė Valstybinei mokesčių inspekcijai pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 93, 95, 961, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 180, 187, 1871, 188, 1881, 1883, 189, 190, 191, 192, 194, 1981, 205, 207, 2071 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214 straipsnyje, 223 straipsnio 4, 5 dalyse, 224, 3621, 431, 449, 4491 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsniu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas.
Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šių Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams
- 182 straipsnis. Sukčiavimas.
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai
- 202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
- 203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla.
- 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas.
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai
- 219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas.
- 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.
- 221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas.
- 222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
- 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu
- 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.
TEISINĖ INFORMACIJA
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 127 ir 143 straipsniai.
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
- Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139, 140, 142, 143 straipsniai.
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnis.
- Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis.
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96, 97, 98, 99 straipsniai.
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniai.
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija).
Kriptovaliutos Mokesčiai: Kaip Deklaruoti Pajamas Gautas Iš Kriptovaliutų 2025 m.
tags: #du #netesybu #ir #delspinigiu #apmokestinimas #gpm