Apie II pensijų pakopą vis dar sklando daug įvairių nuomonių - nuo natūralių klausimų iki visiškai klaidingų įsitikinimų. Ypač dabar, kai nuo 2026 m. šioje pakopoje atsiras naujų galimybių ir daugiau lankstumo, žmonės susiduria su gausa informacijos, o kartu ir su mitais, kurie gali paskatinti priimti neapgalvotus sprendimus.
„Tokioje situacijoje reikėtų nesiremti pavieniais faktais, atidžiai tikrinti visą informaciją, pasitarti su ekspertais ir nepriimti skubotų sprendimų, kurie turėtų neigiamą įtaką jūsų finansinei ateičiai. Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje“, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
5 mitai apie II pakopos pensijų fondus
1 mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus
Jeigu pensijų fondo valdytojas susidurtų su sunkumais, ar gali nukentėti ir jų fonduose sukaupti pinigai? Atsakymas į šį klausimą - neigiamas.
Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
2 mitas: II pensijos pakopos mokesčiai yra dideli ir suvalgo mano grąžą
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. per metus.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo nikotino
„Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis. Tai reiškia, kad jeigu žmogus fonde turi sukaupęs, pavyzdžiui, 10 000 eurų, jo metinis mokestis sudaro vos 40 Eur per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai (kai fondas parenkamas pagal dalyvio amžių) Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turo valdymo mokestį.
3 mitas: negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės
II pensijų pakopa yra ilgalaikė pinigų kaupimo priemonė senatvei, tačiau nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos.
Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei:
- iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur);
- neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo;
- bus nustatyta sunki liga iš Sveikos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis.
Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Taip pat nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, jei ji neviršys per visą laikotarpį įmokėtų lėšų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą suma ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant.
Apie naujas galimybes plačiau galima susipažinti www.pensijosreforma.lt
4 mitas: iki pensijos dar labai toli, todėl kol kas neverta jai kaupti
Būtent laikas yra didžiausias II pensijų pakopos privalumas. Kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsime, nes įsijungia sudėtinių palūkanų efektas. Todėl, net ir sąlyginai nedidelės mėnesinės įmokos gali pavirsti reikšmingomis sumomis.
Pavyzdžiui, jei 25 m. asmuo, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (2375 Eur prieš mokesčius), šiemet pradėtų kaupti II pensijų pakopoje, iki pensijos per 40 m., tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. Eur. Tam tereikėtų skirti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo (71,25 Eur). Palyginus, jei tą pačią sumą žmogus tiesiog atsidėtų kas mėnesį ir niekur jos neinvestuotų, per 40 m. sutaupytų tik 34,2 tūkst. Eur.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
5 mitas: man pakaks ir „Sodros“ pensijos
Patogiam gyvenimui senatvėje rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos. Šiandieniai skaičiavimai ir prognozės rodo, kad „Sodros“ pensija, tikėtina, užtikrins tik apie 30 proc. jų. Kaupiant II pensijų pakopoje tikėtina pavyks papildomai pasiekti dar 15 proc., o pridėjus trečiąją pakopą galėtume užsitikrinti visus 70 proc.
LTPensijų sistemos funkcionavimo ir permainų joje klausimas pastaruoju metu mūsų šalyje tapo gana intensyvių diskusijų objektu. Deja, šioms diskusijoms stinga visapusiško bei skaidraus visų argumentų „už" ar „prieš" dėstymo, kritiško bei objektyvaus problemų tyrinėjimo. Daugoka jose nutylėjimo, ideologizavimo bei kai kurių interesų grupių rėmimo, mažoka bendrų valstybės interesų pristatymo. Lietuva šiuo požiūriu mažai skiriasi nuo kitų Vidurio Europos šalių. Problemos, dilemos ir diskusijos jose panašios. Tačiau kai kuriose iš jų jau yra žengti svarbūs žingsniai, todėl jų patirtis mūsų šaliai yra naudinga.
Šis straipsnis ir skirtas mūsų šalies pensijų sistemai nagrinėti, jos raidos perspektyvoms bei scenarijams aptarti, visa tai siejant su kitų, pirmiausia Vidurio Europos, šalių teigiama bei neigiama patirtimi.
| Mitas | Realybė |
|---|---|
| Pensijų fondai gali bankrutuoti ir prarasti pinigus. | Fonde sukauptas turtas yra atskirtas ir saugomas depozitoriume. |
| Mokesčiai yra dideli ir suvalgo grąžą. | Mokesčiai yra maži ir griežtai ribojami įstatymų. |
| Negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų reikės. | Nuo 2026 m. atsiras daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti lėšas. |
| Iki pensijos dar toli, neverta kaupti. | Ankstyvas kaupimas leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu. |
| Pakaks ir „Sodros“ pensijos. | „Sodros“ pensija gali užtikrinti tik dalį reikiamų pajamų senatvėje. |
ENLithuania faces difficult dilemmas in the field of old age security. Aging population, weak bonds between current wages, salaries and amount of (size of) future pensions causes certain dissatisfactions and risks. They alongside with the pressure of certain interest groups which are interested in possibility to enter financial flows and to take benefits from partial privatization of these flows create certain gnoseological, political and ideological climate surrounding the issue of pension reform. In these circumstances the use of neutral, scientific approach would be helpful. Together with more open, comprehensive, democratic discourse itwould add to the rationality, prudence of the decisions concerning the issue.
Author of the article argues that the currently functioning pay-as-you-go (PAYG) system together with some shortcomings have its advantages which should not be neglected in the discussion on the pension reforms. On the other hand private pension system based on individual accumulation is not so advantages and effective as its portrayed by its proponents. It is connected with rather high risk both for individuals and for state. The danger of loss of money in the financial markets in case of downf all of the value of securities and the threat to budgetary stability of the country are two major reasons to refrain from overly enthusiastic attitudes towards private, especially mandatory, pension funds. The experience of Argentina, Hungary, Poland should caution us against impulsive, non-comprehensive decision.
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
tags: #diskusijos #apie #pensiju #fondus