Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pabrėžia, kad žmogaus teisė į sveikatą yra pagrindinė teisė, o psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę. Nepaisant įrodymų, jog geros psichikos sveikatos neturi būti be gero fizinio sveikatos pagrindo, psichikos sveikata gauna mažiau dėmesio ir investicijų. Žmonės su negalia nuolat susiduria su diskriminacija, kuri neigiamai veikia jų psichikos sveikatą. Todėl pasaulyje vis labiau įsitvirtina žmogaus teisių principų grįstas požiūris į psichikos sveikatą.
Jungtinės Tautos parengė Žmonių su negalia teisių konvenciją ir įtvirtino psichosocialinį negalios suvokimą: negalia kyla ne vien tik iš medicininių sutrikimų, bet iš jų sąveikos su aplinkoje egzistuojančiomis kliūtimis - neigiamos visuomenės nuostatos, informacijos ar aplinkos neprieinamumas - kurios trukdo visapusiškai dalyvauti visuomenėje. Psichikos sveikata šiame tyrime suvokiama kaip kontinuumas: kiekvienas žmogus turi savų stiprybių ir reikmių, o visuomenėje susiduria su skirtingomis kliūtimis. Kiekvienas gali patirti psichikos sveikatos sunkumų ir kiekvienas turi teisę gauti jam/jai reikalingą pagalbą.
Stigma ir diskriminacija: pagrindiniai motyvai ir pasireišimai
Stigma - tai neigiamos visuomenės nuostatos apie žmones, susiduriančius su psichikos sveikatos sunkumais ar psichikos liga. Ji pasireiškia stereotipais, diskriminacija, menkinančiais komentarais ir baime bendrauti. Visuomeninė stigma dažnai palieka žmones su psichikos sutrikimais socialiai atsiriboti, o vidinė stigma sukelia savęs menkinimą. Struktūrinė stigma reiškia diskriminaciją institucijų ir sistemų lygiu, pavyzdžiui ribojant galimybes gauti paslaugas ar darbą, reguliuojant teises ir teisines galimybes.
2021-2022 metų tyrimų duomenys Lietuvoje rodo gilesnį stigmos problemos įsitvirtinimą. Pavyzdžiui, 2021 m. sociologinio tyrimo duomenimis, tik 41 % respondentų pritarė teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus; 48 % skeptiškai nusiteikė. 2022 m. Diversity development group apklausa parodė, kad daugiau nei pusė respondentų nenorėtų gyventi šalia asmenų su psichikos negalia, 42,2 % nenorėtų jiems išnuomoti būsto, o 43,3 % nenorėtų dirbti vienoje įstaigoje. Higienos instituto duomenys rodo, kad stigmatizuojančiu požiūriu pasižymėjo apie 10 % respondentų, o 26,9 % nenorėtų bendrauti su sergančiais psichikos liga. Tokios tendencijos aiškiai nurodo poreikį imtis aktyvių priemonių stigmai mažinti.
Mitai ir realybė apie psichikos ligas
- Psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi - mitas; statistika rodo, kad dažniau jie tampa nusikaltimų aukomis nei jų vykdytojais.
- Psichikos ligos yra neišgydomos - mitas. su tinkama pagalba daugelis jaučiasi geriau, o gydymo efektyvumas siekia didelis procentus.
- Psichikos ligos reiškia negebėjimą dirbti - realybė yra įvairi: dalis žmonių gali visavertiškai dirbti, ypač su tinkama parama.
- Diagnozė yra visada stigmą įkelia - iš tiesų jos gali suteikti aiškumo, normalizuoti būseną, net sustiprinti tarpasmeninę toleranciją, bet taip pat gali sukelti baimę dėl stigmos.
Teisinė ir institucinė perspektyva
2006 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl žmogaus teisių užtikrina, kad žmonės su negalia turi teises, kurių reikia siekti visapusiško dalyvavimo visuomenėje. Lietuvoje svarbu panaikinti senas institucines praktikas ir pereiti prie bendruomeninių paslaugų, kurios skatintų įtrauktį, o ne izoliaciją. Daug metų stigma ir diskriminacijos praktikos pasireiškia teisiniuose ir socialiniuose dokumentuose, kurie riboja teisėtą galimybių spektrą (pvz., įgalinimo teisės, galvos teisės, santuokos, vairavimo ar tam tikrų darbo funkcijų atlikimas).
Taip pat skaitykite: Socialinė diskriminacija: situacija mokyklose
Kaip mažinti stigmą ir diskriminaciją?
Kova su stigma ir diskriminacija yra daugiašalis procesas, reikalaujantis visuomenės, institucijų ir asmenų įtraukties. Pagrindinės priemonės apima šias kryptis:
- Švietimas visuomenėje: teisingos informacijos sklaida, mitų naikinimas, daugiau žmonių skatinimas dalintis savo istorijomis.
- Atviro pokalbio skatinimas apie psichikos sveikatą: kiekvienas gali prisidėti pradėdamas nuo paprastų žingsnių - kalbėjimo apie savo patirtį.
- Nestigmatizuojanti kalba: vengti žodžių, kurie įžeidžia ar degraduoja asmenį; pasirinkti pagarbius terminus.
- Parama organizacijoms ir bendruomenėms: finansiškai ar savanoriškai prisidėti prie psichikos sveikatos iniciatyvų.
- Insticijų pokyčiai: įtraukti psichikos sutrikimų turinčius asmenis į darbo rinką, švietimą ir visuomeninę veiklą.
- Politinė valia: būtina politinė valia kurti įtraukią, prieinamą ir teisingą sistemą.
- Prieinamumo užtikrinimas: psichikos sveikatos paslaugos turi būti lengvai prieinamos visiems reikalingiems žmonėms.
- Ergoterapija ir reabilitacija: įgūdžių atkūrimas savarankiškam gyvenimui ir integracijai į darbo rinką.
- Finansinė parama ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su išmokomis, parama ir finansine pagalba.
- Bendruomeninės paslaugos: siekti, kad žmonės su psichikos negalia integruotųsi į bendruomenę; pavyzdžiui, apjungti kelias asmenis į bendruomeninį gyvenimą be per didelių institucininių struktūrų.
Žmogaus teisių pažeidimai: ką rodo statistika?
Stigma ir diskriminacija lemia ne tik asmeninę kančią, bet ir teisinių bei socialinių galimybių ribojimą: mažiau galimybių gauti gydymą, socialinę izoliaciją, sunkumus įsidarbinti, silpnesnį savivertės jausmą ir socialinį atskirtį. Lietuvoje pastebima, kad daugelyje atvejų žmonės su psichikos sutrikimais patiria teisinius ir institucininius trukdžius, o socialinės globos įstaigos kartais paverčia šalies gyventojus ribotus, o ne įgalintus dalyvauti visuomenėje.
Žvilgsnis į ateitį: ką rodo tyrimai ir kokios iniciatyvos veikia?
Žvelgti giliau į kalbėjimo ir nutylėjimo dinamiką leidžia kokybiniai tyrimai, kurie parodo, kad sprendimo dėl informacijos atskleidimo procesas yra sudėtingas, dinamiškas ir priklauso nuo konteksto. Pagrindiniai veiksniai, liekantys kintamieji, yra aplinka, socialiniai santykiai, asmens savęs suvokimas ir stigma. Programos, kaip HOP (Honest, Open, Proud), paskatos asmenims spręsti, kada ir su kuo kalbėti apie savo psichikos sutrikimą. Tyrimai rodo, jog teigiami požiūriai į pasidalinimą informaciją gali būti susiję su geresne gyvenimo kokybe ir greitesniu gydymo įsitraukimu, tačiau tuo pat metu gali kilti rizika dėl diskriminacijos ar stigmos atgimimo.
Institutų sociologija: ką sako vietiniai ekspertai?
K. Levickaitės teigimu, Lietuvoje egzistuoja problema, kai diagnozės nustatymas neretai virsta žmogaus teisių pažeidimu, o sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos turi pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės paramos. 6 tūkst. teisiškai neveiksnių asmenų Lietuvoje ir jų globos faktas rodo įtampą tarp teisinių normų ir realios žmonių situacijos. Taip pat pažymima, kad ginčai dėl globos ir teisių į sprendimų priėmimą reikalauja politinės valios ir naujų teisinių sprendimų, kurie atvertų kelią į daugiau savarankiškumo ir įtrauktį į visuomenę.
Praktiniai pavyzdžiai ir statistika
Remiantis 2021-2022 metų tyrimais, Lietuvoje daug žmonių vis dar turi priešiškas nuostatas ir baiminasi kalbėti apie psichikos ligas viešumoje bei darbo vietose. Tačiau auganti informuotumo ir švietimo iniciatyva, tokia kaip Žvelk giliau, skatina atvirumą, dalijimąsi patirtimi ir pagalbos paiešką. Taip pat pastebima, kad kalbantys apie psichikos sveikatą gali sulaukti socialinės paramos, ela ir geresnės savivertės, nors kartais susiduriama su stigmos rizika.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: socialinės rizikos šeimų diskriminacija
Išvada
Diskriminacija dėl psichikos ligos Lietuvoje yra gili problematika, veikianti tiek individualų žmogų, tiek visuomenę. Tam, kad būtų galima kurti įtraukią, priimančią aplinką, būtina tobulinti švietimą, teisinius sprendimus, socialinį garantavimą ir paslaugų prieinamumą bendruomenėse. Politinė valia, bendruomeninės paslaugos ir naudingoji kalba gali sumažinti stigma ir skatinti lygybę visuomenėje. Lietuvoje valstybės ir visuomenės įsipareigojimas - užtikrinti, kad žmonės su psichikos sveikatos sunkumais turėtų vienodas teises, galimybes ir orų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: kaip įveikti psichikos sveikatos stigmą darbe
tags: #diskriminacija #del #psichikos #ligos