Dirbančių neįgaliųjų asociacija (toliau - DNA) yra reikšminga ir aktyvi organizacija, siekianti tenkinti ir ginti negalią turinčių darbuotojų teisėtus interesus bei stiprinti jų socialinį ir profesinį statusą visuomenėje. Ši asociacija yra priskirta viešajam subjektui, įregistruota 2017 metų balandžio 20 d., ir veikia kaip asociacija, vykdanti ne pelno siekiančią veiklą, teikiant paslaugas namų ūkiams.
Asociacijos struktūra ir finansiniai rodikliai
Dirbančių neįgaliųjų asociacija veikia pagal vadovo ir valdybos/tarybos modelį. Asociacija nuosavybės teise priklauso Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims (daugiau kaip 50 % įstatinio kapitalo), užsienio investuotojų kapitalo nėra. Asociacijos būstinė įsikūrusi Druskininkuose, Taikos g. 7-10, Druskininkų savivaldybėje, Alytaus apskrityje.
| Metai | Pajamos (tūkst. EUR) | Grynasis pelnas (EUR) | Nuosavas kapitalas (EUR) | Įsipareigojimai (EUR) | Turtas (EUR) |
|---|---|---|---|---|---|
| 2023 | 118,7 | 2 600 | - | - | - |
| 2024 | 136,5 | 875 | - | - | - |
| 2025 | 102,8 | - | 486 | 5 400 | 6 000 |
2025 m. asociacijos pajamos siekė 102,8 tūkst. EUR - tai 24,7 % mažiau nei prieš metus ir 13,4 % mažiau nei prieš dvejus metus. 2024 m. pajamos siekė 136,5 tūkst. EUR, o grynasis pelnas buvo 875 EUR, kai 2023 m. pajamos sudarė 118,7 tūkst. EUR, o grynasis pelnas - 2,6 tūkst. EUR. 2025 m. nuosavas kapitalas sudarė 486 EUR, įsipareigojimai - 5,4 tūkst. EUR, o turtas - 6,0 tūkst. EUR.
Dirbančiųjų neįgaliųjų situacija Lietuvoje
Lietuvoje yra apie 160 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, tačiau iš jų dirba tik apie 29 proc. Negalią turintys darbuotojai taip pat buvo vieni labiausiai pandemijos paveiktų žmonių - jų nedarbo lygis per metus paaugo per 16,8 proc.
Neigiamas emocijas patiria ne vien vidutines ar didžiausias pajamas turintys didmiesčių gyventojai, bet ir labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės. Bendra šalies gyventojų nuotaika atspindi ir neįgaliųjų, vienos labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, savijautą“, - komentuoja Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė Simona Kunigonytė.
Taip pat skaitykite: Pareigybių klasifikatorius
Pandemijos ir karo poveikis neįgaliesiems
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš esmės supurtė žmonių kasdienybę, kuri tik neseniai buvo pradėjusi grįžti į vėžias po dvejus metus trukusių pandemijos iššūkių - pastarieji buvo itin sunkūs negalią turintiems asmenims. Pandemijos pradžioje, kai dėl visuomenės apsaugos buvo paskelbtas karantinas ir daugelis darbų persikėlė į nuotolį, o kontaktinės veiklos buvo sustabdytos, dauguma darbą turinčių neįgaliųjų buvo priversti likti namuose be jokio užtikrintumo, ar galės grįžti į buvusią darbo vietą. Tie, kurie tuo metu turėjo galimybę dirbti, jaudinosi dėl savo sveikatos - negalią turintieji neretai turi aibę gretutinių ligų ir silpną imunitetą. Ši nerimo kupina situacija ir vėl kartojasi - neįgalieji jaučiasi neužtikrinti dėl savo saugumo ir ateities“, - sako S. Kunigonytė.
Neįgaliųjų integracijos į visuomenę problemos
Apklausos duomenimis, karas Ukrainoje paveikė ir šalies gyventojų sveikatos būklę: 19 proc. tyrimo dalyvių dėl karo Ukrainoje pablogėjo sveikata ir emocinė savijauta, 18 proc. - sunkiau susikaupti darbui ir kasdienėms užduotimis. Vis dėlto negalią turintiems žmonėms nerimas dėl karo Ukrainoje yra kur kas didesnis psichologinis iššūkis nei likusiai visuomenės daliai, tikina S. Kunigonytė.
Pagrindinės problemos ir iššūkiai
- Stresą neįgaliesiems kelia ne tik pavojus sveikatai, šalies nepriklausomybei, bet ir rizika prarasti darbo vietą, kurios netekęs dažnas žmogus su negalia atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį. Tuo tarpu su karo keliamais iššūkiais susiduriančios įmonės pirmiausia atsisako būtent negalią turinčių darbuotojų.
- Prie žmonėms turintiems negalią kylančio nerimo prisideda ir šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planuojama Užimtumo įstatymo reforma - nuo 2023 m. vidutinį negalios lygį turintiems asmenims būtų taikomas tik 24 mėn. terminuotas rėmimas vietoj buvusio neterminuoto.
- SADM planuojama reforma palies ir lengviausią negalios lygį turinčius asmenis su intelekto ar psichosocialinę negalią - jiems būtų taikomas 6 mėn. terminuotas rėmimas vietoj iki šiol taikyto neterminuoto.
- Intelekto ar psichosocialinę negalią turintys asmenys formaliai patenka į lengvą negalią turinčių asmenų lygį, tačiau neretai susiduria su kur kas didesnėmis problemomis tiek įsidarbinant, tiek išsaugant darbo vietą. Toks drastiškas rėmimo termino sumažinimas tik dar labiau paaštrins situaciją - negalią turinčiam asmeniui teks rimtai apsvarstyti, kokios yra jo realios galimybės išlaikyti darbo vietą pasibaigus rėmimo terminui - tai neprisideda prie geresnės psichinės ir emocinės sveikatos.
„Turime pripažinti, kad negalią turintys asmenys vis dar yra diskriminuojami darbdavių, o valstybės skiriama subsidija jų darbo užmokesčiui yra viena iš neįgaliųjų padėtį gerinančių priemonių. Jei nauja reforma norima padidinti neįgaliųjų užimtumą, sumažinus finansavimą turėsime priešingą rezultatą - dar daugiau negalią turinčių asmenų bus išstumti iš darbo rinkos“, - sako S.Kunigonytė.
„Negalią turintys žmonės taip pat aukoja ir prisideda prie paramos, nenori būti tik išlaikytiniai, tačiau tam reikalingas darbas ir galimybė oriai užsidirbti“, - sako DNA vadovė.
Darbdavių požiūris ir darbo paieškos motyvai
„Yra kažkokios iš seniau susidarytos baimės ir dažnai darbdavys, pamatęs gyvenimo aprašyme, kad žmogus nurodo turįs negalią, net nesvarsto jo galimybės. Tą parodė ir mūsų kiekvienais metais atliekama apklausa, tai net 22 proc. apklaustų darbdavių neplanuoja ateityje įdarbinti žmogaus su negalia“, - pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė S. Kunigonytė.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo ypatumai
Tačiau, jos tikinimu, yra ir džiugių žinių neįgaliųjų integracijos į darbo rinką srityje. Anot S. Kunigonytės, asociacijos atliktoje apklausoje trejus metus iš eilės matoma tendencija, kad darbdaviai, įdarbinę vieną žmogų su negalia, planuoja kitais metais įdarbinti ir antrą, ir trečią. Palengva einame to link, kad nėra jokių baimių. Reikia pačiam įsitikinti, pabandyti ir iš tikrųjų tie žmonės lojalūs ir gali atitikti visus darbus kompetentingai, kaip ir sveikieji“, - sakė Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė.
Pagrindinės pačių neįgaliųjų darbo paieškos kliūtys
- Dažnai finansiškai dirbti neapsimoka, nes darbo užmokestis yra toks pats arba net mažesnis negu pašalpa.
- Žmonės su negalia dažnai bijo prarasti socialines išmokas.
- Trūksta įgūdžių arba žmogus neturi kvalifikacijos. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms aktuali perkvalifikavimo pagalba, kad galėtų rasti tinkamą darbą naujoje srityje.
Čia mes matome, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tą galimą perkvalifikavimo pagalbą, kad galbūt jie neranda darbo pagal savo specialybę ir juos būtų galima perkvalifikuoti bei tokie žmonės puikiai įsilietų į darbo rinką“, - sakė S. Kunigonytė.
Asociacijos veiklos kryptys ir tikslai
Pagrindiniai DNA veiklos tikslai - kelti negalią turinčių asmenų užimtumo lygį, stiprinti jų socialinį statusą visuomenėje, atstovauti jų interesus valstybės institucijose bei skatinti darbdavius imtis aktyvesnių veiksmų integruojant neįgaliuosius į darbo rinką.
Bendradarbiavimas ir viešųjų paslaugų teikimas, dalyvavimas įstatymų ir socialinių programų formavime, teisinės ir informacinės pagalbos teikimas, perkvalifikavimo kursų organizavimas bei darbdavių švietimas - tai pačios svarbiausios veiklos kryptys, kurias plėtoja asociacija.
„Nesame abejingi ir galime sutelkti jėgas kilniam tikslui pagelbėti tiems, kuriems labiausiai to reikia. Bet koks bandymas padidinti negalią turinčių asmenų užimtumą turi būti gerai apsvarstytas ir pamatuotas, kad išvengtume skaudžių pasekmių“, - teigia S.Kunigonytė.
Taip pat skaitykite: Švedijos darbo rinka slaugytojams
tags: #dirbanciu #neigaliuju #asociacija