Portugalijos karalius norėjo stiprinti ir kurti valstybę, Ispanijos valdovė norėjo išlatinti krikščionybę ir įsitvirtinti tarp Europos valdovų. Didieji geografijos atradimai ne tik smarkiai pakeitė Europos šalių ūkį, bet ir turėjo svarbios reikšmės to laikmečio žmogaus pasaulėvaizdžio kitimui.
Kelionės ir atradėjai
Bartolemėjus Diasas: Portugalas, nusprendęs įrodyti, kad Afrika- žemynas. Vasko de Gama: XVa. pabaigoje atrado jūrų kelią į Indiją. Kristupas Kolumbas: Genujos jūrininkas, negalėdamas vykti į kelionę iš Genujos kreipėsi pagalbos į Ispanijos karalienę Izabelę. Siūlė plaukti į vakarus ir teigė, jog per tris savaites pasieks Indiją. 1492m., pirmosios ekspedicijos metu, išsilaipino Amerikoje, galvodamas, kad atrado indiją pavadino Amerikos vietinius Indais. Atrado Haitį ir kitas salas. Antrosios ekspedicijos metu išsilaipino Kolumbijoje.
Amerigas Vespučis: italų jūrininkas įrodęs, kad Kolumbas atrado Ameriką. 1519m. -1525m. Fernando Magelano vadovaujama kelionė aplink Pasaulį. Plaukė šeši ispanų laivai, vadovaujami portugalo Magelano.
Kolonizacija ir konkistadorai
XVI a. viduryje ispanų konkistadorai(naujų žemių užkariautojai ) užkariavo Pietų Ameriką. Įžengę į žemyno gilumą rado aukso ir išvežė jį į Europą. Kadangi indėnų populiacija greitai išmirė, buvo gaudomi afrikiečiai ir vežami dirbti į Pietų Ameriką. XVI a. 3 - 6-ame dešimtmetyje ispanų užkariautojai (konkistadorai) užėmė didžiausius indėnų civilizacijos centrus ir juos apiplėšė.
Dabartinėje Meksikos teritorijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje (Šiauriniuose Anduose) gyveno indėnų bendruomenės - actekai, majai, inkai. Jie turėjo savo valstybes, didelių miestų, aukso. Tyrinėtojai mano, kad aukščiausią civilizaciją, genialiausius mokslo ir meno laimėjimus Amerikoje buvo pasiekę majai. Jie gyveno dabartinėje Pietų Meksikos, Gvatemalos ir Hondūro teritorijoje. Majai turėjo savo raštą ir literatūrą, matematikos ir astronomijos sistemas, vartojo pinigus (kakavos pupeles).
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Indėnai nesugebėjo apsiginti, nes buvo primityviai apsiginklavę, neturėjo šaunamojo ginklo ir kavalerijos. XVI a. viduryje didžiulės teritorijos, miškai, prerijos plytėjo dar neištirtos, tačiau ispanai jau buvo užkariavę pagrindinius Amerikos indėnų civilizacijos centrus. Žymiausi konkistadorai buvo H. Konkistodorai.
XVI a. viduryje užkariautose teritorijose ispanų misionieriai, vadovaujami pranciškono Diego de Landos, surinko visas majų rašytines knygas ir, sukrovę į didžiulį laužą, sudegino. Diegas de Landa savo kronikoje rašė: „Radome pas juos (majus) daugybę knygų. Kadangi jose vien prietarai ir kipšo apsėstų sapaliojimai, visas sudeginome“. Iki mūsų dienų išliko tik keletas majų rašto paminklų. Vadinasi, ispanų kolonizatoriai garsėjo ne tik žiaurumu, bet ir tamsumu.
Atradimų poveikis pasaulio suvokimui ir mokslui
Atradimų poveikis pasaulio suvokimui bei moksluiDidieji geografijos atradimai ne tik smarkiai pakeitė Europos šalių ūkį, bet ir turėjo svarbios reikšmės to laikmečio žmogaus pasaulėvaizdžio kitimui. Jeigu iki didžiųjų geografijos atradimų dar buvo abejojama, jog žemė yra apvali, tai po F. Magelano kelionės ši abejonė išnyko. Buvo suvokta, jog žemė yra rutulio formos, apie kurią, plaukiant iš rytų į vakarus, galima apiplaukti. Taip pat buvo suvoktas ir žemės rutulio dydis.
Atradimai sparčiai paskatino geografijos vystymąsi. Jūreivystės vystymasis vertė sudarinėti tikslesnius žemėlapius. Vakarų Europos valstybės pradėtos specialios, jūrininkus ruošiančios mokyklos. Dar daugiau, iškilo išsilavinusių žmonių poreikis. Atradus naujas, nekrikščioniškas tautas ir susidūrus su jų kultūros pasiekimais iškilo svarbūs pasaulio pažinimo klausimai.
Ferdinandas Magelanas - istorijos animacinis filmas
Nauji pasauliniai prekybos keliai ir ekonominiai pokyčiai
Pirmiausia įvyko dideli pokyčiai pasaulinėje prekyboje. Iki geografijos atradimų pagrindiniai prekybos keliai kryžiavosi Viduržemio jūroje. Joje prekybos su Rytų šalimis monopolį turėjo Venecijos pirkliai. Prekyba gana intensyviai vyko ir Baltijos jūroje, kurioje šeimininkavo Hanzos pirkliai. Po didžiųjų geografijos atradimų iškilo nauji prekybos keliai. Jie persikėlė į Atlanto ir Indijos vandenynus. Tai sąlygojo Ispanijos ir Portugalijos, Anglijos ir Olandijos valstybių vaidmens išaugimą. Greitai jos tapo pirmaujančiomis pasaulinėje prekyboje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
XVI a. pr. iškilo tokie prekybos centrai, kaip Lisabona ir vėliau - Antverpenas, tapęs pagrindiniu pasaulinės prekybos centru. Kasdien į Antverpeną atvykdavo 200-250 laivų. Jame buvo įsikūrusios turtingiausių pirklių ir palūkininkų kontoros. Genujos ir Venecijos miestų, atsidūrusių nuošalyje nuo prekybos kelių, reikšmė sumenko.
Iš kolonijų į Europą plaukė auksas, sidabras, prieskoniai. Į kolonijas buvo gabenami amatininkų dirbiniai, gyvuliai, maisto produktai. Išaugo prekybos apimtys.
Prekybinių kompanijų atsiradimas
Iš prekybos gaunamas didelis pelnas viliojo pirklius. Dėl daugelio priežasčių vandenynuose buvo didelė rizika netekti laivų. Tai vertė pirklius vienytis į bendroves, kurių pirmąją, pavadinę Ost Indijos kompanija, 1600 m. įkūrė anglų pirkliai. Vėliau, 1602 m., jų pavyzdžiu pasekė Olandijos pirkliai. Tiek anglų, tiek olandų pirklius globojo tų šalių valstybių vyriausybės, kurios kompanijoms suteikdavo ypatingas teises prekiauti su kuria nors šalimi. Prekybinių bendrovių atsiradimas sudarė sąlygas pervežti daugiau prekių. Pagyvėjo prekyba tarp kontinentų. Prekyba tapo pasauline.
Ekonominės pasekmės Europoje
Geografijos atradimai turėjo svarbią reikšmę visai Europos ir pasaulio ekonomikos raidai. Šalia riterio - konkistadoro dabar pasirodo pirklys-bankininkas, kurio ginklu tampa pinigai ir kreditas. Labiausiai naudojami Europoje buvo sidabriniai taleriai, auksiniai dukatai ir ispanų pistoliai. Metaliniai pinigai patys savaime buvo prekė ir kartu atsiskaitymo priemonė.
Po Meksikos ir Peru užkariavimo į Europą ėmė plūsti sidabras ir auksas. Buvo imta kalti žymiai daugiau sidabrinių ir auksinių monetų. XVI a. Europoje pinigų kiekis padidėjo 13 kartų. Pakilo kainos. Įvyko tikra kainų revoliucija. Maisto produktų kainos išaugo 4-5, o pramonės gaminiai - apie 3 kartus. Greičiausiai kainos pašoko Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, o vėliau ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Tauriųjų metalų perkamoji galia krito, nes norint nupirkti tą patį prekių kiekį, reikėjo žymiai daugiau šių metalų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Vergų prekyba ir darbo jėgos pokyčiai
Vakarinę Afrikos pakrantę kontroliavo islamą išpažįstantys valdovai. Kodėl vergus plukdė į Ameriką? Kadangi indėnų populiacija greitai išmirė, buvo gaudomi afrikiečiai ir vežami dirbti į Pietų Ameriką. Prekyba vergais.
Politinis suskirstymas ir teritorijų pasidalijimas
Pirmasis kolonijų pasidalinimas įvyko XVIa. Antrajame pasidalinime XVIIa. Atrastų žemių dalybos. M. Tordesiljo sutartis Tarp Ispanijos ir Portugalijos pasirašyta sutartis. Saragosos sutartis 1529 m.
Kultūrinės ir civilizacinės pasekmės
Atradus naujas, nekrikščioniškas tautas ir susidūrus su jų kultūros pasiekimais iškilo svarbūs pasaulio pažinimo klausimai. Iš kolonijų į Europą plaukė auksas, sidabras, prieskoniai. Į kolonijas buvo gabenami amatininkų dirbiniai, gyvuliai, maisto produktai.
Diegas de Landa savo kronikoje rašė: „Radome pas juos (majus) daugybę knygų. Kadangi jose vien prietarai ir kipšo apsėstų sapaliojimai, visas sudeginome“. Iki mūsų dienų išliko tik keletas majų rašto paminklų. Vadinasi, ispanų kolonizatoriai garsėjo ne tik žiaurumu, bet ir tamsumu.
| Asmenybė / Įvykis | Reikšmė |
|---|---|
| Bartolemėjus Diasas | Įrodė, kad Afrika yra žemynas |
| Kristupas Kolumbas | Atrado Ameriką, manydamas, kad tai Indija |
| Amerigas Vespučis | Įrodė, kad atrasta žemė yra naujas žemynas - Amerika |
| Vasko de Gama | Atrado jūrų kelią į Indiją |
| Ferdinandas Magelanas | Kelionė aplink pasaulį, patvirtinusi žemės apvalumą |
Aprašymas / TurinysDidžiųjų geografinių atradimų padariniai. Kolonizacija. Dabartinėje Meksikos teritorijoje. Konkistodorai. Xvi a. Atrastų žemių dalybos.
tags: #didziuju #geografiniu #atradimu #socialiniai #padariniai