Prekės kilmės šalies įvaizdis yra sudėtingas reiškinys, kurį formuoja ne tik rinkodaros veiklos priemonės, bet ir gilūs demografiniai bei socialiniai procesai. Countries, like goods, have their brands, which are expressions of their uniqueness. However it is significantly more difficult to develop countries’ brands, since they are shaped by multiple cultural, political, commercial and social aspects, which also determine the specific factors of the success of the country’s brand.
Šalies prekės ženklo kūrimo kontekstas ir demografiniai veiksniai
Marketingo teorijoje šalies prekės ženklo kūrimas tradiciškai įtrauktas tik epizodiškai į prekės ir organizacijos ženklo studijas. Dauguma šalies prekės ženklo kūrimo ir stiprinimo sričių, tokių kaip šalies identiteto formavimas; tinkama parinktų identiteto elementų sklaida; šalies prekės ženklo žinomumo didinimas ir įvaizdžio stiprinimas akademinėje literatūroje ištirtos nepakankamai.
Straipsnio tikslas - išnagrinėjus šalies prekės ženklo kūrimo procesą, atskleisti kritinius šalies prekės ženklo sėkmės veiksnius. The studies showed that, in order to develop a successful brand for a country, first of all it is necessary to appropriately select the elements of the country’s identity. Unikalios šalies savybės išskiriamos, pozicionuojant pasiūlymą rinkai.
Pozicionavimo sprendimai, remiantis pozicionavimo deimanto koncepcija, turi būti priimami, įvertinus tikslines auditorijas, šalies makroaplinkos kaitos tendencijas ir konkuruojančių šalių veiksmus. Prior to communicating the identity, the developers of the country’s brand must identify the target groups, define their behaviour, which they wish to arouse and then choose the appropriate communication solutions.
Demografinės transformacijos ir darbo rinkos pokyčiai
Darbo rinkos struktūra ir demografiniai procesai yra glaudžiai susiję: šiame straipsnyje, panaudojant demografinių procesų ir darbo rinkos analizės metodus, siekiama plačiau išanalizuoti jaunimo ir pagyvenusių gyventojų užimtumo galimybes bei, atsižvelgiant į nedarbo pokyčius, atskleisti silpnąsias ir stipriąsias išskirtų gyventojų grupių padėties šalies darbo rinkoje puses. Šios ribinės ekonominio aktyvumo atžvilgiu socialinės grupės geriausiai atspindi bendras atskiros šalies darbo rinkos perspektyvas.
Taip pat skaitykite: Statistinė demografijos apžvalga
Demografiniai pokyčiai darys vis didesnę įtaką Europos šalių socialinei ir ekonominei raidai. Nuo XXI a. pradžios ir ateityje, iki 2050 metų, demografiniai pokyčiai darys vis didesnę įtaką Europos šalių socialinei ir ekonominei raidai. Tokiame kontekste ypač tikslinga stebėti jaunimo ir pagyvenusių žmonių demografines perspektyvas bei padėtį darbo rinkoje.
Jaunimo ir pagyvenusių asmenų padėtis darbo rinkoje
Beveik visose pasaulio šalyse jaunimo padėtis darbo rinkoje yra prastesnė nei suaugusiųjų, ką iliustruoja jų užimtumo, o dar labiau nedarbo lygio rodikliai. Tokios nepalankios jaunimo padėties darbo rinkoje priežastis dažniausiai siejama su jų mažesniu nei vidutiniu žmogiškuoju kapitalu, kurį charakterizuoja jų išsilavinimo lygis, profesinės kompetencijos, konkretaus darbo patirties trukmė.
Taip gali būti dėl to, kad kai kurie jaunuoliai po bendrojo ugdymo netęsia studijų, turi žemą išsilavinimą ir neįgyja jokios profesinės kvalifikacijos arba jų žinios ir kompetencijos yra žemo lygio, arba todėl, kad jiems trūksta konkretaus darbo patirties. Dėl šios priežasties galima teigti, jog jaunas amžius yra vienas pagrindinių šios demografinės grupės padėties darbo rinkoje indikatorių.
Pagrindinėmis integracijos darbo rinkoje problemomis pagyvenusių gyventojų atveju įvardijamos: profesinių kompetencijų neatitiktis naujoms darbo sąlygoms, sveikatos būsena, mažesnės mobilumo galimybės, lėtesnis darbo tempas. Galima teigti, kad pagrindiniai veiksniai, kurie daro neigiamą įtaką pagyvenusio amžiaus gyventojų užimtumui tiesiogiai nepriklauso nuo amžiaus.
Nedarbo lygio ir kitų rodiklių analizės metodologija
Šio tyrimo metodologijos naujumą sudaro pažeidžiamų demografinių grupių nedarbo lygio ir kitų tyrime naudotų rodiklių palyginimas su atitinkamais vidutiniais dydžiais šalies ir ES mastu, kuris leidžia detaliau ištirti nagrinėjamų grupių elgseną darbo rinkoje ilguoju laikotarpiu bei apima ne tik darbo rinkos nuosmukius, bet ir jos pakilimus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė demografija: kas tai?
Tiriant situaciją darbo rinkoje, jau nuo 1998 m. mūsų šalyje tradiciškai naudojamas sociologinių apklausų metodas, kurio rezultatai skelbiami oficialiosios statistikos duomenų bazėje. Jo rezultatais pasinaudojo ir šios publikacijos autoriai.
Demografinės kaitos rodikliai ir kartų kitimas
Atsižvelgiant į publikacijoje nagrinėjamo demografinio požiūrio plėtrą, į jaunimo ir pagyvenusių žmonių integracijos į darbo rinką galimybes, autoriai pateikė specifinius gyventojų kartų kaitos rodiklius. Diagrama pateikti kartų kaitos koeficientai iliustruoja santykį, kuriuo viena demografinė grupė (gyventojų karta) pakeičia kitą kartą.
Dinamiškiausiai kito senų žmonių kartos pakeitimo vaikais koeficientas (0-14 / 65+) ir pagyvenusių žmonių kartos pakeitimo jaunimu koeficientas (15-24 / 54-64). 2001 m. 100-ui nagrinėjamos amžiaus grupės pagyvenusių asmenų teko net 134 jauni žmonės, o 2020 m. pabaigoje tik 67. Todėl faktiškai nėra kuo visiškai pakeisti iš darbo rinkos išeinančių žmonių kartos.
Tačiau sprendžiant pagal 15-24 / 54-64 amžiaus gyventojų kartos koeficientą, demografiniu požiūriu šalies darbo rinka traukėsi itin netolygiai. Dar 2001-2009 m. situacija buvo gana stabili, nes patekęs į darbo rinką jaunimas visiškai galėjo pakeisti pagyvenusius asmenis (15-24 / 54-64 gyventojų grupių santykio koeficientas buvo gerokai didesnis už 100 proc.). Jaunimo trūkumas darbo rinkoje stipriau pasireiškė ankstesnio ekonominio pakilimo metu (ypač po 2015 m.).
Konkreti demografinė situacija Lietuvoje ir jos poveikis prekės kilmės šalies įvaizdžiui
Greitai vykstančios šalies gyventojų struktūros transformacijos yra spartaus gyventojų senėjimo ir intensyvios gyventojų išorinės migracijos pasekmė. Itin jautrios demografiniams pokyčiams yra labiau šalies darbo rinkoje pažeidžiamos gyventojų grupės - jaunimas ir pagyvenę asmenys. Matomi pokyčiai iliustruoja ryškius nukrypimus nuo stebimos laikinos pusiausvyros, kai gyventojų skaičius šiose grupėse buvo lygus.
Taip pat skaitykite: Demografiniai iššūkiai Lietuvoje
Iki 2015 m. ilgą laiką 15-24 metų šalyje jaunimo buvo gerokai daugiau nei 55-64 metų pagyvenusių žmonių, o po 2015 m. šalies gyventojų struktūroje vis labiau įsivyravo vyresnio amžiaus žmonės. 2001 m. šalies 15-24 m. jaunimas sudarė septintadalį šalies gyventojų, o 2020 m. pabaigoje - tik dešimtadalį, kai 55-64 metų pagyvenę žmonės sudaro apie septintadalį šalies gyventojų.
Minėtą aptariamų rodiklių laikiną stabilizaciją galima paaiškinti tuo, kad, nepaisant neigiamų demografinių tendencijų, Lietuvai gana ilgą laiką pavyko išlaikyti kiek stabilesnę gimstamumo situaciją, sulėtinant šio rodiklio mažėjimą. Todėl 0-14 metų amžiaus vaikų skaičius per praėjusį dešimtmetį Lietuvoje (2010-2020 m.) mažėjo gerokai lėčiau (tik 10 proc.) nei 15-24 m. jaunimo skaičiaus rodiklis, kurio nuosmukis siekė net 40 proc.
Prekės kilmės šalies įvaizdžio ryšys su demografine padėtimi
Šalies demografinė padėtis tiesiogiai veikia gebėjimą formuoti ir palaikyti šalies prekės ženklo autentiškumą bei patrauklumą rinkoje. Unikalios šalies savybės, kurios turi būti išskirtos kuriant prekės kilmės šalies įvaizdį, priklauso nuo gyventojų struktūros, kultūros, išsilavinimo lygio ir socialinių interesų. Pozicionavimo sprendimai turi būti priimami, įvertinus tikslines auditorijas, o demografiniai pokyčiai keičia šių auditorijų sudėtį ir elgseną.
Demografiniai rodikliai lemia ir pomėgius bei laisvalaikio pasirinkimus, kurie formuoja vartotojų poreikius bei lūkesčius dėl produktų, paslaugų ir šalies įvaizdžio. Lietuvoje vykstantys demografiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų amžiaus struktūros, lyties, išsilavinimo ir urbanizacijos lygio pokyčiai, daro įtaką žmonių pomėgiams ir laisvalaikio užsiėmimams. Jaunimas auga skaitmeniniame amžiuje, todėl ir jų pomėgiai pastebimai skiriasi: virtualios bendruomenės bei žaidimai užima svarbią vietą. Vyresni žmonės vis labiau domisi sveikatingumo ir reabilitacijos veiklomis. Išsilavinimo lygis dažnai skatina didesnį kultūrinį susidomėjimą.
Socialiniai veiksniai: asmeninių prekės ženklų ir darbdavio įvaizdžio reikšmė
Įprasta manyti, kad asmeninio prekės ženklo kūrimas ir komunikacija yra susiję su žmogaus individualiais karjeros ar darbo tikslais. Tačiau moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad tiek vadovų, tiek darbuotojų asmeniniai prekės ženklai taip pat gali prisidėti prie darbdavio įvaizdžio formavimo.
Vadovų vaidmuo formuojant darbdavio prekės ženklą
Vadovai, strategiškai pasitelkdami savo asmeninius prekės ženklus ir komunikaciją, gali perteikti organizacijos misiją, viziją, vertybes, kultūrą ir taip stiprinti darbdavio identitetą. Pavyzdžiui, vadovai, kurie socialiniuose tinkluose nuosekliai dalijasi ne tik ekspertinėmis įžvalgomis, bet ir organizacijos „gyvenimu“ iš vidaus, gali sustiprinti jos įvaizdį. Dažnai pasidalijimas iš vadovo pusės auditorijai atrodo patraukliau nei kruopščiai nupoliruotos žinutės iš oficialios organizacijos paskyros.
Darbuotojų ambasadorystė kaip socialinis veiksnys
Ar prie darbdavio įvaizdžio formavimo gali ir turi prisidėti darbuotojai? Kai asmeninį prekės ženklą stiprinti organizacijos tikslų vardan siekia stiprinti vadovas, šiandien jau nestebina. Organizacijos, skatindamos darbuotojus stiprinti savo asmeninius prekės ženklus ir nuosekliai komunikuoti socialiniuose tinkluose, didina darbuotojų įsitraukimą ir stiprina pasitikėjimą jų akyse.
Iš darbuotojų paskyrų kuriamas turinys, nors dažnai nepasiekia tokios plačios auditorijos kaip vadovų, yra laikomas autentiškesniu ir tikresniu. Taip yra todėl, kad vadovų atstovavimas organizacijai dažnai traktuojamas kaip pareiga, o kai tai daro darbuotojas, dažniausiai tai priimama su didesniu pasitikėjimu ir entuziazmu. Kas kitas, jei ne darbuotojai, gali autentiškiau papasakoti apie tai, kokia organizacija yra kaip darbdavys?
Rekomendacijos organizacijoms
- Aiškiai identifikuoti tikslines auditorijas ir stebėti, kaip demografiniai pokyčiai keičia jų sudėtį bei elgseną.
- Parinkti ir nuosekliai komunikuoti šalies identiteto elementus, kurie atitinka tiek tradicines šalies vertybes, tiek šiuolaikines auditorijų preferencijas.
- Skatinti vadovų ir darbuotojų asmeninių prekės ženklų sinergiją, parengiant gaires ir mokymus, kad komunikacija atitiktų organizacijos vertybes.
- Naudoti ilgalaikę demografinę analizę (kartų kaitos koeficientus, gimstamumo, mirtingumo ir migracijos rodiklius) kaip strateginio prekės kilmės šalies įvaizdžio formavimo dalį.
- Siekti politinių ir ekonominių priemonių, kurios mažintų demografinius iššūkius (pvz., gimstamumo skatinimas, migracijos politika), nes demografinė krizė tiesiogiai veikia šalies prekės ženklo tvarumą.
Artėjantis Amerikos ir Kinijos gyventojų skaičiaus mažėjimas su Nicholasu Eberstadtu
Empiriniai tyrimai ir praktiniai pastebėjimai
Final master's thesis examines the brand concept of retail companies, the involvement of consumers in the brand community in social media. Marketing communication tools and ways to evaluate their effectiveness are examined. Interviews and questionnaires were conducted to determine the effectiveness of marketing communication tools on social media and to find solutions to improve the effectiveness of marketing communication tools in retail businesses.
Based on the results of the research, the marketing communication tools of retail companies' brands on social media were evaluated and solutions for improving marketing communication were presented. After analyzing the theoretical aspects and evaluating the obtained practical results, the conclusions and suggestions of the final work are presented.
| Darbo dalys | Turinys |
|---|---|
| Struktūra | Introduction, theoretical part, methodological part, practical part, conclusions and suggestions, references |
| Apimtis | 96 p. text without appendixes, 19 pictures, 40 tables, 83 bibliographical entries |
Politiniai ir vietos iniciatyvų aspektai demografinei krizei spręsti
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į LR Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, siūlydamas artimiausiu metu organizuoti dar vieną skubų Lietuvos savivaldybių merų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų susitikimą su Vyriausybės ir ministerijų vadovais. Pasak mero, sausio 12 d. įvykęs merų susitikimas su Ministre Pirmininke ir ministerijų vadovais buvo svarbus žingsnis stiprinant dialogą tarp Vyriausybės ir savivaldos, tačiau jo metu liko neaptartas vienas esminių klausimų, turinčių ilgalaikę įtaką valstybės ateičiai.
Preliminarūs 2025 metų duomenys rodo, kad Lietuva šiuo metu yra tarp valstybių, turinčių vieną žemiausių gimstamumo rodiklių Europoje - šalyje miršta beveik dvigubai daugiau žmonių, nei gimsta. Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis rodo, kad 2024 m. kiekvienas tūkstantis Lietuvos gyventojų patyrė vidutiniškai 6,5 gyventojo sumažėjimą. Tik viena iš 60 Lietuvos savivaldybių fiksavo vos teigiamą rodiklį.
Siūlomo susitikimo metu būtų siekiama diskutuoti apie realias, ilgalaikes ir efektyvias priemones, galinčias paskatinti gimstamumą bei šeimų apsisprendimą turėti daugiau vaikų. Kaip vieną iš galimų sprendimų Šiaulių miesto vadovas siūlo svarstyti modelį, pagal kurį šeimos, susilaukusios trečiojo vaiko, būtų atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio iki tol, kol jauniausiam vaikui sukaks 25 metai. A. Visockas pabrėžia, kad demografinės krizės valdymas turi tapti vienu svarbiausių nacionalinės politikos prioritetų, o savivaldos įtraukimas į sprendimų paiešką yra būtina sąlyga siekiant tvarių rezultatų.
Demografiniai pokyčiai ir rinkodaros komunikacija
Šalies įvaizdžio formavimas turi atsižvelgti į demografinius scenarijus: tai reiškia, kad rinkodaros komunikacijos strategijos turi keistis atsižvelgiant į amžiaus grupių elgsenos pokyčius, pomėgius ir medijų vartojimą. Jaunimo auditorija, kuri daug laiko praleidžia internete, reikalauja skaitmeninių ir autentiškų komunikacijos formatų. Vyresnioji auditorija labiau vertina sveikatingumo, kultūrinius ir vietos tradicijas akcentuojančias žinutes.
Prioritetas turėtų būti teikiamas nuosekliai ir ilgaamžiškai šalies identiteto elementų komunikacijai, taip pat pasiruošimui reagavimo planams, kai demografiniai rodikliai blogėja. Nereikia užmiršti, kad šalies prekės ženklą lydės sėkmė, kai nuolat ir nenutrūkstamai bus rūpinamasi jo stiprinimu.
tags: #demografiniai #ir #socialiniai #veiksniai #prekes #kilmes