ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai neurologinės raidos sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio koncentracijos sunkumai, impulsyvumas ir padidėjęs aktyvumas.
Šis sutrikimas apsunkina mokymąsi, darbą, kasdienę veiklą ir tarpusavio santykius.
ADHD dažniausiai pasireiškia vaikystėje - pirmieji simptomai dažniausiai pastebimi 3-6 gyvenimo metais, tačiau daliai žmonių sutrikimas diagnozuojamas tik suaugus.
Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni.
Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu.
Taip pat skaitykite: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: pagalba mokykloje
ADHD vieta psichikos sutrikimų kontekste
Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną irsukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.
Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesiodeficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumųformos.
ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi įbiologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius.
Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
Taip pat skaitykite: Lyčių pagrindu grįstas smurtas
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės.
( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus) .
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis sutrikimas. Neurofiziologiniai pakitimai gali būti įgimti arba įgyti ir pasireiškia centrinės nervų sistemos sandaros arba funkcijos pakitimais dopamino ir noradrenalino apykaitoje.
ADS atsiradimą gali paskatinti genetika, rizikos veiksniai nėštumo ir gimdymo periodu, įvairūs psichosocialiniai veiksniai, smegenų struktūros pakitimai ir pan.
Klinika: simptomai ir tipai
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais.
Taip pat skaitykite: Biudžeto atgarsiai
Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas.
Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; Lengvas su(si)erzinimas; Emociniai protrūkiai.
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).
ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.
Diagnozė
Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei : pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų).
ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami.
Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės : CAARS, WURS, ASRSv1.1. Paskutinę skalę gali užpildyti pats pacientas. Reikia užpildyti A ir B testo dalis. Testo A dalis daugiau atskleidžia pagrindinius ADHD simptomus, B dalis - papildomus požymius. 4 ir daugiau teigiamų atsakymų tamsesnėje A testo dalyje parodo didelę tikimybę ADHD suaugusių amžiuje.
Komorbidumas ir diferencinė diagnostika
ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai.
Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija, apsinuodijimas švinu.
Gydymas ir pagalba
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus.
Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.
Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą.
Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai.
Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.
Priešprieša farmakoterapijai: nefarmakologinės intervencijos kartu su farmakoterapija ir psichoterapija palengvina ilgalaikį poveikį aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems klientams ir jų šeimoms.
Mūsų specialistai įveikti ADS gali padėti taikydami dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness“) ar kognityvinę elgesio terapijas.
Psichoedukacija ir psichosocialinė parama
Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius. Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė. Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas. Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika. Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.
Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.
Specialios dietos. Vitaminų arba mineralų papildai. Vaistažolių papildai . Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.
Štai kaip gydyti ADHD remiantis mokslu, dr. Russell Barkley 2012 m. Burnett paskaitos dalis
Ergoterapija ir reabilitacija
Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystytibūtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikosligomis.
Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimoįgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą.
Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis.
Laiko planavimas ir organizavimas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo.
Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas. Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
Aplinkos pritaikymas. Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jųfunkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Poveikis kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybė
Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai.
Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos.
Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių.
Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
Kaip kreiptis pagalbos
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
tags: #demesio #sutrikimai #psichikos #ligomis #segantiems #asmenims