Lietuvos pensijų sistema šiuo metu patiria reikšmingus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia gyventojų finansinį saugumą ir gyvenimo kokybę. Apžvelgsime svarbiausias naujienas, susijusias su pensijų kaupimu, mokėjimu, indeksavimu ir kitomis socialinėmis išmokomis, remdamiesi naujausia Delfi skelbta medžiaga.
Antroji pensijų kaupimo pakopa: naujausi duomenys ir galimybės
Antrosios pensijų pakopos reforma leidžia gyventojams pasirinkti, kaip tvarkyti sukauptas pensijų lėšas. Iki 2026 metų birželio 30 dienos dar 5,7 tūkst. gyventojų nusprendė išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, paliekant likusią dalį investicijai II pakopoje. Per antrąjį ketvirtį gyventojams buvo išmokėta 672,4 mln. eurų, iš kurių apie 285,4 mln. eurų sudarė pačių žmonių įmokos, o likusią dalį - 387 mln. eurų - fonduose uždirbta investicinė grąža.
Vidutinės sukauptos sumos ir fonduose turimo turto pokytis:
- Vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto;
- Investicinė grąža nuo metų pradžios padidino vidutinę sukauptą sumą apie 700 eurų;
- II pakopos fonduose gyventojų sukauptas turtas siekia apie 5,82 mlrd. eurų.
Paisant reformos ribojimų, antros pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o trečios pakopos fondų - net 10,4 proc. Nuo 2026 metų sausio įsigaliojo teisė atsiimti dalį sukauptų lėšų - iki 25 proc. vieną kartą arba, esant tam tikroms sąlygoms, visą sumą.
Pakeitimai pensijų priemokų mokėjimo tvarkoje
Seimas priėmė naujas taisykles, kuriomis pensijų priemokos bus mokamos už einamąjį mėnesį, o ne praėjusį, kaip buvo iki šiol. Be to, kol „Sodra“ laukia stažo patvirtinimo iš užsienio pensijai skirti, gyventojai galės gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Pensijų anuitetai: augantis išmokų indeksavimas
Nuo 2026 metų liepos 1 dienos pensijų anuitetų gavėjams išmokos bus vidutiniškai indeksuojamos 4,7 proc., tai didžiausias išmokų augimas nuo Pensijų anuitetų fondo veiklos pradžios. Fondas padidino ilgalaikį tikslą - siekti ne mažesnio kaip 3 proc. metinio pensijų anuitetų išmokų indeksavimo, todėl ateityje šis augimas turėtų būti spartesnis.
Egzistuoja trys pensijų anuitetų rūšys: standartinis anuitetas, standartinis anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu (nuo 2026 m. - paveldimas standartinis anuitetas), ir atidėtasis anuitetas. Šie produktai užtikrina nuolatines papildomas pajamas pasiekus senatvės pensijos amžių.
Senatvės pensijos ir jų dydžio kitimas
Senatvės pensija yra valstybės išmoka, skiriama nuolatiniam Lietuvos gyventojui sulaukus įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus. 2023 metais bazinės pensijos dydis buvo 246,21 eurų, o pensijos dydis priklauso nuo darbo užmokesčio, sukaupto stažo ir kitų kriterijų.
2026 metais vidutiniškai pensijos didėjimas sieks apie 12 proc., o vidutinė senatvės pensija ūgs apie 80 eurų, pasieks 750 eurų. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs apie 90 eurų.
Pastebima, kad Lietuva išlieka nepavydėtinoje pozicijoje Europos regione - dažnai pensijos nepadengia arba neviršija pagrindinių pragyvenimo išlaidų, ypač lyginant su Šiaurės ir Vakarų Europos šalimis.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Senatvės pensijos atidėjimas
Išeiti į pensiją galima sulaukus 65 metų ir sukaupus būtinąjį arba bent minimalų stažą, tačiau pensiją galima ir atidėti. Atidėjus pensijos gavimą, jos dydis padidėja 8 procentais už kiekvienus atidėjimo metus. Be to, pensijos atidėjimas yra papildomai indeksuojamas kasmet ir gali didėti dėl įgyto papildomo stažo dirbant pensinio amžiaus žmonėms.
Atidėjus pensiją, nėra suteikiamos įvairios lengvatos, pvz., draudimas valstybės lėšomis, o atidėjimo laikotarpis negali viršyti penkerių metų. Pasikeitė ir pensijų skyrimo tvarka: laikoma, kad senatvės pensija atidėta, jei asmuo kreipiasi dėl jos praėjus 12 mėnesių ar daugiau nuo teisės gauti dienos.
Nutraukimai ir pervedimai: pensijų kaupimo sąlygos
Per pirmus tris 2026 metų mėnesius iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių (apie 550 tūkst. žmonių), o fondai neteko 4,4 mlrd. eurų turto. Iš jų 2,9 mlrd. eurų buvo grąžinta gyventojams, o 1,3 mlrd. eurų - valstybės subsidijos „Sodrai“.
Pernai Seimas leido dviejų metų „laisvo pasitraukimo langą“ iš antros pakopos - nuo 2026 iki 2027 metų pabaigos. Žmonės, pasirinkę likti kaupime, gali mokėti standartinę 3 proc. įmoką arba išsiimti dalį sukauptų lėšų, atsižvelgiant į savo finansinius planus.
Pateikus prašymą nutraukti kaupimą, pinigai pervedami per pirmas dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Importanti informacija - prašymo pateikimas automatiškai kaupimo nestabdo, įmokos nuskaičiuojamos tol, kol priimamas sprendimas arba pateikiamas prašymas sustabdyti įmokas atskirai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Atlikus išėmimą
- Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis pervesta ir paversta apskaitos vienetais „Sodroje“;
- Žmogaus ir darbdavio sumokėtos įmokos bei investicinė grąža pervedamos į sąskaitą be papildomų mokesčių;
- Išimta suma traktuojama kaip pajamos ir gali turėti įtakos socialinės paramos teisėms.
Socialinės apsaugos ir kiti svarbūs pokyčiai
- Vaikų priežiūros išmokos: nuo 2026 m. birželio šeimos gaus daugiau nei 200 eurų didesnę išmoką vaiko priežiūrai, net jei neturi reikiamo socialinio draudimo stažo;
- Padidėję „Sodros“ alimentai: nuo liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka didės nuo 133,2 iki 185 eurų;
- Nedarbo draudimo pokyčiai: nuo liepos įsigalios griežtesnė nedarbo išmokų tvarka, koreguojamos minimalios ir maksimali dydžių ribos, didinamas minimalus stažas.
Kainų pokyčiai ir su tuo susijusios išlaidos gyventojams
Antrąjį 2026 metų pusmetį brangsta visuomeninis elektros tiekimas ir gamtinės dujos. Elektros tiekimo tarifai didėja 2 centais už kWh, o gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams kyla 4 centais už kubinį metrą, priklausomai nuo suvartojamų kiekvienos vartotojų grupės.
Šie pokyčiai gali lemti vidutinio vartotojo sąskaitos padidėjimą nuo 1,31 Eur iki 4 Eur per mėnesį.
Muitai ir kitos naujovės
Nuo liepos 1 dienos įsigalioja 3 eurų mokestis smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, siekiant sumažinti mažos vertės prekių importą iš šalių, tokių kaip Kinija. Mokestis taikomas kiekvienai siuntos prekių rūšiai atskirai, todėl siuntos su daug skirtingų produktų gali ženkliai brangti.
Šios naujovės ypač veikia elektroninę prekybą tokiose platformose kaip „AliExpress“, „Temu“, „Shein“ ir kt.
Daugiabučių gyventojų iššūkiai ir aplinkos pokyčiai
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujos taisyklės dėl minimalios mėnesinės kaupiamosios įmokos susiejimo su pastato technine būkle. Priklausomai nuo būklės, tarifas gali būti padidintas nuo vieno iki keturių kartų, todėl daugiabučių savininkams gali tekti papildomai taupyti.
Taip pat įsigaliojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisos, leidžiančios žemės sklypų savininkams atsisakyti privalomo riboženklio ženklinimo. Tokį sprendimą reikės nurodyti žemės sklypo ribų paženklinimo akte.
Kiti svarbūs 2026 metų pokyčiai
- Stabdomas metinių vinječių pardavimas, ruošiantis e. tolling sistemai nuo 2027 m.;
- Įsigalioja „vieno langelio“ principas mokėjimams valstybei, kur dauguma mokesčių ir baudų administravimą perims Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI);
- Licencijų tikrinimas kriptovaliutų paslaugų teikėjams baigia pereinamąjį laikotarpį pagal ES MiCA reglamentą;
- Optimizuotas siuntimų pacientams išrašymas sveikatos sektoriuje, kad būtų mažinamas laukimo laikas ir gerinamas paslaugų tęstinumas;
Šios naujienos iš Delfi aiškiai parodo, kad pensijų ir socialinės apsaugos sistema Lietuvoje yra gyvybinga, tačiau kartu ir sparčiai kintanti sritis, kurioje gyventojams būtina sekti tendencijas bei gerai įvertinti savo finansinius sprendimus.