Bazinės socialinės išmokos dydis (anksčiau vadintas minimalioji gyvenimo lygio riba - MGL) yra esminis rodiklis, nuo kurio priklauso daug socialinės paramos priemonių Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas - išsamiai aptarti, kokias socialines išmokas veikia BSI dydis, kokia yra jo nustatymo tvarka, kaip BSI kinta per metus bei kokios diskusijos vyksta dėl šios sistemos efektyvumo ir pasekmių visuomenei.
Socialinių išmokų rūšys ir bazinės socialinės išmokos taikymas
Bazinės socialinės išmokos dydis yra svarbus siekiant apskaičiuoti šias socialines išmokas:
- Išmoka vaikui
- Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui
- Išmoka nėštumo metu
- Globos išmoka
- Vienkartinė išmoka įsikurti
- Globos išmokos tikslinis priedas
- Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai
- Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui
- Išmoka įvaikinus vaiką
- Vaiko laikinosios priežiūros išmoka
- Laidojimo pašalpa
- Parama palaikams parvežti
- Artistų kompensacinė išmoka
- Vaikų išlaikymo išmoka
- Socialinė parama mokiniams
Šios išmokos yra itin svarbios socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. „Lietuvoje socialinę paramą gauna apie 2 proc. gyventojų. Turime pasirūpinti tais, kuriems sunkiau sekasi, gyvenimas sudėtingesnis.“
Bazinės socialinės išmokos dydžio nustatymas ir teisinis reguliavimas
Bazinės socialinės išmokos dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujantis įstatymais bei nutarimais, kurių aktualiausi yra Vyriausybės nutarimai. Parlamentas priėmė Vyriausybės teiktą Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo naują redakciją.
2 straipsnis. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka 2025 metais euro tikslumu apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų minimalių vartojimo poreikių dydį, kurį iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka 2025 metais euro tikslumu apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį ir valstybės remiamų pajamų dydį (toliau kartu - baziniai dydžiai) ir iki 2025 m. gruodžio 31 d.
3. Minimalių vartojimo poreikių dydis ir baziniai dydžiai, apskaičiuoti ir patvirtinti vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis, galioja iki 2025 m.
Kiekvienais metais bazinės socialinės išmokos dydis patvirtinamas atskiru Vyriausybės nutarimu, kuris peržiūrimas ir keičiamos atitinkamos nuostatos.
Bazinės socialinės išmokos dydžio kaita ir indeksavimas
Bazinės socialinės išmokos dydis nuolat perskaičiuojamas, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius. Pavyzdžiui, 2023 m. jis siekia 49 Eur, o 2026 metais, palyginti su 2025 metais, bazinės socialinės išmokos dydis (BSI) padidės 5,7 proc. (nepakeitus tvarkos - 0 proc.), šalpos negalios pensijos dydis - 5,2 proc. (0,8 proc.), tikslinių kompensacijų bazė - 5,3 proc. (1 proc.), valstybės remiamų pajamų dydis - 5,4 proc.
| Metai | BSI suma (Eur) | Metinis pokytis (%) |
|---|---|---|
| 2022 | - | - |
| 2023 | 49 | - |
| 2025 | - | - |
| 2026 | - | +5,7 |
Ši pokyčių sistema griežtai reglamentuojama ir paremta metiniais Vyriausybės tvirtinamais rodikliais. Parlamentas priėmė Vyriausybės teiktą Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo naują redakciją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Diskusijos dėl bazinės socialinės išmokos poveikio ir efektyvumo
Šalies mastu vyksta aktyvios diskusijos dėl bazinės socialinės išmokos indeksavimo poveikio darbo rinkai, socialinio teisingumo ir valstybės biudžeto.
Ji yra sakiusi, kad dabar skurdžiausių asmenų pajamos yra apie šešis kartus mažesnės nei turtingiausių, Lietuvos skurdo rodiklis yra vienas prasčiausių ES.
Tačiau Liberalas Simonas Gentvilas teigė, jog naujas išmokų indeksavimas didins paskatas nedirbti, o tai kitąmet valstybei kainuos 64 mln. eurų, dar po metų - 107 mln. eurų, 2028 metais - 200 mln. „Regionuose, kur nors Zarasuose, Mažeikiuose darbdaviai pasakys, kad neranda darbuotojų, nes visi ant išmokų. Dabar supumpuojate nauju indeksavimu masišką injekciją tam, kad žmonės tiesiog nedirbtų“, - Seimo posėdyje sakė S. Gentvilas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad būtina sudaryti sąlygas socialiai pažeidžiamiems asmenims kuo geriau integruotis į visuomenę, tačiau kartu išlaikyti motyvaciją dirbti ir modernizuoti socialinės paramos sistemą.
Išvados ir perspektyvos
Bazinės socialinės išmokos dydis - centrinis rodiklis, lemiantis įvairių socialinių išmokų skaičiavimą. Jos nustatymo ir indeksavimo pokyčiai veikia milijonus šalies gyventojų, skatina diskusijas dėl socialinio teisingumo, valstybės finansų ir darbo rinkos.
Taip pat skaitykite: Socialinės išmokos dydžio pokyčiai
tags: #del #bazines #socialines #ismokos #dydzio #patvirtinimo