Darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) - tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Trumpiau sakant, darbuotojų (darbų) saugos tikslas - sumažinti arba visiškai panaikinti nelaimingų atsitikimų bei profesinių susirgimų tikimybę. Darbuotojų sauga, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas turėtų būti kiekvienos įmonės prioritetas.
Šiam tikslui pasiekti kiekvienoje įmonėje steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba jos funkcijos pavedamos vykdyti darbų saugos specialistui, kuris organizuoja ir įgyvendina įvairias prevencines priemones darbuotojui saugai ir sveikatai užtikrinti. Darbuotojų saugos sritis reikalauja nuolatinio darbo ir kontrolės. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reikalauja asmeninės darbdavio atsakomybės už darbuotojų sveikatos ir darbingumo išsaugojimą. Darbo saugos reikalavimų pažeidimai užtraukia administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. Darbų saugos klausimus (įstatymo reikalavimų vykdymą) sprendžia darbų saugos specialistai, o atliekami darbai yra kontroliuojami Valstybinės darbo inspekcijos.
Jei darbų saugos specialisto neturite ir manote, kad darbų sauga įmonėje nespėsite pasirūpinti patys - galite samdyti išorines įmones darbų saugos specialisto funkcijos vykdyti. Mes įšsiaiškinsime Jūsų poreikius ir pateiksime optimaliausią pasiūlymą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo Jūsų įmonėje. Tuo pačiu pasirūpinsime ir priešgaisrine bei civiline sauga. Jei nuolatinė priežiūra Jums nereikalinga, galime pasiūlyti dokumentų rengimą, profesinės rizikos vertinimo paslaugas, pakviesti į darbų saugos ir priešgaisrinės saugos mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus darbų saugos specialistams. Nors esame įsikūrę Vilniuje, bet paslaugas teikiame visoje Lietuvoje.
Teisinė bazė ir institucijos
Pagal Lietuvos teisę kiekvienas darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdavys turi sudaryti tinkamas darbo vietas, įrengti techninę įrangą ir užtikrinti asmenines bei kolektyvines apsaugos priemones. Darbuotojai turi teises informuotis apie galimus kenksmingus veiksnius, dalyvauti saugumo gerinimo procesuose ir reikalauti saugą bei sveikatą užtikrinančių priemonių. Darbdaviui suteikiami įstatyminiai įsipareigojimai ir atsakomybė už jų nevykdymą gali būti civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės forma.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba jos funkcijų vykdymas - atsakomybė skirti ir organizuoti prevencines priemones.
- Darbdavių ir darbuotojų atsakomybės - darbdavio pareiga sudaryti saugios ir sveikatos nekenkiančias sąlygas; darbuotojų pareiga laikytis taisyklių ir naudotis priemonėmis.
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI) - atsakinga už patikrinimus, pažeidimų prevenciją ir pažeidimų registravimą.
- Priešgaisrinė ir civilinė sauga - atsakingos institucijos už gaisrų prevenciją ir gelbėjimo priemones.
Šiuo laikotarpiu pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvoje apima Darbo saugos ir sveikatos įstatymą, Darbo kodeksą ir kitus norminius aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad darbo vietos būtų saugios ir sveikatai naudingos. Mažoms įmonėms nustatomi specifiniai lengvinimai, leidžiantys darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas atlikti pačiam darbdaviui. Taip pat yra numatyta, kad kompetencijos tobulinimas turi būti atliekamas ne mažiau kaip 50 valandų per 5 metus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tyrimai
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai reglamentuojami bylos vertinimo nuostatais: lengvieji nelaimingi atsitikimai tyrimą pradeda darbdavio įsakymu sudaryta komisija, o sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus - darbo inspektoriai. Profesinės ligos nustatomos per profesinės ligos tyrimo komisiją. Tyrimai turi būti atlikti laikantis aiškių terminų ir procedūrų, o įvykiai registruojami specialiuose registruose.
Darbo laikas, poilsis ir atostogos
Darbo laikas Lietuvoje reglamentuojamas teisės aktais: normalus darbo laikas neviršija 40 valandų per savaitę, o maksimalus laikas su viršvalandėmis per septynias dienas - 48 valandos. Naktinis darbas aprėpia laiką nuo 22 val. iki 6 val. ryto, o jo trukmė gali būti trumpinama. Pertraukos, poilsio laikai ir atostogos nustatomi teisės aktais ir įmonės tvarkais. Atostogos skirstomos į kasmetines, karalienes ir tikslines, pavyzdžiui, nėštumo, gimdymo ir priežiūros atostogos, studijų atostogos ir kt.
Priežiūra ir informavimas
Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos praneša apie pažeidimus, vertina praktikas, teikia rekomendacijas ir nurodymus, kad būtų pašalintos pažeidimų priežastys. Informacija apie pažeidimus skelbiama viešai, siekiant užkirsti kelią jų pasikartojimui. Darbdaviai privalo informuoti VDI apie nelaimingus atsitikimus, o sunkiais atvejais - ir teritorinę prokuratūrą.
Socialinės priemonės ir įtrauktis įdarbinant senėjantį darbo jėgos segmentą
Šiuo metu daug dėmesio skiriama amžėjančių darbuotojų įtraukčiai ir darbingumo užtikrinimui. Senėjanti populationė lemia poreikį kurti tvarią darbo aplinką vyresniems nei 55 metų darbuotojams, o tai tampa aktualu dėl didėjančio pensinio amžiaus bei demografinės situacijos. Socialinės priemonės darbuotojų darbingumui užtikrinti apima fizinį, psichologinį ir aplinkos faktorių derinimą, nuolatinį mokymą, saugos kultūros stiprinimą ir darbuotojų respondą į sveikatos rizikas.
Darbdavių ir darbuotojų atsakomybės reglamentuoja daugybė teisės aktų: nuo darbo santykių reguliavimo iki konkrečių priemonių įgyvendinimo ant dovimų visose įmonės struktūrose. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas yra atitinkamai įtrauktas į įmonės įstatymus ir vidaus dokumentus, o darbuotojų įforminimas ir mokymas - privalomas procesas.
Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe
Apžvalga: pagrindinės socialinės priemonės darbuotojų darbingumui ir sveikatai užtikrinti
- Prevencinės priemonės - rizikos identifikavimas, vertinimas, apsaugos priemonių diegimas.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba jos funkcijų vykdymas trečiųjų šalių partnerių pagalba.
- Instruktavimas ir nuolatinis mokymas saugai dirbti konkrečiose darbo vietose.
- Asmeninių ir kolektyvinių apsaugos priemonių užtikrinimas bei jų tinkamas naudojimas.
- Darbas su kenksmingomis cheminėmis, fizinėmis, biologinėmis, ergonominėmis ir psichosocialinėmis rizikomis.
- Nelaimingų atsitikimų tyrimai ir prevencijos priemonių įgyvendinimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo iššūkiai ir transformacijos
tags: #darbuotoju #darbingumo #ir #sveikatos #issaugojimo #socialine