Sparčiai kintanti aplinka suponuoja ir pokyčius įmonėse. Todėl atsiranda poreikis keisti darbo sutartyse sulygtas darbo sąlygas. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos teisininkė Dalia Jakutavičė sako, kad pastaruoju metu sulaukianti darbuotojų prašymų paaiškinti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį sulaukus darbdavio pasiūlymo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Pateikiame D. Pagal Darbo kodekso 45 str. Pasiūlymas turi būti pateiktas raštu.
Pasiūlymo turinys ir rašytinės formos svarba
Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, Darbo kodekso 57 str. 3 dalies nustatyta tvarka. Tačiau darbo kodekse pateikiami ir darbo sutarties nutraukimo apribojimai - priežastys, dėl kurios darbdavys negali nutraukti darbo santykių. Pavyzdžiui, 61 str. Visais kitais atvejais rekomenduojama teikti darbuotojui pasiūlymą ir suteikti pakankamai laiko pagalvoti dėl darbo sąlygų keitimo. Tai reikalinga siekiant apsisaugoti nuo darbuotojo pretenzijų dėl darbo sutarties pakeitimo teisėtumo, t. y. Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK), prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą.
Darbo kodekso 45 str. 1 d. nustato, kad norint keisti tiek būtinąsias, tiek papildomas darbo sutarties sąlygas, yra būtinas darbuotojo sutikimas. Vienašalis bet kurių darbo sutarties sąlygų pakeitimas bus laikomas neteisėtu. Pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų, darbo laiko režimo rūšies ar darbo vietovės pakeitimo rekomenduojama pateikti raštu ir jame nurodyti: 1) kokias darbo sąlygas ir nuo kokios datos siūloma keisti; 2) dėl kokių priežasčių siūloma keisti darbo sąlygas; 3) per kiek laiko darbuotojas turi pranešti, ar sutinka su darbo sąlygų keitimu. Pavyzdžiui: „Informuojame, kad nuo (data) įmonės buhalterijos skyriaus darbuotojams įvedama suminė darbo laiko apskaita, nustatant 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį. Dėl šios priežasties keisis buhalterijos darbuotojų darbo laiko režimas. Buhalterijos darbuotojai, iki (data) dirbę 5 darbo dienas per savaitę po 8 valandas per dieną nuo 8 iki 17 val., nuo (data) dirbs pagal slenkantį darbo grafiką dviem pamainomis: pirma pamaina nuo 6 iki 14 val., antra pamaina nuo 14 iki 22 val. Apie sutikimą ar atsisakymą dirbti pakeistu darbo laiko režimu, prašome informuoti iki (data)“.
Objektyvios priežastys ir kontekstas
Pasiūlymas keisti DK 45 str. 1 d. nurodytas darbo sąlygas visais atvejais turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvi priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus - naujos įrangos įsigijimas ir pan. Jei objektyvių priežasčių keisti darbo sąlygas nebus, darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis lems, kad darbo sąlygos negalės būti pakeistos. Tuo tarpu, jeigu bus objektyvios priežastys keisti darbo sąlygas, darbuotojas, nesutikęs dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, galės būti atleistas iš darbo DK 57 str.
Į darbo sutartį neįtrauktos darbo sąlygos (išskyrus darbo vietovę ir darbo laiko režimą) darbdavys gali keisti ir vienašališkai, neturėdamas darbuotojo sutikimo (DK 45 str. 4 d.). Tačiau ir šių sąlygų keitimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, t. y. jas reguliuojančių taisyklių pasikeitimu ar ekonominiu, organizaciniu ar gamybiniu būtinybe. Darbdavys turi suteikti pakankamą laiką pasirengti pokyčiams ir informuoti darbuotoją prieš protingą terminą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Procedūros aspektai: žingsniai, laikotarpiai ir atsakomybės
Darbdaviui siekiant pakeisti darbo sąlygas, taisyklės numato aiškią procedūrą: įforminamas rašytinis pasiūlymas, kuriame nurodomos naujos sąlygos, jų keitimo priežastys ir laikotarpis, per kurį darbuotojas turi atsakyti. Darbuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas apsispręsti. Darbuotojo nesutikimas gali būti pagrindas nutraukti darbo santykius pagal DK 57 str. Darbuotojui sutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, pakeitimai įtraukiami į darbo sutartį. Jei keičiamos kitos, ne būtinosios ir papildomos, sąlygos, darbuotojo sutikimas nėra būtinas. Tačiau net ir tokių pokyčių įgyvendinimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, o apie pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą.
Pagal Lietuvos teismų praktiką darbo sutarties keitimas turi būti vykdomas kaip ir sudarant sutartį: aiškiai, konkretai, motyvuotai. Darbdavys, norėdamas pakeisti sąlygas, turi rašytinį pasiūlymą, o darbuotojas turi atsakyti per nustatytą terminą. Jei pats darbdavys nereiškia aiškios motyvacijos ar konkretumo, kyla ginčų rizika. Darbo ginčų komisija (DGK) - galimybė įrodinėti pažeidimus ir reikalauti įpareigoti darbdavį vykdyti sutartį bei atlyginti žalą.
Darbo teisinės praktikos apibendrinimas
Darbdavys turi teisę keisti kai kurias sąlygas be darbuotojo sutikimo tik tuomet, kai tai reglamentuoja taisyklės arba kai pasikeitė ekonominio, organizacinio ar gamybinio pobūdžio būtinybė. Tačiau bet kokį pakeitimą būtina pagrįsti objektyviais motyvais ir laikytis komunikacijos bei pasirengimo laikotarpių. Du konstatavimai svarbūs: 1)DK 45 str. 1 d. reikalauja rašytinio sutikimo keičiant būtinąsias ir papildomas sąlygas; 2) DK 45 str. 4 d. suteikia galimybę darbdaviui keisti kitas neaprašytas sąlygas, bet tik su pagrįstomis priežastimis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis dėl sumažinto atlygio gali būti pagrindu nutraukti darbo santykius tik kai yra objektyvios priežastys ir laikomasi proceso. Darbdavys turi užtikrinti, kad pasiūlymas būtų aiškus, motyvuotas ir konkrečiai suformuluotas, išvardinant keičiamas nuostatas ir jų įsigaliojimo datą. Atsakyti į pasiūlymą reikia raštu per nustatytą terminą, o neigiamas atsakymas turi būti motyvuotas.
Darbo sutarties keitimas iniciatyva iš darbuotojo pusės
Darbo kodekso 46 straipsnis numato, kad darbo sąlygos gali būti keičiamos ne tik darbdavio iniciatyva, tačiau ir darbuotojo prašymu. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva - tai procesas, kuris turi keletą privalomų sąlygų, į kurias turi atsižvelgti tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas. Nesilaikant šio proceso gali kilti nemažai nesusipratimų ir ginčų. Jei darbuotojas raštu prašo pakeisti būtinąsias ar sutartas papildomas sąlygas ir darbdavys atsisako, atsakymas turi būti motyvuotas. Jei prašymas neapima būtinų ar sutarčių papildomų sąlygų, atsakymas turi būti pateiktas, bet motyvuotas nėra būtinas.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Darbuotojui, prašiusiam keisti darbo užmokestį, gali būti taikomas vienas mėnuo pakartotiniam prašymo pateikimui. Jei darbuotojas prašė keisti kitas - ne tas sąlygas - laikotarpis gali būti kitoks. Darbdaviui svarbu iš naujo įvertinti, ar prašymas pateiktas pagal DK. Darbo sutarties keitimas turi būti taikomas kaip nuolatinis derybų procesas, kai abi pusės sutaria dėl naujų sąlygų ir jas įformina raštu.
Apibendrinimas: ką svarbu žinoti praktikoje
- Rašytinis pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo turi aiškiai nurodyti keičiamas sąlygas, priežastis ir laikotarpį, per kurį darbuotojas turi atsakyti.
- Būtina gauti darbuotojo rašytinį sutikimą keisti būtinąsias ar papildomas sąlygas; be jo pakeitimai yra neteisėti.
- Dažnai klaidos kyla dėl neaiškaus pasiūlymo, per trumpų terminų ar nepagrįstų prielaidų.
- Jei darbuotojas nesutinka dėl pakeitimų, galima nutraukti darbo santykius DK 57 straipsnio tvarka, tačiau tik laikantis teisės aktų reikalavimų.
Darbo sutarties keitimas inicijuojamas tik laikantis aiškios procedūros: rašytinis pasiūlymas, pakankamas laikas darbuotojui apsvarstyti, motyvuotas atsakymas ir, esant poreikiui, įforminimas darbo sutartyje. Objektyvios priežastys bei teisinė praktika užtikrina teisinę apsaugą abiem pusėms ir sumažina ginčų riziką.
Darbo kodekso 45 straipsnis ir jo komentarai formuoja teisinį mechanizmą, kuriuo galima keisti darbo sutarties sąlygas. Taikytina tiek darbdavio iniciatyva, tiek darbuotojo prašymu, tačiau svarbiausia - aiškumas, motyvavimas ir laikymasis nustatyto termino, suteikiant galimybę abiem pusėms tinkamai pasirengti pokyčiams.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
tags: #darbo #sutarties #salygu #keitimo #iforminimas #sodroje