Darbo santykiai su pensininku dažnai kelia daug klausimų: ar pensininkui taikomos specialios taisyklės, kada ir kokia išeitinė išmoka priklauso, kokius reikalavimus turi atitikti prašymas nutraukti darbo sutartį. Šioje apžvalgoje surinktos esminės taisyklės, teisininkių komentarai ir praktiniai patarimai, padėsiantys suprasti, kaip veikia darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas sulaukia senatvės pensijos amžiaus.
Kada darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str. 1 d. Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo sveikatos būklė, reikia įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp darbuotojo ligos ar neįgalumo ir jo negalėjimo atlikti darbo funkcijas.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodekso 56 str. 1 d. numato trumpesnį darbdavio įspėjimo terminą nei nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių - ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pageidaujamos sutarties nutraukimo dienos.
Jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugymas, pats asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugymo faktas laikytinas pakankamu konstatuoti, kad darbuotojas dėl to negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Visgi šiuo atveju būtina akcentuoti, kad darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., kartu su prašymu nutraukti darbo sutartį turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius dvi aplinkybes.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad aplinkybei, jog darbuotojas slaugo asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagrįsti teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, taigi tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys, pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.
Pensinis amžius kaip priežastis nutraukti darbo sutartį
Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo pensinis amžius, nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. galima darbuotojui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį, - pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė patvirtina, kad trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas, t. y. darbuotojas senatvės pensijos amžių sukakęs dirba pagal neterminuotą sutartį, darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas būtent pas tą darbdavį.
Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jeigu dirba pagal neterminuotą darbo sutartį; sukako senatvės pensijos amžių; šio amžiaus sulaukė dirbdamas pas tą darbdavį.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pagal R. Joskaudienės komentarą, galiojančioje normoje nebėra reikalavimo būti įgijus teisę į visą senatvės pensiją, tačiau kiti specialistai pabrėžia, kad išeitinė išmoką moka tik atitinkantys sąlygas darbuotojai.
Pensininko teisės ir ribojimai - praktiški aspektai
Pensininkas yra lygiateisis darbuotojas kaip ir kiti ne pensijinio amžiaus darbuotojai. Todėl jei norite atleisti tokį darbuotoją, tai galite tik šalių susitarimu arba etatų mažinimu.
Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų.
Jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kaip teisingai formuluoti prašymą atleisti pensininkui
Norite apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo? Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pataria darbuotojui, teikiančiam darbdaviui atleidimo prašymą, šiame prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju - kad sukakote senatvės pensijos amžių, įgijote teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas šį darbdavį ir dėl to pageidaujate nutraukti darbo santykius, ir, žinoma, nurodyti šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą, t. y. Darbo kodekso 56 str.1 d.
Pagal teismų praktiką darbuotojas pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą Darbo kodekso 56 str.
Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė patarė prašyme būtina aiškiai įrašyti: „Prašau nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes dirbdamas(-a) pas Jus sukakau senatvės pensijos amžių.“
R. Joskaudienė taip pat pabrėžia, kad išeitinė priklauso ne „už momentą“, o už teisinį pagrindą; laikas, kada nusprendžiate išeiti, nėra ribojamas; viską lemia teisingai pasirinktas ir įformintas atleidimo pagrindas.
Išeitinė išmoka - kas tai ir kada mokama
Išeitinė išmoka - tai Darbo kodekse numatyta piniginė kompensacija, mokama tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Darbo sutarties nutraukimas ne dėl darbuotojo kaltės darbuotojui sukelia ne tik emocinių, bet ir finansinių pasekmių. Viena iš darbuotojo garantijų tokiais atvejais yra teisė į išeitinę išmoką.
Išmokos mokamos atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės: šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.; darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57); darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Išeitinės išmokos dydžiai pagal įvairius nutraukimo pagrindus
| Nutraukimo pagrindas | Išeitinė išmoka |
|---|---|
| Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56) | 1 VDU (jei darbdarbis dirbo trumpiau nei 1 metus - 0,5 VDU) |
| Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57) | 2 VDU (jei darbo santykiai truko trumpiau negu 1 metai - 0,5 VDU) |
| Nutraukimas darbdavio valia (DK 59), nepranešus iš anksto | 6 VDU |
| Darbuotojo prašymas pagal DK 127 str. 2 d. (pensininkui) | 2 mėnesių VDU (pagal tam tikras interpretacijas ir sąlygas) |
Taip pat darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į jo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, jeigu darbo santykiai nutrūko darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaroma nauja darbo sutartis.
Kiek priklauso išeitinės pagal darbo stažą
| Darbo stažas toje įmonėje | Ilgalaikio darbo išmoka (Sodros fondas) |
|---|---|
| Iki 1 metų | Nepriklauso |
| 1 metai ir daugiau | 2 VDU (pagal DK 57) / Ilgalaikio darbo išmoka - nepriklauso |
| 5-10 metų | 2 VDU + 1 VDU papildomai |
| 10-20 metų | 2 VDU + 2 VDU papildomai |
| Daugiau nei 20 metų | 2 VDU + 3 VDU papildomai |
Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, išeitinė pagal DK 57 sudaro 0,5 VDU. Papildomos išmokos priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.
Kada išeitinė nepriklauso
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku (išimtis - terminuotos sutartys ilgesnės nei 2 metai);
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties (DK 55);
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu (įstatymas nenumato privalomos išeitinės);
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio ar kitų rimtų pažeidimų;
- Darbuotojas atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Praktiniai patarimai pensininkui ir darbdaviui
Jeigu dirbantis pensininkas pats nori palikti darbą dėl sveikatos arba norėdamas mėgautis poilsiu, labai svarbu nesuklysti rašant prašymą. Jokiu būdu nerašykite prašymo išeiti iš darbo savo noru (pagal DK 55 str.), jei to iš tikrųjų nenorite arba jei darbdavys siekia išvengti išeitinių išmokų mokėjimo.
Patarimas darbuotojui. Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą.
Visi įspėjimai, prašymai ir susitarimai turi būti įforminti raštu. Jei gaunate pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu, niekada nepasirašykite dokumento „čia ir dabar“. Paprašykite laiko susipažinti su sąlygomis, pasitarkite su teisininku ar artimaisiais.
Jeigu jaučiate, kad artėja pokalbis apie atleidimą, arba patys planuojate baigti karjerą, svarbu atlikti namų darbus: pasitikrinkite savo nepertraukiamą darbo stažą įmonėje - nuo to priklauso, ar jums priklauso papildoma išmoka iš „Sodros“.
Išeitinės išmokos panaudojimas ir finansinė apsauga
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą. Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Įspėjimo terminai ir papildomos garantijos
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena tokių sąlygų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, neįgaliesiems, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų ir kitoms Darbo kodekse numatytoms darbuotojų grupėms. Pagal galiojančius teisės aktus, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, arba kurie jau yra sulaukę šio amžiaus, apie atleidimą turi būti įspėti prieš 2 mėnesius.
Darbuotojas, gavęs įspėjimą apie atleidimą, turi teisę dalį darbo laiko (paprastai ne mažiau kaip 10 procentų darbo normos) skirti naujo darbo paieškoms, išlaikant vidutinį darbo užmokestį.
Dažniausios klaidos ir mitai
Dažniausiai darbuotojai netinkamai suformuluoja prašymą. „Jei darbuotojas nurodo tik ‚prašau atleisti savo noru‘, darbdavys turi teisę taikyti DK 55 straipsnį, o tai reiškia - išeitinė išmoka nepriklausys“, - aiškina teisininkė R. Joskaudienė.
Verta paminėti ir mitą apie pensininko „kompensaciją už pasitraukimą“: kompensacija yra išmoka tuomet, kai darbuotojas nebegali eiti pareigų dėl sveikatos arba kitais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės; pensininkas jau gauna pensiją ir savu noru išeina į užtarnautą poilsį, todėl klausimas, kodėl jam reikia išeitinės, dažnai kyla iš nesusipratimų dėl atleidimo pagrindo.
Taigi, nepriklausomai nuo atleidimo priežasties, būtina atidžiai pasirinkti teisinį pagrindą ir aiškiai jį nurodyti prašyme arba susitarimuose su darbdaviu.
Praktinis pavyzdys
Pavyzdžiui. Darbuotojas įmonėje dirbo 4 metus pagal standartinį 5 dienų darbo savaitės grafiką. Pagal darbo santykių nutraukimo rūšį jam priklauso 2 mėnesių vidutinio dydžio darbo užmokesčio išmoka.
Jeigu darbuotojas, kuris jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna, nori nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, šie asmenys iš darbo atleidžiami bendra tvarka pagal DK 127 str. pirmą dalį, tai yra darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, ir atleidžiamam asmeniui išeitinė išmoka nepriklauso.
Kita vertus, įstatymas numato, kad darbuotojas, kuris yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna, gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Be to, šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas iš darbo nuo jo prašyme nurodytos dienos (DK 127 str. 2 d.) bei jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Apsisaugojimas nuo ginčų ir atsiskaitymai
Jeigu darbdavys nori jus atleisti, jis turi tai daryti savo iniciatyva (pagal DK 57 str.) arba siūlyti šalių susitarimą su jums priimtina kompensacija. Nepriklausomai nuo atleidimo pagrindo, atleidimo dieną darbdavys privalo pilnai atsiskaityti su darbuotoju.
Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai turi sukaupę nemažai atostogų dienų. Svarbu žinoti, kad kompensacija mokama už ne daugiau kaip trejų darbo metų nepanaudotas atostogas (nebent darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl darbdavio kaltės).
Jei etato mažinimas vykdomas, jis turi būti pagrįstas objektyviais verslo poreikiais, o ne darbuotojo amžiumi; darbdavys privalo vykdyti atranką ir atsižvelgti į socialinius kriterijus, jei kvalifikacija yra vienoda.
Prieš veiksmus - ką verta patikrinti
- Patikrinkite savo nepertraukiamą darbo stažą įmonėje - nuo to priklauso išmokų teisės.
- Aiškiai suformuluokite prašymą: nurodykite teisinį pagrindą (pvz., DK 56 str. 1 d. arba DK 127 str. 2 d.).
- Įsitikinkite, ar jūsų atleidimo atvejis leidžia gauti išeitinę išmoką (terminuota sutartis, šalių susitarimas ir pan.).
- Laikykitės rašytinės formos ir saugokite kopijas bei įrodymus.
- Jei reikia, pasitarkite su teisininku ar darbo ginčų specialistu.