Šiame straipsnyje rasite apibendrintą informaciją apie darbuotų teisių gynimo būdus Lietuvoje. Tekste aptariama, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į Darbo ginčių komisiją, Valstybinę darbo inspekciją, teismą bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys darbuotojų teises, teisėtus interesus bei jų gynybos būdus, numato skirtingas darbuotojų teises, pvz. Siekdama visapusiškai garantuoti darbo santykių dalyvio gerovę rinkos ekonomikos sąlygomis, valstybė privalo kontroliuoti šią teisinių santykių sritį, nustatydama principus bei metodus, privalomus tiek valstybinėje, tiek privačioje darbo santykių sferoje.
Asmenų lygybės principas pirmiausia yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris teigia, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Aiškinant plečiamą šią Konstitucijos normą, reikėtų paminėti, jog asmenų lygybė įstatymui apima visiems vienodų sąlygų nustatymą, todėl asmenų lygybės principo privalo laikytis ne tik valstybės ar savivaldybės įstaigos bei pareigūnai, tačiau ir privatūs fiziniai bei juridiniai asmenys.
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, jeigu įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad senatis netaikoma neturtinio pobūdžio reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, taip pat neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginti.
Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taip pat darbo teisės gali būti ginamos per darbuotojų ir darbdavių atstovus, t.y. Kilus darbo ginčui, pirmiausia jis turi būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje.
Darbo ginčų komisija
Darbo ginčų komisija - privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 23 darbo ginčų komisijos: 8 - Vilniuje, 5 - Kaune, 3 - Klaipėdoje, 2 - Šiauliuose, 2 - Panevėžyje, 2 - Alytuje ir 1 Telšiuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Kas yra individualus darbo ginčas? Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan.
Pabrėžtina, jog nuo 2017 m. Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti darbo ginčą? Svarbiausia - pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą (.pdf).
Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai?
Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys - darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas - sutaikinti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai - lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso.
Per kiek laiko darbo ginčų komisija išspręs darbo ginčą? Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo.
Kaip atstovaujami darbuotojų ir darbdavių interesai? Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Ką daryti, jei darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina? Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles.
Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga? Bylą išsinešti iš VDI patalpų draudžiama. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai - ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, nurodytiti susipažinimo datą ir laiką. Jei asmuo pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas.
Ar teismas, nagrinėdamas darbo ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu? Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Terminai. Praleistas prašymo pateikimo terminas nėra kliūtis teisinės gynybos pradžiai; terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu pagal nustatytas sąlygas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI)
Valstybinė darbo inspekcija vykdo Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją. Taip pat Darbo inspekcija konsultuoja darbuotojus, jų atstovus, profesines sąjungas, darbdavius, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas bei komitetus. Ši institucija nagrinėja skundus ir paklausimus bei sprendžia individualius darbo ginčus. Kartu inspektorius atlieka švietėjišką misiją visuomenėje, vykdo nelegalaus darbo kontrolę, tikrina, ar įmonėse darbdaviai identifikuoja pavojus ir atlieka rizikos tyrimus, tiria nelaimingus atsitikimus darbe bei atlieka profesinių ligų prevenciją.
Individualius darbo ginčus dėl teisės jau aptarėme aukščiau. Darbuotojų atstovai paprastai būna profesinės sąjungos. Profesinės sąjungos kolektyviai atstovauja savo nariams gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus. Teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kolektyviniai santykiai, įstatyminiai instrumentai ir laikinos formos
Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nepriklausomi, visiems darbuotojams atstovaujantys organai informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Kolektyviniams ginčui, pasibaigus ginčų komisijos darbui, ji bendru sutarimu gali konstatuoti išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų, jeigu sudaroma kolektyvinė sutartis ar kitas susitarimas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų dalyko arba konstatuoti tokį ginčą kaip neišspręstą. Darbo arbitražas - nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektytinius darbo ginčus dėl interesų. Ši institucija sudaroma prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Darbo arbitražą sudaro trys arbitrai, o jo sprendimai yra privalomi ginčo šalims. Darbo konfliktai gali būti tarp šalių pranešti ir sprendžiami per šias struktūras.
Skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Tiesioginė diskriminacija dėl lyties suprantama kaip ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo. Taip pat tiesioginė diskriminacija dėl lyties gali būti suprantama kaip teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties pagrindu, išskyrus Lietuvos teisės aktuose numatytas išimtis. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. „Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Garantijos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Vykdant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jei dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Darbo kodekso 2 ir 26 str. Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jei išvada pagrįsta darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo gali grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu; todėl, pateikus prašymą pagrįstą neįgalumu, darbdavys privalo tenkinti šį prašymą, jei gamybiniai sutapimai leidžia (DK 52 str.).
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties - darbdavys privalo įspėti prieš tris mėnesius (arba prieš/septynis savaites trumpesniu laikotarpiu, kai darbo santykiai trumpesni nei metai). Nutraukiant be įspėjimo, darbuotojui išmokama išeitinė išmoka. Ilgesnė ar trumpesnė įspėjimo įgyvendinimo tvarka reglamentuota DK 56-60 str.
Kasmetinės atostogos - įtvirtinta 25 darbo dienos neįgaliems darbuotojams, arba 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas. Jei darbo laikotarpiai skirtingi, privalo būti suteikiamos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.; 128 str. 5 d.; 137 str.).
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbdaviai įpareigojami įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus, atsižvelgiant į negalios reikalavimus.
Pagal naujausią įstatymų redakciją, nuo 2024 m. sausio 1 d. bus didelis dėmesys negalios vertinimui, pagalbos prieinamumui ir dalyvavimo lygiui: įsipareigojama užtikrinti, kad neįgalieji neprarastų teisės dirbti, galėtų sudaryti darbo sutartis ir dirbti pagal jų sveikatą atitinkančias sąlygas.
Discriminacija ir Lygių galimybių klausimai
Diskriminacija dėl amžiaus darbo santykių srityje yra paplitusi problema. 2023 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra iš dalies arba labai paplitusi. 75% respondentų pasisakė apie tai, o 21% 50-59 metų amžiaus ir 19% 60+ metų amžiaus žmonių minėjo diskriminaciją kaip aktualią.
I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kaip darbuotojas gali ginti pažeistas nediskriminavimo teises. Asmuo, patyręs diskriminaciją dėl amžiaus ar kitu pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo institucija. Jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
tags: #darbo #inspekcija #invalida