Darbo santykius ir darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenustato tiesioginio ryšio tarp darbuotojui nustatyto darbingumo procento ir jo galimybių dirbti tam tikrą darbą ar numatomo darbo krūvio. Vis dėlto, darbingumo lygis, nustatytas medicinos specialistų, gali turėti įtakos darbo sąlygoms ir darbdavio sprendimams.
Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės
Darbdavys, skirdamas darbo krūvį ir nustatydamas darbo sąlygas neįgaliajam darbuotojui, privalo atsižvelgti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažymą. Šioje pažymoje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis darbuotojas gali (arba negali) dirbti, taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl darbuotojo darbo laiko. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, darbuotojas turi teisę spręsti su darbdaviu klausimą dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Tuo atveju, kad iš dalies darbingas darbuotojas nerodo iniciatyvos dėl darbo laiko sumažinimo ar norėtų dirbti pilnu krūviu, tačiau darbdavys mano, kad darbuotojas tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui nepajėgus pagal sveikatos būklę ir tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai, klausimą dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrą darbą, tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą darbo laiką turi spręsti kompetentinga medicinos institucija (pvz., NDNT).
Svarbu paminėti, kad jei apribojimai nėra nustatyti, vadinasi, asmuo gali dirbti visą darbo dieną.
Logika tarp darbingumo procento ir galimybių dirbti
Dažnai kyla klausimas, kodėl nustatytas darbingumo procentas, pavyzdžiui, 50%, jei žmogus, remiantis NDNT išvadomis, gali dirbti visą darbo dieną, kilnoti svorius ir dirbti viršvalandžius. Logika slypi tame, kad ribojimai priklauso nuo darbingumo sumažėjimo priežasties. Pavyzdžiui, žmogus, netekęs galūnės, gaus vienokius ribojimus, susilpnėjus regėjimui - kitokius, dėl širdies veiklos sutrikimų - dar kitokius. Argi tai, jog žmogus silpnai mato, jam trukdo kilnoti svorį? Todėl NDNT specialistai įvertina kiekvieną atvejį individualiai.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai NDNT išvados neatitinka realios situacijos. Tokiais atvejais, pats žmogus turi jausti, ką jis gali dirbti, o kas per sunku. Net ir sveikas žmogus negali dirbti bet kokio darbo, kilnoti bet kokio svorio, ir pan. Ne viskas juk ant lapukų surašoma.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Darbo ginčų nagrinėjimas: praktiniai aspektai
Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje apima ir asmens duomenų apsaugos klausimus. Asmens duomenys perduodami jau kandidatuojant į darbo vietą, pateikiant gyvenimo aprašymą (CV), o vėliau - sudarant darbo sutartį, administruojant personalą ir vykdant teisines prievoles.
Asmens duomenų apsauga įmonėje
Asmens duomenų apsauga įmonėje užtikrinama identifikuojant, kokie duomenys yra renkami, kur jie saugomi, kas turi prieigą ir kokiais tikslais jie naudojami. Dažniausiai įmonėse tvarkomi šie asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas; gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas; išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją patvirtinantys dokumentai; „Sodros“ ir kitų institucijų pateikti duomenys; kiti duomenys, kurie gali būti naudojami asmeniui identifikuoti ar su darbo santykiais susijusiems tikslams įgyvendinti.
BDAR reikalavimai (BDAR - Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą. Pagrindiniai principai įmonėje įvedant asmens duomenų apsaugą: atlikti tvarkomų asmens duomenų inventorizaciją; įsivertinti, kokiais tikslais duomenys naudojami ir kiek laiko saugomi; nustatyti, kurie darbuotojai turi prieigą; įvertinti, kur ir kokiose sistemose saugomi duomenys; peržiūrėti duomenų perdavimo būdus; įsitikinti, kad darbuotojai yra tinkamai įgalioti ir apmokyti BDAR reikalavimus; gauti teisėtus sutikimus duomenų tvarkymui. Reglamentas numato, kad tvarkant asmens duomenis privalo būti žmogaus sutikimas tvarkyti šiuos duomenis.
Darbingumo lygis, dalyvumo lygis ir įgyvendinamos reformos
Apibendrinant, darbingumo lygis ir amžiaus apribojimai yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Svarbūs reglamentavimo pokyčiai įgyvendinami pagal naująją teisinę bazę, įskaitant įstatymų pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2024 m. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą.
Todėl negalią turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis, tačiau proceso tikslas - užtikrinti dalyvavimą įvairiose gyvenimo srityse ir atlyginimą pagal poreikį.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Klausimai, su kuriais susiduria teisės aktų pokyčiai
- Kas vadinama dalyvumo lygiu ir kaip jis skaičiuojamas?
- Kokios yra institucijos, atsakingos už pagalbos koordinavimą ir įgyvendinimą?
- Kokias išmokas ir kompensacijas galima gauti bei kada jų kreiptis?
- Kokie dokumentai reikalingi dalyvumo ar negalios vertinimui?
KAIP pradėti procesą: žingsniai iki pagalbos planų
- Gaukite gydytojo siuntimą į NDNT arba atitinkamą instituciją.
- Pateikite dokumentus Agentūrai: prašymą nustatyti dalyvumo ar negalumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, papildomus dokumentus, jeigu reikalauja gydytojas.
- Klausimyno pildymas - įvertinimas ir pagalbos poreikio nustatymas: klausimynas pildomas asmeniui arba jo atstovui; darbuotojas vertina poreikį 0-4 balais.
- Sprendimo priėmimas: Agentūra priima sprendimą dėl dalyvumo lygio ir individualios pagalbos poreikio.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų savivaldybėje bei kitose institucijose, atsižvelgiant į nustatytą dalyvumo lygį ir pagalbos poreikį.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones, kai tai būtina dėl asmens sveikatos apribojimų. Taip pat dėl dalyvumo lygio nustatymo gali būti teikiami sprendimai be atvykimo į Agentūros skyrių, jeigu asmuo tai pageidauja.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
tags: #darbingumo #lygis #nustatymas #darbo #laikas